Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamos skaitymo suvokimo užduotys, skirtos gabiausiems mokiniams, siekiant atskleisti jų kalbinius gebėjimus. Straipsnyje remiamasi įvairiais konkursais ir olimpiadomis, kuriose mokiniai demonstruoja savo žinias ir įgūdžius.
Gabiausių Mokinių Kalbiniai Gebėjimai: Kontekstas
Gabiausieji mokiniai demonstruoja savo kalbinius gebėjimus įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Klaipėdos miesto gimnazistai ir kitų klasių mokiniai aktyviai dalyvauja žinių bei kompetencijų patikrinimo maratone, vyksta pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP), brandos egzaminų sesijos, miesto dalykinių žinių olimpiados. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir žemesniųjų klasių užsienio kalbų ugdymo mokytojai. Pavasarį susiburia Klaipėdos miesto kalbinio ugdymo metodinių būrelių mokytojai, kurie kartu organizuoja 5-6 klasių mokinių olimpiadas bei konkursus. Tokia veikla padeda gilinti mokinių kalbos vartojimo žinias, plėtoti supratimą apie kitų šalių kultūrą, skatina motyvaciją mokytis užsienio kalbų bei leidžia atpažinti gabius ir talentingus mokinius.
Konkursai ir Olimpiados: Kalbinių Gebėjimų Demonstravimas
Per kovo, balandžio ir gegužės mėnesius vyko keli svarbūs renginiai. Respublikinis bendrojo ugdymo mokyklų ir neformaliojo švietimo įstaigų 5-6 klasių mokinių anglų kalbos konkursas „What do you know about M. K. Čiurlionis and his times?“ / „Ką žinote apie M. K. Čiurlionį ir jo laikmetį?“ (inicijatorė - Vaikų laisvalaikio centro anglų kalbos mokytoja J. Osipkova) sutraukė 120 mokinių - net 30 komandų varžėsi, siekdamos pademonstruoti žinias apie Lietuvos genijų anglų kalba. Jau kelintus metus organizuojamas ir Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų 5 klasių mokinių anglų kalbos konkursas „Are You Keen on English?” / „Anglų kalba lengva, ar ne?“. Šiemet jame rungėsi 15 geriausių miesto progimnazijų mokinių (koordinatorės - „Versmės“ progimnazijos anglų kalbos mokytojos G. Gimbutienė ir I. Jaunienė). Tuo tarpu konkurse „Are You Keen on English?” / „Ar tau patinka anglų kalba?“ dalyvavo net 40 penktokų (koordinatorė - Uostamiesčio progimnazijos anglų kalbos mokytoja O. Suchova). Ketvirtų klasių mokiniai, besimokantys tautinių mažumų kalba, savo lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo bei suvokimo gebėjimus demonstravo konkurse „Skaitau, rašau, pagalbos neprašau“ (organizatorės - mokytojos D. Mačiulienė ir J. Vintilienė). Tuo tarpu vokiečių kalbos besimokantys mokiniai savo raiškų skaitymą pademonstravo konkurse „Gefühle“ / „Jausmai“ (idėjos autorė - Baltijos gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja V. Rimkuvienė). Gegužės 12 dieną įvyko Klaipėdos miesto ir apskrities bendrojo ugdymo mokyklų 6 klasių mokinių vokiečių kalbos konkursas-olimpiada „Meine ersten Schritte“ / „Mano pirmieji žingsniai“, kurį organizavo Hermano Zudermano gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja E. Samuitienė. Renginyje dalyvavo 19 mokinių, iš kurių buvo išrinkti geriausieji.
Skaitymo Suvokimo Užduotys: Konkurso "Skaitau, rašau, pagalbos neprašau" Pavyzdys
Konkurse „Skaitau, rašau, pagalbos neprašau“, kurį organizavo mokytojos D. Mačiulienė ir J. Vintilienė, ketvirtų klasių mokiniai, besimokantys tautinių mažumų kalba, demonstravo savo lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo bei suvokimo gebėjimus. Šis konkursas yra puikus pavyzdys, kaip galima įvertinti mokinių gebėjimus suprasti ir interpretuoti tekstus lietuvių kalba.
Lankstus Ugdymas Įtraukties Būdu: Dėmesys Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turintiems Mokiniams
Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje vyko seminaras „Lankstus ugdymas įtraukties būdu“, kurį vedė mokyklos pagalbos mokiniui specialistės. Seminaro tikslas buvo stiprinti pedagogų, dirbančių mokykloje, nuostatas, gebėjimus ir žinias, pritaikant dalykų ugdymo turinį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, numatyti galimus mokinių pasiekimus kalbinio, matematinio, socialinio ugdymo srityse.
Taip pat skaitykite: Geriausi skaitymo rezultatai 4 klasėje
Per seminarą specialioji pedagogė Aistė Lajauskienė mokytojus mokė formuluoti, supaprastinti užduoties sąlygą, glaudinti tekstą, skirtą skaityti, analizuoti, atpasakoti, pritaikyti lietuvių kalbos ir matematikos užduotis, pritaikyti atsiskaitymo užduotis ir atsiskaitymo formas, pritaikyti žinių vertinimo sistemą, atsižvelgiant į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius. Logopedė Dovilė Beresnevičienė suteikė žinių apie pagalbos mokiniui specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo svarbą ir formas, teigiamo požiūrio į SUP turintį mokinį būtinumą. Psichologė Gintarė Vaitiekutė suteikė informacijos apie būdus ir priemones, skirtas skatinti SUP turinčių mokinių mokymosi motyvaciją.
Kultūrinis Ugdymas ir Tarpdalykinis Ugdymas
Gimnazijos direktorius S. Andraikėnas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Ribinskaitė kartu su kitų TŪM mokyklų kolegomis stažavosi Vilniaus TŪM programos profesinėje stažuotėje Nyderlanduose. Stažuotės tikslas - mokytojų ir vadovų kultūrinio ugdymo kompetencijų taikymas tarpdalykiniame ugdyme. Nyderlanduose egzistuoja kruopščiai prižiūrimos, kultūrinį profilį atitinkančios mokyklos, susibūrusios į asociaciją. Tai įprastos mokyklos, dirbančios su tomis pačiomis bendrosiomis ugdymo programomis, tik skiriančios papildomą dėmesį kultūrinėms temoms.
Amadeus Lyceum ugdymo įstaiga išsiskiria tuo, kad ypač pabrėžiamas kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir tarpkultūrinio dialogo svarbumas modernioje švietimo praktikoje. Šios organizacijos vizija - kurti dinamišką mokymosi aplinką, kurioje mokiniai lavintųsi tiek mokslo, tiek menų srityje ir taip būtų skatinamas jų asmeninis augimas, atsakomybė ir pasirengimas sudėtingiems XXI amžiaus iššūkiams. Tiesiogiai dalyvauta projektinės veiklos patyriminėse dirbtuvėse, tema „Protest Song Project“. Vaikai supažindinami su taikaus protesto kultūra, kuria dainą (apima muzikos discipliną), pasirodymą atliekant tą dainą (teatras), rašo dainos tekstą (olandų ir ispanų kalbomis).
Gerrit Rietveld College - įstaiga, kurioje skatinamas kūrybiškumas ir individualus mokinio potencialas, kai susitelkiama į modernias mokymo metodikas su praktiniu pritaikymu. Šioje mokykloje taip pat eksponuojami profesionalių menininkų darbai, vyksta bendri meniniai projektai tarp menininkų ir mokinių, menų pamokos (teatras, vizualieji menai, muzika). Tačiau daug dėmesio skiriama personalizuotam mokymo modeliui, kai taikant konsultacijas ir mentorystę diegiamas individualus ugdymas ir mokinių potencialo atradimas.
Tyrinėjimo Menas: Partnerystė Giliam Mokymuisi
Karoliniškių gimnazijos komanda dalyvavo renginyje „Tyrinėjimo menas: partnerystė giliam mokymuisi 20/25 m. m. antroji mokytojų refleksija“. Renginio metu apžvelgta, kas prasmingo ir naudingo įvyko projekto metu, kaip sekėsi į mokymosi procesus įtraukti kultūrinį ugdymą. Dalijomės ir išgirdome įvairių ugdymo įstaigų gerąsias praktikas.
Taip pat skaitykite: Pirmokų Teksto Suvokimas
Mokytojų klubo projekto įgyvendinimo etapą vainikavo įkvepiantis renginys, skirtas Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokytojams ir administracijai. Jo metu dalyviai dalijosi ne tik kūrybiniais atradimais, bet ir patirtais iššūkiais bei svajonėmis, kaip palengvinti tokių iniciatyvų įsiliejimą į mokyklos kasdienybę.
Biologijos ir dailės pamokų metu 2e gimnazistai leidosi į pažintinę kelionę po Karoliniškių turgų, kur tyrinėjo ekologinio ūkininkavimo paslaptis: kaip ekologiškuose ūkiuose gimsta sveikas derlius, kokių sąlygų jam reikia ir kokie metodai taikomi tvariai žemdirbystei. Smalsiai aiškindamiesi, kaip patiems auginti daržoves net miesto aplinkoje, jie sužinojo, kurie daigai privalo išaugti namuose, kol gali persikelti į sodą ar daržą.
Naujieji metai prasidėjo kūrybiškai - Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokytojų klubas šturmavo Karoliniškių biblioteką, kur vyko sesija, kupina inovatyvių idėjų ir integruotų pamokų kūrimo. Mokiniai turėjo unikalią galimybę patirti M. K. Čiurlionio kūrybos dvasią, naudodami netradicinius metodus - kompoziciją iš buitinių garsų ir vilnos vėlimo techniką, derinant muzikos ir technologijų disciplinas. Antroji kūrybinio sprinto sesija persikėlė į Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Meteoras“ erdves, kur mokytojų klubas pristatė dar tris įdomias integruotas pamokas.
2e klasės mokiniai kūrybiškai ieškojo sprendimų sausio 7 ir 17 dienomis. Jie nagrinėjo antrinių žaliavų panaudojimo galimybes bei analizavo oro užterštumo skirtumus tarp miesto ir užmiesčio. Visą lapkričio mėnesį gimnazijoje netyla šurmulys - startavo projekto „Tyrinėjimo menas“ veiklos. Iš pradžių mokiniai buvo nedrąsūs, tačiau dabar 1f ir 2e klasių mokiniai nekantriai laukia užsiėmimų, kuriuose jie ne tik kelia sau aktualius tikslus, bet ir mokosi, tyrinėja bei atlieka įvairias kūrybines užduotis. Pirmieji užsiėmimai jau įvyko - tai buvo savęs pažinimo etapas, padėjęs sustiprinti grupės ryšius ir paskatinęs dalyvių kūrybiškumą.
Lietuvių Kalbos ir Literatūros Dalyko Paskirtis ir Kompetencijos
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas skaitymo suvokimo testams
Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais - istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. - galimybių.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą.
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą.
Kalbėjimo ir Klausymo Paskirtis ir Tikslai
1-2 klasių koncentras. Aiškinamasi, kodėl reikia atidžiai klausytis. Aptariami esminiai klausymosi tikslai: sužinoti, išmokti, suprasti kitus. Mokomasi suprasti kalbėjimo paskirtį ir įvairių komunikavimo priemonių teikiamas galimybes, komunikuoti įvairiomis priemonėmis (telefonu, internetu).
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1-2 klasių koncentras. Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose.
tags: #skaitymo #suvokimo #uzduotis #ciurlionis