Įvadas
Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai nevaisingumo aspektai, apimantys emocinius išgyvenimus, tarpasmeninius santykius, socialinę stigmą ir psichologines gydymo perspektyvas.
Nevaisingumas ir Depresija: Abipusis Ryšys
„Healthline“ rašo, kad depresija gali paveikti vaisingumą. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali sukelti depresiją, o depresija gali turėti įtakos vaisingumui. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad pati depresija savaime nevaisingumo nesukelia. Remiantis 2018 m. tyrimu, kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tyrėjai mano, kad šį pokytį nulemia tai, kad dėl depresijos žmogus tiesiog ima mažiau domėtis seksu. Be to, yra kai kurių duomenų, kad depresijai gydyti skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.
Nevaisingumo Poveikis Psichinei Sveikatai
Nevaisingumo diagnozė gali kelti nerimą, todėl daugelis žmonių patiria stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Kartais nevaisingumo diagnozę žmogus gali išgyventi taip sunkiai, kad tai gali sukelti ir depresiją. 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp žmonių, kuriems taikomas nevaisingumo gydymas, labai paplitęs ir depresijos sutrikimas. Tai rodo, kad žmonės, turintys nevaisingumo problemų, susiduria su didesniu streso lygiu nei tie, kurie jo nepatiria, o sergantieji depresija gali būti mažiau linkę kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo.
Slaptos Bėdos
Nors gydytojai jau seniai suprato, kad nevaisingumas yra medicininė problema, daugelis nevaisingų žmonių vis dar jaučia gėdą ir nori tai slėpti. Sužinojus apie nevaisingumą, tampa kur kas sunkiau kalbėti su artimaisiais ir draugais šeimos pagausėjimo temomis, o pasidalinti bėdomis nei nori, nei ryžtasi toli gražu ne kiekviena pora. Negalėjimas pastoti po ilgesnių bandymų gali labai nuvilti ir nuliūdinti šeimos narius, tai dar viena priežastis, kodėl nusprendžiama nevaisingumo bėdas laikytu paslaptyje.
Nerimas Dėl Gydymo
Daugelis žmonių, turinčių nevaisingumo problemų, gali susilaukti vaiko po gydymo, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Vis tik daugelis jų patiria nerimą dėl to, ar gydymas bus veiksmingas. Mat po nesėkmingų bandymų stresas gali išaugti dar labiau, o tai būtų dar didesnis iššūkis jų psichinei sveikatai. Jei praeityje žmogus sirgo depresija, tikėtina, kad išgirdęs nevaisingumo diagnozę, gali vėl patirti depresijos epizodų, rodo 2020 m. atlikti tyrimai. Bet aišku, nei jei iki minėtų sunkių išgyvenimų depresinių sutrikimų nebuvo, nevaisingumas kaip itin stiprus neigiamas išgyvenimas padidina psichinių ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Visuomenės Spaudimas ir Tapatybės Klausimai
Itin neigiamai poras veikia visuomenės spaudimas susilaukti atžalų - nesvarbu, ar tą spaudimą daro šeima ir draugai, ar platesnė visuomenė, kurioje gyvenate, o ką jau kalbėti apie paties žmogaus lūkesčius. 2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių nevaisingumas susijęs su jų tapatybe. Išgirdę apie nevaisingumą žmonės gali suabejoti savo verte arba jaustis taip, tarsi jų kūnas juos nuviltų. Tai gali priversti jaustis taip, tarsi būtumėte žlugęs, o su nevaisingumu susijusios stigmos gali būti nulemti savizoliaciją.
Gydymo Stresas
Didžiulį stresą poroms gali sukelti ir pats nevaisingumo gydymas. Dirbtinio apvaisinimo procedūros dažnai fiziškai nemalonios, o ir brangios, kas pareikalauja iš žmonių ne tik daug laiko ir pastangų, bet labai vargina emociškai. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio stresas gali sukelti depresiją. Iš tiesų tyrimai rodo, kad didelė dalis nevaisingų žmonių - nuo 25 iki 60 proc. - patiria stipresnių ar silpnesnių depresinių simptomų.
Hormonų Įtaka
Jei pradėjus taikyti ART arba apvaisinimą in vitro (IVF) jums pasireiškė depresija, simptomai gali būti susiję su gydymo metu vartojamais hormonais. Tyrėjai, įvertinę daugybės nevaisingų žmonių patirtis, nustatė, kad tiems, kurių gydymas buvo susijęs su kiaušidžių stimuliavimu, depresijos simptomų pasireiškė dažniau nei žmonėms, kurie nevartojo vaistų kiaušidėms stimuliuoti.
Miego Sutrikimai
Depresija, nemiga ir nevaisingumas turi sudėtingų sąveikų. Mokslininkai daro prielaidą, kad daugeliui žmonių, patiriančių nevaisingumą, dažnai sunku gerai pailsėti. Bet svarbu paminėti, kad sutrikęs miegas ir miego trūkumas dar labiau gilina vaisingumo problemas. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems miego sutrikimų, dėl sutrikusių kitų organizmo veiklų ir suprastėjusios savijautos, gali būti sunkiau pastoti, taip pat kalbama ir apie didesnę persileidimo riziką. Daugeliui žmonių miego trūkumas sukelia arba sustiprina depresijos simptomus, pvz: nuovargis, pernelyg didelis mieguistumas dienos metu, galvos skausmai, dirglumas, sunkumai susikaupti.
Depresijos Simptomai
Depresija visiems pasireiškia nevienodai. Įprasti simptomai yra šie:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Liūdesio, sielvarto ar beviltiškumo jausmas
- Kaltės jausmas ir menka savivertė
- Nuovargis, kuris nepraeina po gero miego
- Nemiga ir kiti miego sutrikimai
- Apetito ar svorio pokyčiai
- Virškinimo sutrikimai
- Kūno skausmai, galvos skausmai ir uždegimai
- Nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, dirglumas ar pyktis
- Susidomėjimo seksu ir kita anksčiau mėgstama veikla praradimas
- Dėmesio sutelkimo ar įsiminimo problemos
- Jausmas, kad neturite žodžių, kuriais galėtumėte save išreikšti
Depresijos ir Nevaisingumo Įveikimo Būdai
Rūpinimasis savimi skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Jei jaučiate anksčiau aptartus jausmus, ketinate ieškoti pagalbos, bet dar neišdrįsote, štai keletas strategijų, kuriomis galite pagerinti savo emocinę savijautą.
Emocinė Parama
Pirmiausia, jei turite bent kelis žmones, kurie yra visada pasirengę jums padėti, nelaikykite visko savyje ir į jų siūlomą pagalbą tiesiog atsakykite „taip“. 2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad tie žmonės, kurie bandydami įveikti nevaisingumo iššūkius turi emocinę paramą, labiau pasitiki savimi ir jų sveikimo procesas efektyvesnis. Stipri emocinė parama, įskaitant jūsų artimųjų ir šeimos paramą, mažina psichologinį distresą ir depresijos simptomus. Net jei tokios paramos artimoje aplinkoje neturite, nepamirškite, kad ją galite rasti pas specialistus, o beje, jais kliaujasi ir tie, kurie išsikalbėti gali ir šeimoje. Neretai specialistas į situaciją gali pažvelgti racionaliau, iš šono ir su juo kalbėtis gali būti net lengviau nei su artimaisiais.
Bendraminčių Grupės
Jausmai, susiję su nevaisingumo problemomis ir gydymu, yra labai asmeniški. Vis dėlto, tyrimų duomenimis, žmonės linkę jais dalintis, tačiau labiau su tais, kurie yra taip pat yra atsidūrę panašioje situacijoje, t.y. sprendžia nevaisingumo bėdas. Šiuo atveju, pravartu pasikalbėti su žmonėmis artimoje aplinkoje, jei žinote tokių, kurių išgyvenimai buvo panašūs ar apsilankyti grupėse, kur žmonės tuo dalinasi.
Sąmoningumo Praktikos
Taip pat pravartu išbandyti sąmoningumo meditacijas su kvėpavimo pratimais. Žinoma, kad daugelis meditacijos rūšių padeda įveikti nerimą ir depresiją.
Depresija Pasaulyje ir Lietuvoje
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m. PSO duomenimis, yra keturios pagrindinės neuropsichiatrijos susirgimus sukeliančios priežastys.
Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. O jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Visų pirma, ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma, ir liga pasireiškia neįprastais simptomais - širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais. Todėl būtina skleisti žinias apie ligą, jos galimus požymius, kad artimieji žinotų, kaip ją atpažinti, kur kreiptis pagalbos. Tam skirta ir spalio 1-oji, kurią kiekvienais metais minima Europos depresijos diena.
Depresijos Priežastys ir Požymiai
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką.
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti.
Nemiga ir Depresija
Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu.
Nevaisingumas Dėl Depresijos, ar Depresija Dėl Nevaisingumo?
Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS. Depresijos ir nerimo simptomai stebimi 3 proc. vaisingų ir 28 proc. nevaisingų moterų, t.y. kone dešimt kartų dažniau. Beje, depresija vargina ne tik nevaisingas moteris, bet ir nevaisingus vyrus.
Kiti Veiksniai, Susiję Su Depresija
Šviesos Trūkumas
Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas.
Skausmas
Vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų - skausminis ar depresinis - yra vienas kito priežastis ar pasekmė, sunku. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų 22-78 proc. serga depresija, ir 40 proc. iš jų nustatyta, kad pirmiau atsirado skausmas, tik vėliau -depresija, o 10 proc. pirma pasireiškė depresija, po to skausmas.
Hormonų Pusiausvyros Sutrikimai
Esame pačiame globalios sveikatos krizės įkarštyje. Trisdešimt procentų moterų vargina priešmenstruacinis, policistinių kiaušidžių sindromai, endometriozė, nevaisingumas, atsparumas insulinui, skydliaukės sutrikimai, gimdos miomos ir krūties vėžys. Dešimtys milijonų moterų kasdien vartoja medikamentus skausmui malšinti, nuotaikų sutrikimams ir gliukozės koncentracijai kraujuje kontroliuoti, geriamuosius kontraceptikus įvairiausiems simptomams nuo spuogų iki autoimuninių ligų gydyti, joms taikoma pakaitinė hormonų terapija, kuri gali sukelti sunkių ir net mirtinų šalutinių poveikių. Tyrimai rodo, kad Amerikoje mergaitės pradeda bręsti sulaukusios vos septynerių, o tai gali turėti skaudžių pasekmių ilgalaikei jų sveikatai. Be to, kiekvienais metais viena iš aštuonių moterų kreipiasi į gydytojus dėl nevaisingumo. Visa tai - hormonų pusiausvyros sutrikimų simptomai, keliantys didžiulę sumaištį moterų organizme ir gyvenime.
Mitybos Įtaka
Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, ypač vengti cukrumi saldintų gėrimų, alkoholio ir riboti kavos vartojimą, nes jie gali turėti neigiamą poveikį hormonų pusiausvyrai ir vaisingumui. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą fitomitybinių medžiagų kiekį, gaunamų iš vaisių, daržovių, kruopų, ankštinių, riešutų ir sėklų, kurie yra svarbūs detoksikacijai, apsaugai nuo uždegimo ir DNR paveikti.
Pogimdyminė Depresija
Sandra sako, kad likus vos mėnesiui iki gimdymo gydytojai pranešė naujieną: gims ne mergaitė, o berniukas. Moteris atvira: žinia išmušė iš vėžių, buvo didžiulis šokas, apie dvi savaites buvo apėmusi savigrauža. Sandra prisimena, kaip grįžusi namo, iškart po gimdymo jautė euforiją. Vaikas - planuotas, lauktas, jo nepaprastai laukė ir šeima, džiaugėsi. Tačiau pamažu prasidėjo nemigos naktys, išsekimas, viena krūtimi sunkiau sekėsi žindyti. Jausmai persipynė, emocijų burbulas vis didėjo… „Pogimdyminę depresiją pati sau nusistačiau, - sako Sandra. Požymius, kas dedasi Sandrai, pastebėjo draugė ir sesuo, kurios įkalbėjo nedelsiant kreiptis į psichologą. Moteriai nustačius ligą, viskas akimirksniu ėmė blogėti. Psichologė N. Martišienė sako, kad pogimdyminė psichozė - taip pat tam tikras sutrikimas, būdingas moterims po gimdymo, bet jis - gerokai retesnis. Specialistė pabrėžia, kad pogimdyminę depresiją paprastai patiria vos iki 10-20 proc. moterų, o pogimdyminė psichozė išsivysto viso labo 1 moteriai iš 500.
Pagalba Sau Po Gimdymo
„Nereikia norėti būti supermama, susilaukus vaikučio, ir reikia pamiršti frazę, kad „aš galiu viską“, - sako psichologė N. Martišienė. „Jei tik artimieji išleidžia ir įmanoma, - pabrėžia specialistė, - moteris po gimdymo būtinai turi skirti laiko sau. Anot N. Martišienės, pasirūpinimas savimi bei lūkesčių ir reikalavimų sau sumažinimas - labai svarbus. Svarbu, anot N. Martišienės, nepamiršti prioritetų, jie tikrai yra labai svarbūs.
Streso Poveikis Sveikatai
Trumpalaikis stresas neturėtų paveikti sveikatos, tačiau ilgai trunkantis, lėtinis stresas gali neigiamai paveikti sveikatą. Gydytojai sako, jog stresas gali sukelti trumpalaikę kondiciją - telogen effluvium, kuri lemia plaukų folikulų augimo sustojimą. Ši būklė ir lemia plaukų slinkimą. Praėjus streso kupinam laikotarpiui plaukai atauga. Lėtinis stresas taip pat gali lemti priešlaikinį plaukų žilimą. Mokslininkai nustatė, kodėl plaukai praranda spalvą streso akivaizdoje. To priežastis - simpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už “gyvybės ar mirties” būseną. Žinoma, jog stresas gali sukelti fizinę įtampą, kuri gali lemti galvos, kaklo ir nugaros skausmus. Tačiau stresas taip pat gali kontroliuoti tai, kaip žmonės jaučia skausmą. Stresas gali paveikti tiek moterų, tiek vyrų reprodukcinę sveikatą. Stresas gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, kurie lemia sutrikusią ovuliaciją bei ciklo nereguliarumą. Normalu daugiau prakaituoti jaučiant stresą. Stresą jaučiantys žmonės dažnai skundžiasi “gumulu” gerklėje. Tyrimai rodo, jog streso hormonai lemia paaštrėjusią uoslę. To priežastis - organizmas bando identifikuoti viską, kas gali būti pavojinga. Kiti žmonės girdi cypimą ausyse. Tyrimai rodo, jog egzistuoja smegenų-žarnyno ryšys, rodantis, jog smegenų ir žarnyno veikla itin susijusi. Dėl šios priežasties padidėjęs streso lygis gali lemti pilvo pūtimą. Žarnynas taip pat turi savo nervų sistemą - enterinę nervų sistemą, kuri komunikuoja su smegenimis. Dėl to stresas taip pat gali lemti viduriavimą, vidurių užkietėjimą. Stresas neigiamai veikia imuninę sistemą, todėl lėtinis stresas didina ir infekcijų riziką.
Psichoterapija Kaip Pagalba
Psichoterapijoje svarbus santykis: žmogiškas, artimas ir gilus ryšys, kuriame klientas gali patirti, kad yra priimtas toks, koks jis yra. Tik pats žmogus geriausiai žino, ko reikia, kad įvyktų pokytis, todėl psichoterapeutai padeda savo klientams atrasti ir “atrakinti” šį vidinį žinojimą. Praktikuojami įvairūs psichoterapijos metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija, emocinės gerovės konsultacijos ir kt. Svarbu rasti specialistą, kuris padėtų geriausiai suprasti save, atpažinti emocijas ir sąmoningai reaguoti į aplinką.
Nevaisingumo Apibrėžimas ir Statistika
Nevaisingumas − negalėjimas pastoti per vienerius metus šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į PSO tarptautinių ligų klasifikaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų - moteris; apie 20 proc.
Nevaisingumo Priežastys ir Mechanizmai
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.
Psichologiniai Nevaisingumo Aspektai
Sunkus Emocinis Išgyvenimas
Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką - pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas.
Dviprasmiškas Požiūris Į Vyrų Nevaisingumą
Manoma, kad vyrai mažiau liūdi dėl nevaisingumo negu moterys ir svarstoma, ar yra skirtumas tarp motinystės ir tėvystės tapatumų. Daugelis vyrų nori turėti vaikų ir šeimą, tačiau skiriasi savo pragmatišku požiūriu į tėvystę ir vaikus. Neturėti vaikų vyrams nėra pats blogiausias atvejis gyvenime. Jie paklusniai vykdo tai, ko iš jų reikalaujama gydymo metu ir nelinkę išreikšti savo neigiamus jausmus. Dėl to moteriai gali susidaryti įspūdis, kad partneris yra nejautrus. Visgi teigiama, kad vyrų patiriamas psichologinis sielvartas ne ką mažesnis nei moterų.
Tarpasmeniniai Santykiai
Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti. Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.
Socialinė Stigma
Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė. Daugelis moterų neigiamai interpretuoja kitų elgesį: mano, kad kiti menkina, neužjaučia ir yra žiaurūs jų atveju. Net ir mažiausias komentaras ar gestas gali būti suprastas kaip kaltinanti ir žeidžianti užuomina. Nevaisingos poros artimuosius, draugus, bendradarbius paveikia emocinės ir socialinės nevaisingumo pasekmės. Daugelis kamuojasi, nežinodami, ką pasakyti ir kaip tokioje situacijoje elgtis. Artimieji jaučiasi sutrikę ir vengia aptarti problemą. Daugelis aplinkinių negali tinkamai palaikyti, nes per mažai žino apie medicininius ir psichologinius nevaisingumo aspektus.
Psichologiniai Nevaisingumo Gydymo Aspektai
Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas. Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos.
tags: #sirgau #depresija #vaisingumas