Filmai dažnai vaizduoja personažus, turinčius įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, suteikdami galimybę tiek kūrėjams, tiek žiūrovams apmąstyti žmogaus įvairovę ir suprasti, kas yra „normalu“ bei kas laikoma nukrypimu nuo standartų. Depresija, polinkis į savižudybę ir įvairios fobijos įkvėpė daugybę žinomų kino personažų. Vieni jų yra mieli keistuoliai, kiti - visuomenei pavojingi asmenys, kurių vaikystėje patirtos traumos virto patologijomis, su kuriomis tenka kovoti policijai ir psichiatrams. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip bipolinis sutrikimas yra vaizduojamas kine, ir aptarsime realaus gyvenimo patirtis, susijusias su šiuo sutrikimu.
Bipolinis sutrikimas kine: stereotipai ir tikrovė
Filmuose dažnai pasitaiko psichikos sveikatos sutrikimų turinčių personažų, kurie suteikia galimybę autoriams ir žiūrovams apmąstyti žmonijos įvairovę. Tačiau svarbu, kad šie vaizdavimai būtų tikslūs ir atsakingi, vengiant stereotipų ir klaidingų nuostatų.
Marijos Kavtaradzės teigimu, psichologijos vadovėliuose bipolinis sutrikimas aprašomas kaip manija ir depresija - sūpuoklės tarp energijos kupinų aukštumų ir bejėgystės, nieko nenorėjimo. Daugelis filmų naudoja ligas tik kaip triuką, kad personažas būtų įdomesnis, arba apie ligą nekalbama, ją galima tik nujausti. Režisierė norėjo apie psichinius sutrikimus kalbėti atvirai, paprastai ir nedramatizuojant, perteikti personažų kančią, bet nenuspalvinti visko tik juoda spalva.
Lietuvos kino pavyzdžiai
Lietuvos kine taip pat nagrinėjamos psichikos sveikatos problemos. A. Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ pasakoja apie merginą Mariją, kuri desperatiškai ieško savo mylimojo Vyto, kamuojamo bipolinio sutrikimo. Aktorius Marius Repšys, vaidinantis Vytą, atskleidžia šio personažo simptomus jam būdinga aštria maniera.
M. Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“ jauna psichologijos studentė Indrė turi nuvežti du pacientus, Paulių ir Justę, į Palangos kliniką. Jaunuolis Paulius serga maniakine depresija (bipoliniu afektiniu sutrikimu), pasireiškiančia kraštutinėmis emocinėmis būsenomis - arba nevaldoma euforija, arba giliu abejingumu viskam.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Holivudo interpretacijos
Holivudo filmuose taip pat galima rasti įvairių psichikos sveikatos sutrikimų vaizdavimų. Filme „Optimisto istorija“ pagrindinis herojus Patas Solitano, kurį vaidina Bradley Cooperis, praranda viską ir patenka į psichiatrinę įstaigą. Ten jis susipažįsta su Tifane (aktorė Jennifer Lawrence), kuriai mirus vyrui taip pat sunku prisitaikyti prie naujos realybės. Kai kas pagirtų autorius už tikrai išradingą meilės romaną, susiejusį du šizofrenikus.
Filme „Labai juokinga istorija“ šešiolikmetį Kreigą kamuoja klinikinė depresija. Jis kreipiasi į medikus ir patenka į psichiatrinę ligoninę, kur susipažįsta su Bobiu ir Noele.
Realaus gyvenimo patirtys: Gintauto Maurico istorija
Gintautas Mauricas, 24 metus tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, atvirai pasakoja apie savo kovą su bipoliniu sutrikimu. Jis nutarė kalbėti viešai, įkvėptas Mariaus Repšio ir Olego Šurajevo, kurie taip pat atvirai kalbėjo apie savo patirtis. Gintautas nori, kad žmonės, ypač statutiniai tarnautojai, žinotų, jog įmanoma su tuo tvarkytis, įmanoma gyventi.
Gintautas pasakoja, kad iš pradžių, jei tekdavo susidurti su didesne įtampa, atsirasdavo daugiau nerimo ar miegas būdavo prastesnis, o ryškesnius depresijos požymius jis pradėjo justi maždaug prieš dešimt metų. Jis lankėsi pas psichologą, bet būklei pagerėjus - vizitus apleido. Diagnozę apie bipolinį sutrikimą Gintautas išgirdo pasidalijęs savo nuotaikų svyravimais su psichologiją studijuojančiu žmogumi, kuris ir patarė kreiptis į specialistus.
Gintautas sako, kad jam buvo tokia mintis: blemba, norisi normalaus gyvenimo, o čia toks dalykas… Tai su bipoliniu panašiai, tik čia dar prisidėjo tai, kad pasiskaičiau, jog turintys šį sutrikimą dažniau pasitraukia iš gyvenimo. Tačiau žinant, kas tai yra, lengviau su tuo tvarkytis. Nes nežinia kelia didžiausią nerimą, o jis - panikos priepuolius. Kai turi informacijos, supranti, kad galima su tuo tvarkytis, galima tai kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Esant manijos (pakilios nuotaikos) periodui padažnėja konfliktų, nes galva veikia kitaip. Mintys, protas dirba kur kas greičiau, gausu idėjų, atrodo, kad šalia esantys tave stabdo. O kai ateina depresijos periodas - sulendi į save, antklodę ant galvos, ir viskas, niekam netrukdau. Tik tiek, kad šalia esantiems baisu dėl to, kas vyksta.
Gintautui padeda savianalizė, profesionali pagalba ir vaistai. Jis pabrėžia, kad vaistai reikalingi, kai be jų neįmanoma. Jam pačiam labiausiai padeda savianalizė. Aš visada ne tik sau, bet ir kitiems uždavinėju klausimą „kodėl?“.
Vienas būtinų dalykų žmogui, turinčiam bipolinį sutrikimą, yra režimas: vienodu laiku keltis ir eiti miegoti, vienodu laiku valgyti, sveika mityba, fizinis aktyvumas.
Brigitos patirtis ir patarimai darbdaviams
Brigita, puslapio bipolinis.lt įkūrėja ir autorė, dalijasi savo patirtimi bei patarimais darbdaviams, kaip priimti žmones, turinčius šį sutrikimą. Ji aiškina, kad bipolinis sutrikimas yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis manija ir depresija. Manija yra tokia būsena, kai žmogus yra pakilios nuotaikos, nori apsiimti daug projektų, daug dirbti, turi daug idėjų, kurias nori įgyvendinti ir… labai lengvai gali perdegti.
Brigita sako, kad turintys bipolinį sutrikimą patiria įvairias emocijas, kaip ir visi žmonės, tik pas juos jos daug gilesnės, sakyčiau, ekstremalios. Todėl tai ir vadinasi manija, nes manija nėra tiesiog pakili nuotaika, kaip depresija nėra tiesiog liūdesys.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
Jei pažįsti žmogų kasdienybėje, tikrai gali pastebėti, kada prasideda epizodas. Pavyzdžiui, manijos metu akys gali būti kaip stiklinės, žmogus kalba greičiau, daug daugiau negu įprastai, turi daug daugiau energijos. Jei kolega sako, kad jau kelintą naktį miegu tik 4 valandas ir gerai jaučiuosi, tai jau gali būti signalas. Depresijos atveju galima pastebėti, kad žmogus niūresnis, mažiau bendrauja, liūdnesnis, galbūt mažiau efektyviai dirba.
Kartu su darbdaviu būtų naudinga turėti atkryčio prevencijos planą, kai vadovas ir darbuotojas iš anksto aptaria galimus epizodo artėjimo ženklus. Pavyzdžiui, sutaria, kad kai vadovas ar kolegos pastebės tam tikrus simptomus, atvirai įspės, kad reikia kažką daryti.
Brigita pabrėžia, kad žmogus su bipoliniu sutrikimu, tikėtina, bus labai jautrus stresui ir stresinė situacija gali išsivystyti į epizodą. Todėl dirbti labai aukštose ir atsakingose pareigose su bipoliniu sutrikimu retas, kuris galėtų. Taip pat žmogus su bipoliniu sutrikimu negali dirbti naktinių pamainų, apskritai pamaininio darbo.
Bipolinis sutrikimas: faktai ir simptomai
Bipolinis sutrikimas, taip pat žinomas kaip maniakinis-depresinis sutrikimas arba bipolinis afektinis sutrikimas, yra psichiatrinė diagnozė, priskiriama nuotaikos sutrikimų kategorijai. Bipoliniam sutrikimui būdingi manijos (pakylėta nuotaika) bei depresijos epizodai.
Bipoliniu sutrikimu serga maždaug 1-2 % suaugusių žmonių visame pasaulyje. Sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau jis dažnai išsivysto vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje.
Bipolinio sutrikimo simptomai yra labai įvairūs, juos galima suskirstyti į keturias kategorijas: manijos epizodų simptomus, hipomanijos epizodų, depresinių epizodų ir mišriųjų epizodų simptomus.
Kaip palaikyti santykius su žmogumi, sergančiu bipoliniu sutrikimu?
Bendravimas su žmogumi, kuris turi bipolinį sutrikimą gali kelti iššūkių, todėl svarbu ieškoti būdų išlaikyti sveikus tarpusavio santykius. Svarbu turėti žinių, domėtis, koks elgesys yra būdingas bipolinį sutrikimą turinčiam asmeniui. Su empatija ir atjauta kurti santykį, tai galėtų paskatinti kalbėjimas apie sutrikimą ir kartu kylančius iššūkius.
Mariaus Repšio patirtis ir knyga "Heraklis Nr. 4"
Aktorius Marius Repšys atvirai pasakoja apie savo kovą su bipoliniu sutrikimu knygoje "Heraklis Nr. 4". Jis prisipažįsta, kad nemokėjo nieko neveikti ir kad idėjų, ką veikti, jam niekada netrūko. Marius save vadina bipoliku ir aiškina, kad šis sutrikimas ypatingas tuo, kad būna ne viena, o dvi fazės: euforijos ir depresijos.
Marius pasakoja, kad pakilios nuotaikos fazę žmogus išgyvena labai ryškiai, jam sekasi, jis turi įvairių sumanymų ir nemoka pasakyti „Ne“, todėl imasi visokių darbų ir įsipareigojimų. Vėliau ateina kita fazė - žmogus jaučiasi prislėgtas, sugniuždytas, jis krinta į gilią duobę, negali atsikelti net iš lovos, nori nusižudyti. Tai - depresija.
Marius sako, kad kol neatsidūrė ligoninėje, manė, kad viskas jam gerai. Patekęs į ligoninę suprato, kad turi problemų, nors pasaulyje yra ir didesnių bėdų, neprašo gailėtis jo. Tačiau daugelis žmonių nenutuokia, kad, kai „nuneša stogą“, atsiveria dangus, o vėliau - pragaras, nes sergantieji apie tai tyli.
Studentų psichikos sveikata: aukštųjų mokyklų atsakomybė
Straipsnyje taip pat nagrinėjama studentų psichikos sveikata ir aukštųjų mokyklų vaidmuo šioje srityje. Studentė, studijavusi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Vilniaus universitete (VU), dalijasi savo patirtimi ir pastebėjimais apie psichologinės pagalbos prieinamumą studentams.
Ji teigia, kad būdama LSMU studente net nebuvo girdėjusi apie galimybę gauti psichologinę pagalbą universitete. Kai kreipėsi į universiteto darbuotojus su prašymu išeiti akademinių atostogų, manęs nebuvo paklausta, kodėl noriu tą padaryti, ar man nereikia pagalbos - nieko. Susidariau įspūdį, kad niekas tų studentų nelaiko ir nesirūpina jų gerove.
VU turi porą psichologinės pagalbos konsultavimo kabinetų. Šią informaciją sužinojau iš kuratoriaus, informacinių bukletų ir galiausiai radau pati. Socialinėje erdvėje, praktinius užsiėmimus ir seminarus VU rengiantys asmenys sukuria viešus renginius, kuriuose galima užsiregistruoti į vykstančius užsiėmimus psichologinės pagalbos temomis.
Studentė mano, kad aukštosios mokyklos turėtų skirti nemažai dėmesio studentų psichikos sveikatai, nes studijos prie psichinės būsenos tikrai aktyviai prisideda, kadangi tai, mano atveju, yra pagrindinis streso ir nuovargio šaltinis.
tags: #bipolinis #sutrikimas #fotoprojektas