Kodėl mes tokie esame? Giluminės psichologinės priežastys

Įvadas

Kodėl mes elgiamės taip, kaip elgiamės? Šis klausimas kamuoja žmones nuo pat civilizacijos aušros. Atsakymas slypi sudėtingame psichologinių, biologinių ir socialinių veiksnių tinkle, kuris formuoja mūsų asmenybes, elgesį ir reakcijas į mus supantį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime esmines priežastis, kodėl mes esame tokie, kokie esame, apžvelgdami įvairias psichologines teorijas, biologinius pagrindus ir socialinius veiksnius, kurie daro įtaką mūsų elgesiui.

Kaltė ir jos įtaka

Kaltės jausmas, nors ir nemalonus, yra svarbi žmogaus emocijų dalis. Jis kyla, kai jaučiame, kad padarėme kažką blogo ar neatitikome savo pačių standartų. Kaltė gali būti destruktyvi emocija, griaunanti mūsų savivertę ir santykius su kitais.

Kaltės priežastys

Daugelį mūsų išgyvenimų, tame tarpe ir kaltę, sukelia mūsų požiūris ir įsitikinimai apie tai, koks turi būti gyvenimas, kokie turi būti žmonės ir kokie turime būti mes. Jeigu aš tai padariau, vadinasi esu "blogas žmogus". Taigi, viskas prasideda nuo galvojimo, kad praeityje padarėme kažką, ko neturėjome padaryti (arba nepadarėme to, ką turėjome padaryti).

Reikšmingumas ir "gero žmogaus" idealas

Viena iš pagrindinių kaltės priežasčių yra reikšmingumo jausmas. Reikšmingumas - tai automatinė programa, rodanti mums gyvenimą tam tikru rakursu, kontroliuojančių mūsų mąstymo būdą, sprendimus ir veiksmus. Paprasčiausias būdas pamatyti savo reikšmingumą - atsakyti į klausimą "Kokiu man svarbu būti kitų žmonių akyse?".

Itin paplitęs reikšmingumas yra "Būti geru žmogumi", tačiau koks gi yra tas "geras žmogus"? Nuomonės šiuo klausimu yra lygiai tiek, kiek svarstančių apie tai. Nuo vaikystės mus mokė būti gerais vaikais, bet retai kas pridėjo instrukciją, tiksliai aprašančią, kas tai yra ir kaip juo būti. Siekdami atitikti visiškai išplaukusius ir nuolat kintančius reikalavimus, mes jaučiamės nelaimingi, nes būti "geru žmogumi" - nepasiekiamas IDEALAS, o bėgdami paskui susikurtą miražą, mes gyvename nevilties ir nuolatinio nepasitenkinimo savimi būsenoje, jausdami kaltę dėl to, kad vis dar esame "nepakankamai geri", elgiamės "nepakankamai gerai" ir apskritai.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kaip įveikti kaltės jausmą?

Visų pirma - keisti savo įsitikinimus, pradedant nuo pirmojo "padariau kažką ne taip (ar nepadariau kažko)". Vienas paprasčiausių būdų, kurį kažkada atradau, naudojau ir naudoju darbui su įvairiausiomis situacijomis - "minčių dienoraštis".

Meilė ir įsimylėjimas

Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę - kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs.

Meilės paaiškinimai

Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje - to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Romantikų tvirtinimai, kad meilė yra ypatingas jausmas, taip pat turi savo paaiškinimą. Ypatingumas yra aiškinamas unikaliais smegenų elementais, veikiančiais tik aistros momentais.

Manoma, kad tuo metu, kai mes įsimylime, organizmas gamina medžiagą, vadinamą feniletilaminu - FEA, kuris savo poveikiu yra panašus į žinomo narkotiko - amfetamino savybes.

Trečiosios meilės aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad meilė yra genetinis dalykas. Jų teigimu, jeigu žmonija nelaikytų sekso ir meilės maloniu dalyku, visi žmonės būtų pasmerkti išnykimui.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Partnerio pasirinkimas

Kaip bebūtų keista, tačiau žmones vienus prie kitų labiausiai traukia tarpusavio, nors iš pradžių tai net sunku ir įsivaizduoti. Nuo pat savo gimimo dienos mes siunčiame žodžiais neišsakomus signalus aplinkiniams visais įmanomais būdais - vaikščiojimu, laikysena, kalbos tonu, veido išraiška, apranga ir kitais judesiais. Veido bruožai taip pat turi didelę įtaką partnerio pasirinkimui. Žmonės ieško ilgalaikio bendravimo su tais, kurie yra panašaus patrauklumo lygio.

Meilės eliksyrai

Jau nuo neatmenamų laikų žmonės bandė sukurti universalųjį „meilės eliksyrą” - priemonę priversti įsimylėti geidžiamą asmenį. Daugelį amžių kai kurios maisto, gėrimų, augalų, priekonių ir vabzdžių rūšys buvo laikomos meilės stimuliatoriais.

Dorybingos ir nedorybingos emocijos

Net jeigu yra svarbu produktyviai jausti visas savo emocijas, mes vis vien galime jas suskirstyti į dvi kategorijas - doras (virtuous) ir nedoras (non-virtuous). Taip yra dėl to, kad emocijos atlieka vieną iš dviejų veiksmų - jos yra geros mums (teisingos) arba blogos mums (neteisingos). Dėl to, dorybingos emocijos yra teigiamos ir gydomosios, tuo tarpu nedorybingos emocijos veikia priešingai.

Elgesys su savimi ir kitais

Mūsų visuomenėje yra įprasta mokyti elgtis su kitais dorai, nors kaip tai reiškiasi praktikoje, kol kas yra diskutuotina. Ypatingai, didžiosiose įmonėse. Bet svarbiausia yra tai, kad tiek daug žmonių patys su savimi elgiasi nedorai. Ir jeigu žmonės elgiasi su savimi prastai, tuomet nestebina, kad ir su kitais jie elgiasi taip pat. Stebinantis ir gal kažkiek pribloškiantis aspektas yra tai, kad geri žmonės dažnai elgiasi su kitais geriau negu patys elgiasi su savimi.

Emocinė disfunkcija

Nuolatinis buvimas įsitempusiu, piktu, liūdnu pavydžiu ar daugybę kitų negatyvių proto būsenų, ir yra emocinis sutrikimas arba kitaip emocinė disfunkcija. Tokia logika kaip “Aš tuoj perdegsiu” arba “Mano širdis sudaužyta” atspindi savidestrukcinį elgesį. Bet koks negatyvizmas, kurį mes nuolat palaikome savyje, yra smurtavimas prieš save patį.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Smurto prieš save pavyzdžiai

Toliau pateikiame 8 smurto prieš save pavyzdžius. Tai - nedoros/neteisingos proto būsenos savybės.

  1. Negebėjimas atleisti kitiems. Atleidimas yra pagrindinis savęs rūpinimosi komponentas.
  2. Lengvai susierzinama dėl mažų dalykų. Jeigu mes lengvai ir greitai susierzinamę, paprastai tai rodo, kad kažkur giliai viduje jaučiamės liūdni arba pikti.
  3. Liūdesys ir Depresija. Savigarbos trūkumas ir besitęsiantis savęs gailėjimasis yra kelias į depresiją.
  4. Nerimavimas. Nerimas yra viena iš pagrindinių būsenų mūsų laikais.
  5. Visada negatyviai vertinami kiti. Kai mes negatyviai teisiame kitus, paprastai tai vyksta tuomet kai sugretiname tai su savimi pačiais.
  6. Pavydus elgesys. Pavydas turi gebėjimą sukelti įvairius minties sutrikimus.
  7. Nuolat patiriamas kaltės jausmas. Jausti besitęsiančią kaltę dėl praeities klaidų, taip pat yra emocinis sutrikimas, nes tai negatyvi minties būsena.
  8. Buvimas įsižeidusiu. Kai kurie žmonės, regis turi priklausomybę nuo buvimo įsižeidusiu.

Pyktis

Pyktis - tai natūralus jausmas, kylantis patyrus neteisybę, nusivylimą ar ribų pažeidimą. Jis gali būti trumpalaikis ir sveikas, bet užslopintas ar neišreikštas pyktis kaupiasi, o nekontroliuojamas - gali pakenkti santykiams, sveikatai ar net sau pačiam.

Kaip valdyti pyktį?

  1. Išreiškimas. Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija.
  2. Slopinimas. Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas.
  3. Nusiraminimas. Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas.

Nevaldomi pykčio priepuoliai

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje.

Priežastys:

  1. Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
  2. Genetika.
  3. Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
  4. Praeities traukos.
  5. Lytis.

Kaip valdyti pyktį priepuolius?

Psichoterapija yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.

Žmogaus elgsenos analizė

Per Vilniaus knygų mugę knygos pristatyme apie žmogaus elgseną ir ją analizuojančius neuromokslus diskutavo mokslininkai dr. Aistė Pranckevičienė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros ir Vilniaus universiteto profesorius emeritas dr. Albinas Bagdonas, kuris yra ir knygos „Elgesys“ mokslinis redaktorius.

Knyga apie žmogaus prigimtį

Albinas Bagdonas teigia, kad knyga yra apie žmogaus prigimtį. Mes elgiamės ir norime žinoti, kodėl taip elgiamės. Čia, sakyčiau, yra įvairių žmogaus poelgių enciklopedija, sklandžiai juos paaiškinanti. Paaiškinama ne vien tik iš neurologinių ar neurocheminių pozicijų, bet būtent iš evoliucinio taško: sekundė iki poelgio, minutė, diena, gyvenimas ir t. t.

Aistė Pranckevičienė teigia, kad knyga yra išskirtinė tuo, kad į elgesį yra žvelgiama pradedant nuo biocheminių dalykų, nuo neurono, nuo hormono, nuo geno iki kultūros, evoliucijos, vertybių, religijos. Atskleidžiama, koks sudėtingas yra žmogaus elgesys.

"Mes" ir "Jie"

Žmogui yra būdinga tendencija skirstyti aplinkinius į savus ir svetimus. Tai ateina evoliuciškai, natūraliai. Ir iš resursų apsaugos, ir iš genų pozicijos. Mūsų smegenyse yra labai stiprūs automatiniai, pasąmoniniai biologiniai mechanizmai, kurie tokią klasifikaciją ir vykdo.

Laisva valia

Esminis klausimas, kaip laisvą valią apibrėžiame. Jei apibrėžiame kaip galimybę tapti kuo noriu, padaryti ką noriu, visiškai laisvai pasirinkti, tai tokios laisvos valios tikrai neturime. Bet vis dėlto kiekvieną akimirką mes renkamės. Priimam kasdienius minipasirinkimus: ar bendradarbiauti, ar susipykti, ar aktyviai konfrontuoti, ar atsitraukti. Šituose mažuose dalykuose ir yra tikroji laisvoji valia.

Įtaka ir manipuliacija

Kaip padaryti žmogui įtaką, jam pačiam to nesuvokiant - vienas iš klausimų, vertų milijonų. Ir psichologijos mokslas šio klausimo yra ėmęsis jau seniai - štai kad ir maždaug prieš aštuoniasdešimt metų žinoma tapusi „oficialiųjų pietų technika“, kurią aprašė psichologas Gregoris Razranas. Jis teigė, kad žmonės linkę labiau teigiamai įvertinti visa, pavyzdžiui, politinius teiginius ar kitus žmones, jeigu su tuo susiduria, kai valgo.

Pasąmoninės priežastys, keičiančios mūsų sprendimus ir mąstymą

Nulemti mūsų sprendimus ir elgesį gali ne tik psichologiniai prekybininkų ar kitų įtakos žinovų triukai. Keisti mūsų mąstymą ir pasirinkimus gali ir tai, ko specialiai mums paveikti niekas nesuplanavo - tai ir aplinka, kurioje esame, pojūčiai, kurios joje patiriame. Spalvos, kvapai, šviesa ar tamsa, šaltis ar karštis, minkšti ar kieti paviršiai, metaforos, kurias girdime gali turėti įtakos mūsų elgesiui, mums to nė nesuvokiant ir apie tai nežinant.

Reklama mus veikia kur kas giliau nei galvojome

Tai, kad mus veikia reklamos, kurias matome bei girdime, žinoma jau seniai - dėl jų perkame, valgome ir vartojame daugiau nei reikėtų. Tačiau reklamos gali mus paveikti kur kas daugiau - sako žurnalistas ir rašytojas Jamesas Geary. Anot jo, tyrimai parodė, jog vien rodant žmonėms didžiųjų greitojo maisto tinklų logotipus, tai didino žmonių nekantrumą ir mažino jų norą taupyti.

Svarbiausiems sprendimams įtaką gali daryti ir žmogaus vardas bei pavardė

Yra tyrimų tvirtinančių, kad mūsų gyvenimo pasirinkimams įtaką gali padaryti ir mūsų pačių vardas bei pavardė ar gimimo datų skaičiai. Socialinis psichologas Brettas W. Pelhamas kartu su kolegomis tyrinėjo šį klausimą - kiek mūsų vardas lemia, kokiais žmonėmis tampame ir kokius sprendimus priimame?

Rėkimas

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris niekada gyvenime nieko neaprėkė. Balsą keliame kalbėdami su šeimos nariais, pažįstamais ir net nepažįstamais žmonėmis.

Kodėl mes rėkiame?

Psichologė Magdalena Battles pabrėžia, kad pykčio priežastis pravartu suprasti ne tik tam, kuris rėkia ar barasi, bet ir tam, ant kurio šaukiama. Tai padeda tinkamai reaguoti arba tiksliau - nepriimti asmeniškai ir nereaguoti.

tags: #psichologija #kodel #mes #tokie #esame