Sukurti darnius ir gerus santykius su vyro mama, anyta, gali būti vienas sudėtingiausių iššūkių jaunos moters gyvenime. Dažnai manoma, kad sukūrus šeimą su mylimu žmogumi, tai bus tik dviejų žmonių sąjunga, kurios negalės paveikti aplinkiniai. Tačiau netrukus po vestuvių jauna pora pajunta anytos ir uošvės spaudimą, patarimus ir nuomonę. Visgi, norint išsaugoti harmoningus santykius šeimoje, būtina rasti būdų, kaip sugyventi su anyta.
Anytos vaidmuo šeimoje
Vyro motina nėra jūsų motina, tačiau ji nori būti vadinama mama ir tikisi meilės bei pagarbos, panašiai kaip ir tikroji mama. Dažniausiai to nori ir jos sūnus. Žinoma, uošvės ir anytos nori tik gero savo vaikams ir jų antrosioms pusėms. Kurdami santykius su anyta, atminkite, kad būtent ji atvedė į šį pasaulį jūsų mylimą žmogų.
Kaip pagerinti santykius su anyta?
Štai keletas psichologų patarimų, kurie gali padėti pagerinti santykius su anyta:
Keiskite požiūrį
Pirmiausia, pakeiskite savo požiūrį į anytą. Jei iš anytos dovanų gausite kokį nors niekniekį, pavyzdžiui, ryškiaspalvį puodelį, laikykite jį matomoje vietoje. Kiekvieną kartą, kai pagalvosite ką nors negatyvaus apie anytą, užsirašykite savo mintis ant popieriaus skiautelės, sulankstykite ir įmeskite į puodelį. Taip atsikratysite blogų minčių ir nekaupsite savyje pykčio, nukreipto prieš partnerio mamą.
Būkite dėkingi ir negailėkite komplimentų
Niekada nepamirškite, kad turėtumėte būti dėkingi, jog jūsų anyta pagimdė ir užaugino jūsų gyvenimo partnerį. Padėkokite jai už tai. Kiekvieną kartą sutikę anytą, pasakykite jai ką nors gražaus: pagirkite jos išvaizdą, šukuoseną ar naują palaidinę. Patikėkite, šiuos žodžius ji brangins.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Dėmesys ir dovanos
Reguliariai padovanokite jai dovanėlę arba nusiųskite gėlių. Nebūtina laukti gimtadienio, dėmesį galima rodyti ir be progos.
Atraskite gerąsias savybes
Kad ir kaip būtų sunku, pamėginkite atrasti gerų anytos savybių.
Kodėl anyta neduoda ramybės?
Nuolatinis kabinėjimasis, įžeidinėjimai ir savivertės menkinimai - tai tik nedidelė dalis to, ką daliai moterų tenka iškęsti dėl savo anytų. Tokioje situacijoje beprasmiška priežasties ieškoti savyje, nes blogio šaknys dažnai slypi kitame žmoguje. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl anyta blogai elgiasi su savo marčia, yra tiesiog banalus pavydas. Ne visos motinos sugeba suprasti, kad jų „berniukas“ jau užaugo, nebepriklauso tik jai vienai ir yra pasirengęs kurti savo šeimą. Atsiranda kita moteris, kuri reikalauja meilės, dėmesio, pastangų, energijos ir pinigų. Dėl to motina instinktyviai bando sugriauti sūnaus santykius.
Kaip sukurti gerus santykius gyvenant po vienu stogu?
Kaipgi sukurti gerus santykius ir sutarti su anyta gyvenant po vienu stogu? Be abejo, anytos, kaip ir visi kiti žmonės, būna skirtingos: protingos ir kvailos, tolerantiškos ir vaidingos, amžinos namų šeimininkės ir šiuolaikinės verslininkės. Tačiau joms visoms reikia palankumo, geranoriškų santykių, dėmesio ir, pirmiausiai, pagarbos.
Ribų nustatymas
Jūsų santykiai turi būti komfortiški abiems pusėms. Patogiu momentu, ramioje aplinkoje pasakykite, su kuo sutinkate, ir ko negalima pažeisti esant bet kokioms aplinkybėms. Tai gali būti susitarimas apie tai, ko jūs pageidaujate, kas jums iš tiesų labai svarbu (vaikų auklėjimas, miegamojo baldų pasirinkimas, poilsio laikas, tvarka jūsų kambaryje, bute ir t.t.). Tai, kas jums gali būti labai svarbu santykiuose su vyro mama, jai gali neturėti jokios reikšmės. Todėl svarbu kalbėtis ir apibrėžti savo ribas ir būtinai reikia patikslinti svarbias anytai sąveikos ir tolimesnio bendravimo puses.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Priėmimas
Būtent šis punktas daugeliui gali sukelti vidinį pasipriešinimą, tačiau kartu ir labai jums padėti. Kalbame apie tai, kad priimdamos savo mylimojo mamą tokią, kokia ji yra, jūs nustosite guosti save tuščiais lūkesčiais ir neeikvosite energijos pasipriešinimui ir bandymams pakeisti jos charakterį ir įpročius.
Atvirumas
Nereikia būti „balta ir pūkuota“, vargu, ar jūs gerai jausitės, vaidindama jums nebūdingą vaidmenį. Prisiminkite, kad mes visi žmonės ir turime teisę nebūti idealūs, daryti klaidas. Kai žmogus būna pats savimi, jo agresija aplinkiniam pasauliu yra daug mažesnė. Žiūrėkite atlaidžiai į anytos klaidas.
Pasiryžimas mokytis
Didžiąją savo gyvenimo dalį jūsų vyras pragyveno su mama ir tai, ką jinai davė jam nuo gimimo, yra didžiausia vertybė. Tai gali būti tvirtai nusistovėję įpročiai sudarant šeimos biudžetą, paruošiant valgį, palaikant namuose tvarką, lyginant marškinius ir t.t. Jums svarbu tai pamėginti išmokti - juk jūsų vyras pripratęs, kad tam tikri dalykai turi būti daromi būtent taip, kaip darydavo mama. Ir pridėti į savo asmeninį talentų ir galimybių arsenalą porą punktų, kad būtumėte vyrui geriausia viename ar kitame įgūdyje, nes tai bus pliusas jūsų poros santykiuose. Todėl, jeigu yra ko išmokti, drąsiai mokinkitės.
Išmintingai aiškinkitės santykius
Gyvendami atskirai ar dar po vienu stogu su anyta, niekada prie jos nesiaiškinkite santykių su mylimu žmogumi. Taip pat nereikia ieškoti bendros kalbos su vyro mama būnant jam greta. Kaip tokiu atveju išvengti aiškinimosi? Visuomet prisiminkite, kad mylima mama - jūsų ar jo - sieloje visada daugiau išgyvens dėl savo vaiko. Todėl kalbėkite atskirame kambaryje, pasivaikščiojimo metu, mašinoje, bet kurioje nuošalioje vietoje. Jūsų vyras, būdamas atskirai, geriau išgirs, ką jūs norite pasakyti, nes nejaus mamos palaikymo ir greta nebus žiūrovų. Visada prisiminkite, kad santykiai su vyru ir anyta - du visiškai skirtingi elgesio modeliai, kurių niekada nereikia painioti. Sukūrus santykius su vyru, santykiai su jo mama neatsiras savaime.
Mąstymo klaidos ir jų įtaka santykiams
Mums iš tikrųjų būdinga tendencija nuolatos permąstyti ir interpretuoti aplinką - tai automatinis procesas. Nuo ankstesnių gyvenimo patirčių priklauso, kokios vyraus interpretacijos - pozityvios ar negatyvios. Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį. Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais arba mąstymo klaidomis. Šis reiškinys būdingas kone visiems žmonėms. Tai, kaip mąstome, veikia ne tik nuotaiką, bet ir elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Gerokai pro šalį prašovusi interpretacija gali padaryti nemažai žalos mūsų santykiams - tiek asmeniniams, tiek darbiniams.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Jei palaikydami santykius dažnai pykstate, nerimaujate, liūdite ar išgyvenate nevilties bei bejėgiškumo jausmus, paklauskite savęs: ar reaguoju į faktus (antrosios pusės neištikimybė, smurtas, kitas skaudinantis elgesys), ar į savo paties mintis?
Štai keletas dažniausių mąstymo klaidų ir patarimų, kaip jas įveikti:
Mąstymas "viskas arba nieko"
Žmonės, kuriems būdingas toks mąstymas, pasaulį mato kategoriškai. Jiems egzistuoja tik juoda ir balta spalvos. Toks mąstymo būdas yra perfekcionizmo pagrindas. Jis kelia baimę suklysti, verčia atsisakyti naujovių. Taip mąstantis žmogus geriau nesiims nieko, nei atliks kažką netobulai. Kiekvieną savo klaidą jis mato kaip absoliutaus menkavertiškumo įrodymą. Palaikant santykius, mąstymas „viskas arba nieko“ susijęs su kompromisų nebuvimu ir nerealiais lūkesčiais tiek iš savęs, tiek iš antrosios pusės.
Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik juodas ir baltas, o pačių įvairiausių spalvų. Žmonės būna netobuli, bet nebūtinai blogi. Tas pat taikoma ir jums. Truputis kažko yra geriau nei nieko. Pagalvokite - geriau neturėti antrosios pusės visai ar turėti sutuoktinį, kuris pirmą kartą per 15 metų pamiršo vestuvių metines?
Perdėtas apibendrinimas
Tai toks mąstymo būdas, kai iš vieno ar kelių atsitiktinių įvykių nusprendžiama, kad tai ne šiaip nutikimas, o gyvenimo dėsnis. Perdėti apibendrinimai tarsi suparalyžiuoja santykius ir įtraukia į nesibaigiančių barnių, puolimų bei bandymų apsiginti ratą. Taip mąstyti linkęs žmogus nuolat kaltina savo partnerį, kad šis „visada“ kažkaip elgiasi, o šis priverstas įrodinėti, kad taip nėra.
Ką daryti? Jei dažnai vartojate tokius žodžius, kaip „visada“, „niekada“, „visi“ ir „niekas“, paklauskite savęs, ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Juk tikrai buvo bent vienas kartas, kaip jis taip nesielgė. Pažvelkite į situaciją iš šalies, tarsi būtumėte nepriklausomas stebėtojas. Ką apie tai pasakytumėte? Stenkitės reaguoti ne į eilę įvykių, o į kiekvieną atvejį atskirai.
Proto filtras
Tendencija iš pačių įvairiausių gyvenimo situacijų „pasisemti“ tai, kas negatyviausia ir labiausiai patvirtina turimus neigiamus įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Lyg vadovaudamasis posakiu apie pusiau pripildytą stiklinę, negatyvų proto filtrą „įsijungęs“ žmogus visada ją matys pustuštę. Pirmiausia, pesimizmas kenkia pačiam žmogui: nerimas ir įtampa nuolat žengia koja kojon su negatyviomis mintimis. Antra, aplinkiniams visą laiką negatyvumą spinduliuojantis žmogus ima ilgainiui atrodyti varginantis ir slegiantis. Nesvarbu, ar negatyvumas nukreiptas į save, savo antrąją pusę, ar apskritai gyvenimą.
Ką daryti? Labai svarbu savęs kartais paklausti: „Gal galiu į šią situaciją pažvelgti kitaip? Ar yra tikimybė, kad realybė ne tokia niūri, kokią matau?“ Stenkitės atkreipti dėmesį ne į sutuoktinio nusižengimus, bet, priešingai, pastebėti gerąsias jo savybes.
Teigiamų dalykų nuvertinimas
Teigiama informacija ignoruojama ir paverčiama į priešingą. Šis mąstymo iškraipymo būdas ypač būdingas perfekcionistams. Kad ir kiek faktų rodytų žmogaus laimėjimus, jis vis tiek save nuvertina. Santykių srityje tai gali virsti perdėtu kritiškumu partneriui ir sau. Natūralu, kad su bet kokį tavo laimėjimą nuvertinančiu žmogumi išbūti nelengva. Gali atrodyti, kad meilę būtina užsitarnauti. Jūs stengiatės tai padaryti, tačiau, kad ir kiek stengtumėtės, partneriui vis negana.
Ką daryti? Jei šį bruožą atpažįstate savyje, paklauskite savęs, ar toks pozityvių dalykų atsisakymas daugiau padeda ar trukdo? Kokie yra faktiniai savęs ar kito nuvertinimo pranašumai? Ką prarandate, „nurašę“ savo ar kito pastangas ar pasiektus rezultatus? Ar kiti žmonės į šią situaciją žvelgtų atlaidžiau, palankiau? Raskite būdų pasidžiaugti mažais savo ir partnerio laimėjimais, juos įvertinti.
Minčių skaitymas
Žinoma, kalbame ne apie supergalią, o apie išankstinę nuomonę, ką kitas galvoja apie jus. Jei norite su kuo nors susipykti, tai „minčių skaitymas“ yra kone pats lengviausias būdas tai padaryti. Užtenka tik antrajai pusei pasakyti: „Aš žinau, ką tu galvoji“ ir pridėti savo interpretaciją. Taip iš kantrybės neišvesite tik geležinių nervų žmogaus. Akivaizdu, norint palaikyti santykius darnius, verčiau ne spėlioti, ką mąsto kitas, o nuoširdžiai ir atvirai kalbėtis.
Ką daryti? Prisiminkite: nesate būrėjai, ekstrasensai ar minčių skaitytojai, tad, jei yra galimybė, prieš nuspręsdami, ką mąsto kiti, paklauskite.
Katastrofizavimas
Katastrofa dar neįvyko, bet „ateities numatytojai“ ją jau regi savo mintyse. Tokie žmonės tiki, kad ateityje nutiks viskas, kas tik gali nutikti blogiausia. Ir visai nesvarbu, ar tai pagrįsta. Šis mąstymo būdas yra nerimo sutrikimų „varikliukas“, o santykiams gali suteikti daug įtarinėjimo, priversti tikrinti antrąją pusę, siekti, kad antroji pusė nuramintų. Nemaža problema gali kilti ir tada, kai dėl nuolatinio nerimo žmogus pradeda kažko vengti, pavyzdžiui, apskritai megzti santykius.
Ką daryti? Lavinkite kritinį mąstymą. Kokia tikimybė, kad tokios katastrofos įvyks? Kiek mano numatytų tragiškų scenarijų išsipildė praeityje? Ar galiu kontroliuoti tas katastrofas? Jei ne, tai ar ne per daug laiko joms skiriu? Jei jaučiate, kad katastrofinių minčių grandinėlė sukasi galvoje nesustabdomai, pamėginkite papraktikuoti minčių atidėjimą. Kiekvieną dieną skirkite sau „nerimavimo laiką“ ir 15-20 minučių, geriau ne prieš miegą, leiskite sau išsinerimauti dėl visko, kas neduoda ramybės.
Didinamasis stiklas
Kai kurių žmonių smegenys padidina ir pamažina kai kurias detales - dažniausiai teigiamas numenkina, o neigiamas - perdėtai sureikšmina. Santykių srityje tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip vieno iš partnerių begalinis noras tobulinti save ir savo antrąją pusę.
Ką daryti? Svarbu išmokti suvaldyti padidinimo-sumažinimo mygtuką. Pažvelkite į situacijas, kurios sukelia nemalonias emocijas, iš šalies. Galite įsivaizduoti, kad žvelgiate į teatro sceną lyg žiūrovas, ir pergalvokite, ar logiška šitaip nusivertinti patiems ar nuvertinti partnerį? Ką sako faktai?
Perdėtas emocijų sureikšminimas
Tai mąstymo tipas, kai manoma, kad emocinė patirtis atspindi realybę. Daug žmonių įsitikinę, kad mylint reikia klausytis širdies. Deja, užuot girdėję romantizuojamą „širdies balsą“, dažnai jaučiame tik savo nepasitikėjimą savimi, praeities traumų aidą ir baimes. Todėl aklas paklusimas jausmams ir kūno instinktams toli gražu ne visuomet atneša ilgalaikius, stabilius ir tarpusavio meile grįstus ryšius. Greta romantikos, aistros ir pasidavimo impulsams labai sveika turėti porciją racionalumo. Kai viršų ima negatyvūs jausmai ir mes, ignoruodami faktus, jiems pasiduodame, kyla noras apkaltinti antrąją pusę ar visą pasaulį dėl nemylėjimo ar vienatvės.
Ką daryti? Geriausias jausminio mąstymo priešnuodis yra mokytis atskirti faktus, mintis, jausmus ir daugiau remtis realiais faktais.
Privalėjimas ir turėjimas
Pareigos ir atsakomybės jausmas gali gyvenime daug kur padėti. Tačiau kartais dėl mąstymo klaidų žmonės daro dalykus, kurių neprivalo daryti. „Reikia“, „turiu“, „privalau“, „taip turi būti“ - šie teiginiai kelia didelį spaudimą, apmaudą, netgi kaltės jausmą ir neretai net lemia perdegimą ar apatiją. Kai tokie teiginiai nukreipti į partnerį, jie tiesmukai ardo santykius.
Ką daryti? Jūs nieko neprivalote daryti dėl kitų, o kiti nieko neprivalo daryti dėl jūsų. Nebent jie to nori patys. Permąstykite viską, ką darote kasdien. Ar ne per daug iš savęs reikalaujate? Kiek procentų savo veiklų iš tikrųjų galėtumėte atsisakyti, nes jos vargina ir neturi per daug prasmės. Kodėl nepabandžius kuriai nors veiklai pasakyti „ne“ ir tiesiog pailsėti ar nuveikti ką smagesnio? Pergalvokite ir savo reikalavimus aplinkiniams. Nespauskite jų.
Etikečių klijavimas
Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo ir „juoda-balta“ mąstymo forma, kai žmogus save ar kitus apibūdina labai negatyviais žodžiais ar net keiksmažodžiais. Tokie savęs nuvertinimai dažnai koja kojon eina su žema saviverte, o kitiems klijuojamos etiketės - nuolatiniu irzuliu. Jei tokius nuvertinimus žmogus dar ir išsako garsiai, dažnai tiesiog lieka vienas.
Ką daryti? Stengtis pastebėti savyje ir žmonėse ne tik negatyvias, bet ir teigiamas savybes. Treniruokitės išsakyti negatyvias emocijas save įtvirtinančiu, bet ne užgauliu būdu, vartodami įvardį „aš“.
Perdėtas suasmeninimas
Perdėtas suasmeninimas arba personalizavimas - tiesus kelias į kaltės jausmą. Jei palaikydami santykius ypač dažnai jaučiate, kad atsakomybę prisiimate tik jūs, greičiausiai perdėtai suasmeninate dalykus. Galite manyti, kad, jei kažko nedarysite, nepasistengsite būti kuo geresne savo versija, tai santykiai patirs krachą. Tačiau nuolat aukojantis ir stengiantis dėl kito galų gale ima kilti pyktis: „aš vis darau, o kitas nei stengiasi, nei tai įvertina“. Antrajai pusei tokia neprašyta auka gali būti labai nemaloni. Juk jis jos neprašė ir nenori jaustis atsakingas.
Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad tai, ką daro kiti, yra jų pačių atsakomybė. Lygiai taip pat svarbu įsisąmoninti ir savo ribas. Pamėginkite stabtelėti, peržvelgti bendravimą su antrąja puse ir pergalvoti, kiek dalykų darote vien iš noro būti „gera antrąja puse“. Jei jūsų neprašo aukotis, tai ar verta?
Marčios ir anytos: amžinas konfliktas?
Marčios ir anytos priešiškumas įamžintas daugelio tautų folklore. Pasakose, dainose, patarlėse ir priežodžiuose iškyla piktosios anytos vaizdinys. Lietuvių liaudies dainose pabrėžiama motinos - anytos priešprieša. Anyta bara, siunčia dirbti, reikalauja neįmanomo. Anytėlė kaip kibirkštėlė, anyta - skaudžiažodė, pas anytą jaunoji suvysta. Pasakose sutinkame piktąją karaliūno motiną, kurios svarbiausias rūpestis - atsikratyti marčia. Anyta apkaltina marčią suėdus savo vaiką, vietoj naujagimio pakiša šuniuką ar kačiuką, įstumia į marias, kviečia maudytis verdančiame vandenyje ir t.t.
Anytos ir marčios priešiškumas gali būti aiškinamas tuo, kad marti yra ta svetimoji, kuri „pasigrobia“ iš anytos jos pačios augintą vyrą. Freudas pabrėžė, kad motinos ir sūnaus ryšys yra ypatingas, pilnas neįsisąmonintų lūkesčių ir fantazijų. Visa tai gali tapti patologijos šaltiniu, ypač jei šeimoje nėra tėvo (arba jis silpnas) ir berniukas tampa partnerio pakaitalu. Kartais suaugęs vyras lieka emociškai priklausomas nuo motinos, nepajėgia nuo jos atsiskirti.
Remiantis Jungo analitine psichologija, visuotinai negatyvų požiūrį į anytas galime paaiškinti motinos archetipo projekcija. Arhetipas - tai įgimta struktūra, kuria remdamasis žmogus apibendrina savo patirtį. Kiekvienas archetipas apjungia priešybes: pozityviąją ir negatyviąją pusę. Motina, kaip pati gamta, ne vien augina, maitina, globoja, šildo, bet ir marina, praryja, sunaikina. Pozityvioji archetipo dalis kolektyvinėje sąmonėje priskiriama motinai ar krikštamotei, negatyvioji - pamotei ar anytai. Atsispirti kolektyvinei projekcijai yra labai sunku, nors ir įmanoma.
Įtampa tarp anytos ir marčios gali kilti dar ir dėl to, kad anyta pati buvo (yra) marčia, kuriai teko susidurti su panašiais sunkumais. Šiuolaikinis gyvenimas, nepaisant išorinio jo atvirumo ir viešumo, yra labai uždaras ir mes turime mažai galimybių giliai ir artimai pažinti bent keletą šeimų, matyti įvairius jų modelius, pažinti jų bendravimo būdus, gyvenimo ritmą ir įpročius. Taigi, neturime galimybių ir palyginti - pamatyti savęs įvairių santykių kontekstuose. Sūnaus išrinktoji jo motinai gali tapti palyginimų objektu, kurį jį stebi ir nuolat vertina, lygina su savimi. Čia atsiveria begalinė erdvė marčios nuvertinimui, sumenkinimui ir konfliktui. Santarvei gali trukdyti ir paprasčiausi temperamento skirtumai, charakterio bruožai. Skirtumų nepastebėdami ar nepripažindami, mums nesuprantamus veiksmus galime interpretuoti kaip priešiškus.
Praktiniai patarimai, kaip sugyventi su anyta
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti sugyventi su anyta:
- Atsisakykite konkurencijos. Dažnai blogų santykių su anyta priežastis - paprasčiausia konkurencija. Ne visoms motinoms pavyksta susitaikyti su mintimi apie tai, kad kažkas sugeba pasirūpinti jos mylimu sūnumi geriau, nei ji pati. Todėl ji ir kabinėjasi, kritikuoja ir išsako pastabas dėl kiekvienos smulkmenos - nuo jūsų kulinarinių gebėjimų iki drabužių stiliaus. Pasitelkite kantrybę ir pamėginkite nekonkuruoti su mylimojo mama dėl „pačios geriausios“ titulo, verčiau pripažinkite jos patirtį ir pranašumą.
- Nesutikite gyventi kartu. Nors tai atrodo banalu, bet, nepaisant akivaizdžių finansinių ir buitinių pranašumų, gyvenimas po vienu stogu su anyta - tiesiausias kelias į sugadintus santykius ne tik su ja, bet ir su mylimu vyru. Kiekvienuose namuose egzistuoja nerašytas taisyklių kodeksas, ir jei gyvensite kartu, šias taisykles nustatinės būtent anyta, reiškia, jums teks gaminti, plauti indus, tvarkytis ir net eiti miegoti ir keltis pagal jos grafiką ir įpročius. Kokie šilti santykiai jus besietų, anksčiau ar vėliau abipusis susierzinimas virs skandalu, po kurio galiausiai jūs vis vien išsiskirsite, o atkurti sugadintus santykius nebus taip paprasta.
- Paprašykite patarimo. Stebėdamos suaugusiais tampančius vaikus, mamos kartais ima bijoti, kad taps jiems nebereikalingos - todėl ir pradeda įkyriai kištis į svetimą gyvenimą, nurodinėdamos, kuo geriausia gydyti peršalimą ir kaip teisingai auklėti vaikus. Vietoj to, kad įrodinėtumėte anytai, kad ir pati viską išmanote, pasistenkite užbėgti konfliktui už akių ir kreipkitės patarimo pirma. Visų pirma, domėdamasi anytos nuomone, jūs parodote, kad pripažįstate jos autoritetą ir ji jums yra reikalinga. Be to, jos patirtis padės jums ir tikrai gali praversti - argi ne malonu išgirsti iš mylimojo, kad jūsų iškeptas pyragas „toks pat skanus, kaip mamos“?
- Neatviraukite. Net jei jūsų santykiai su anyta kaip reta šilti ir draugiški, jai nebūtina žinoti apie jūsų problemas darbe su vadovybe ar santykius su buvusiais vaikinais. Derėtų vengti ir skausmingų temų, kurios gali išprovokuoti konfliktą - pavyzdžiui, kalbų apie politiką. Atminkite, kad kilus konfliktui visa, ką neatsargiai prisipažinote, gali būti panaudota prieš jus, todėl stenkitės atrinkti, ką sakote.
- Dėkokite. Ko gero, pats paprasčiausias atsakymas į klausimą, kaip pagerinti santykius su anyta - išmokti sakyti „ačiū“. Pretekstą dėkingumui galima rasti visada - nesidrovėdama jį išreikškite ir negailėkite gerų žodžių: sakykite „ačiū“ už dėmesį, už pagalbą, net už pastabą, kuri jums atrodo netaktiška ir kvaila. Nepamirškite, kad būtent šiai moteriai jūs turite būti dėkinga už svarbiausio savo gyvenimo žmogaus gyvybę - vien jau už tai reikėtų jai būti be galo dėkingai.
- Prisiimkite atsakomybę. Svarbu, kad geri santykiai su anyta taptų jūsų tikslu - net jei jos charakteris išskirtinai sunkus, ir ji pati nesiima jokių priemonių, kad su jumis susidraugautų. Nepamirškite apie tai, kad santykiai su sutuoktinio mama neišvengiamai turės įtakos jūsų šeimos atmosferai, reiškia, juos sukurti yra jūsų strateginė užduotis. Gal jums ir nepavyks tapti geriausiomis draugėmis, bet pasiekti ramių bičiuliškų santykių lygmenį tikrai įmanoma. Svarbiausia - nuspręskite, kad jūs prisiimate atsakomybę už šiuos santykius ir esate pasiruošusi būti lanksti ir priimti kompromisus.
Santykių su anyta prognozės
Santykių su anyta prognozės geresnės, jei jūsų vyras turi seserį, t.y. anyta yra ir uošvė. Tokiu atveju, verta pabandyti užmegzti ryšį su jos dukterimi. Prognostiškai geras ženklas ir tai, jei anyta yra įsitraukusi į kokią nors veiklą, turi hobį. Situacija sudėtingesnė, jei anyta - vieniša moteris, apsirinojanti namų gyvenimu, o sūnus jai yra vienturtis ar jaunėlis. Situacija pavojinga ir tada, kai anyta pati nesutaria su savo sūnumi.
Jei jums teko išbandymas šeimynine bendruomene ir turite gyventi su anyta po vienu stogu, pabandykite nusistatyti ribas: kur bus jūsų, o kur anytos valdos. Būtų puiku, jei bent virtuvės būtų atskiros, jei - ne, stenkitės tuo pačiu metu nedirbti tų pačių darbų. Nerungtyniaukite su anyta, nesilyginkite su ja ir neleiskite jūsų lyginti kitiems. Taip pat atsispirkite pagundai lyginti anyta su savo mama, draugės anyta ar dar kuo kitu.
Taip pat būtų labai naudinga giliau patyrinėti save ir įsivardinti, kodėl jūs taip stipriai nemėgstate tos moters, kokie jūsų kompleksai čia reiškiasi. Kartais neigiamo požiūrio priežastis yra dideli lūkesčiai ir anytos lyginimas su savo mama, laukimas, kad ji jus priims ir mylės kaip savo tikrą dukrą.
tags: #psichologija #santykiai #su #anyta