Kūno kalba - galingas komunikacijos įrankis, galintis atskleisti mūsų emocijas, požiūrį ir net charakterį. Gestai, žvilgsnis, kojų ar rankų padėtis, sėdėjimo padėtis - visa tai gali pasakyti daugiau nei žodžiai. Nustatyta, kad didžioji dalis informacijos bendravimo procese gaunama būtent iš neverbalinio bendravimo.
Sėdėjimo pozos ant grindų ar žolės
Pažvelkite į paveikslėlius ir pasirinkite pozą, artimiausią tai, kokią dažniausiai mėgstate naudoti sėdėdami ant grindų ar žolės.
1 poza: Ši poza sako, kad esate labai ramus ir subalansuotas žmogus. Jus nelengva išmušti iš pusiausvyros. Jūs tvirtai stovite ant kojų, žinote, ko norite, ir sveikai vertinate kiekvieną gyvenimo situaciją. Jūs nepasiduodate emocijoms ar kitų žmonių įtakai. Jūs labai pasitikite savimi ir dažnai pasinaudojate savo aštriu liežuviu. Esate sąžiningi ir nesiremiate išankstiniais vertinimais, bet kartais nuo kitų žmonių išlaikote atstumą. Jums tiesiog reikia daugiau laiko, kas su kuo nors susidraugautumėte. Jūs labai nepatiklūs ir labai atsargūs santykiuose su kitais žmonėmis.
2 poza: Šios pozos pasirinkimas rodo, kad jūsų nepriklausomas charakteris. Jūs nemėgstate skubėti, jūsų nejaudina aplinkinių nuomonė, ir jūs gyvenate savaip. Jūs vengiate didelių kompanijų ir stengiatės laikytis šiek tiek nuošaliau. Šeima ir artimi draugai - patys svarbiausi jums žmonės. Pinigų ar karjeros vaikymasis - ne jums. Jūs mėgstate sėdėti savo sodo tyloje ir mėgautis šia nuostabia akimirka. Jūs nekreipiate dėmesio į savo išvaizdą. Jūs taip pat nesprendžiate apie žmones pagal tai, ką jie turi ar ką gali padaryti. Jums svarbu tik jų charakteris ir jų atvira širdis. Visa kita jums nereikšminga.
3 poza: Kas pasirinko šią pozą, yra labai gyvas ir energingas žmogus. Jūs gyvenate šia akimirka ir mėgstate, kai aplink vyksta daug skirtingų įdomių įvykių. Tokie momentai visada kur nors nuneša jūsų neramią sielą. Jums patinka nuolatinis judesys. Jūs norite priimti iššūkius, susipažinti su naujais žmonėmis ir atrasti naujus kelius. Jūs nelabai jaudinatės dėl ateities ir visiškai nesijaudinate dėl praeities.
Taip pat skaitykite: Psichologinis testas: jūsų sėdėjimo poza atskleidžia jūsų asmenybę.
Sėdėjimo pozos ir jų reikšmės
Stebėkite save ir nuspręskite, kuria poza dažniausiai sėdite, o mes papasakosime, ką ji reiškia.
A. Keliai vienas šalia kito, kulnai į šonus: Žmonės, mėgstantys sėdėti tokia poza, sąmoningai stengiasi nepastebėti problemų ir vadovaujasi principu „Jei užsimesiu ant galvos antklodę, pabaisa atsitrauks“. Jie tiki, kad viskas išsispręs savaime. Kartais tokia strategija pasiteisina, ir tokie žmonės tuomet triumfuoja. Tačiau kartais jie tiesiog pabėga - tokiu atveju problemos nugula ant svetimų pečių. Su šiais žmonėmis būna paprasta bendrauti. Jie būna lankstūs, sugeba greitai prisitaikyti prie aplinkybių, labai retai visą dieną „gromuliuoja“ viena ir tą pačią mintį. Tai labai kūrybiški, žavingi, šiek tiek vaikiški ir truputį išpaikę žmonės. Dažnai tokios asmenybės pirmiausia pasako, o tik tada pagalvoja, ką jie pasakė.
B. Koja, užmesta ant kojos: Žmonės, pasirinkę šią pozą, būna svajingi, pasižymi gerai išlavinta vaizduote ir mėgsta tariamąją nuosaką: „O jeigu… !“ Tarp tokių žmonių būna daug asmenybių, kurios vadinamos „kompanijų sielomis“. Su jomis retai būna nuobodu: jos nuolat sugeneruoja naujų, kartais beprotiškų idėjų. Tokie žmonės mėgsta keliauti ir lengvai užmezga draugiškus ryšius. Jie kažkuo primena dėžutes, kurias atidarius, iš jų iššoka velniukas. Jie vargu ar lauks pirmadienio ar naujų metų, kad pradėtų gyvenimą nuo tuščio lapo. Juk galima viską pradėti iš naujo tuoj pat! Vos per vieną akimirką jie gali pakeisti savo įvaizdį, partnerį, veiklos sferą ar net šalį - tai jiems normalu.
C. Kulnai šalia, keliai į šonus: Žmonės, kurie sėdi tokia poza, geriausiai žino, ką reiškia tikras komfortas. Galbūt jie ir nepuls per savaitgalį organizuoti reido į parduotuves, kad sudarytų idealų įvaizdį, tačiau jie gali skirti daugybę laiko tam, kad išsirinktų naujus kvepalus ar kremą. Jų santykis su apranga ir daiktais būna gana komplikuotas - šioje srityje jie yra labai išrankūs ir priekabūs. Tokius žmones dažnai supa betvarkė ir chaosas. Tačiau tai, kas aplinkiniams primena betvarkę, iš tikrųjų turi kažkokią logišką sistemą: šeimininkas šiame chaose užsimerkęs gali susirasti bet kurį jam reikalingą daiktą. Tokių žmonių „silpnoji vieta“ - nemokėjimas susitelkti ties vienu dalyku. Jiems reikia gana daug laiko, kad jie susikoncentruotų, tačiau vėliau jie labai lengvai gali nukrypti nuo temos.
D. Suglaustos kojos: Žmonės, sėdintys būtent tokia poza, paprastai nemėgsta vėluoti ir labai nemėgsta, kai vėluoja kažkas kitas. Jie būna supratingi, inteligentiški, pažeidžiami, laikosi nuomonės, kad susitarti visuomet yra geriau, negu pyktis, ir jaučiasi nejaukiai, jei kažkas šalia jų viešai demonstruoja savo jausmus ar emocijas (ar tai būtų aistringas bučinys, ar sutuoktinių ginčas). Jei žmogus mėgsta sėdėti suglaudęs kojas ir dar remiasi pėdomis į grindis, tai reiškia, kad jis yra gana tiesmukiškas, atviras, šiek tiek šiurkštokas ir veikiausiai iš prigimties pedantiškas. Jei sėdėdamas tokioje pozoje asmuo kilnoja į viršų batelių nosis, remdamasis kulnais į grindis, būkite tikri - jo šarvuotas traukinys stovi atsarginiame kelyje. Toks žmogus, nors ir atrodo santūrus, bet kuriuo momentu yra pasirengęs duoti atkirtį. Taika jam yra įgimta terpė, o namai - tvirtovė, kur jis gali pasislėpti nuo visų negandų. Bet kokią pastabą savo adresu jis priima kaip užuominą, kad su juo kažkas yra negerai, ir nedelsiant pradeda kontrataką.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
E. Abi kojos į vieną šoną: Žmonės, kurie taip sėdi, dažniausiai neskuba tuoktis, o jei susituokia, neskuba susilaukti vaikų - pirmiausia jie nori baigti mokslus ir padaryti karjerą. Jie būna įsitikinę, kad viskam yra savas laikas. Jie išsiskiria iš kitų savo ryžtingumu, atkaklumu ir tikslo siekimu. Garbės troškimas verčia šiuos žmones pamiršti kaprizus ir judėti pirmyn - ten, kur įgyvendinamos svajonės. Tokiems žmonėms labai rūpi, kaip jie atrodo. Aplinkiniai gali net nenutuokti, kiek pastangų deda šie asmenys, kad atrodytų nepriekaištingai. Sielos gilumoje jiems šiek tiek trūksta pasitikėjimo savimi, todėl jie neretai priešiškai reaguoja į kritiką, net jei ji yra konstruktyvi ir draugiška.
Kitos sėdėjimo pozos ir jų reikšmės
Įvairūs žmonių elgesį tyrinėjančių mokslininkų analizės parodė, kad sėdėjimo pozos suteikia įdomios informacijos apie žmogaus asmenybę.
- Sukryžiuotos kojos: Sėdėjimas ant grindų sukryžiuotomis kojomis rodo, kad asmuo jaučiasi atviras ir nerūpestingas. Sėdėjimas šioje pozoje įrodo, kad žmogus visada kupinas idėjų ir yra lakios vaizduotės. Tikėtina, kad į reiškinius ar įvykius turite savitą, unikalų požiūrį. Tiesa, esate linkę pasiklysti savo mintyse net tada, kai aplink jus yra minios žmonių. Žmonės, kurie dažnai sėdi sukryžiuotimis kojomis, žavi kitus savo sąmoju. Tačiau tokia sėdėjimo poza kartais gali reikšti ir gynybinę laikyseną. Tai rodo atsargumą arba nenorą priimti kitus žmones į savo gyvenimą, o taip pat - baimę bei kitus nesaugius jausmus.
- Išskėstos kojos: Ši sėdėjimo poza atskleidžia, kad esate pasitikintis savimi žmogus, todėl galite būti ir šiek tiek egocentriškas arba arogantiškas. Perfeksionizmas - tai dar vienas bruožas, kuris lydi žmonės, mėgstančius sėdėti išskėstomis kojomis. Jeigu mėgstate sėdėti išskėstomis kojomis, turite labai aktyvų protą ir nuolat šokinėjančias mintis. Jums sunku iki galo įgyvendinti tiklus, nes esate linkęs persigalvoti.
- Suglausti keliai: Jeigu dažnai sėdite suglaustais keliais, tai rodo jūsų ramų būdą ir pasitikėjimą savimi. Esate racionalus, arštraus proto žmogus, taip pat - puikus laiko planavimo ekspertas. Esate tikslus it šveicariškas laikrodis! Nesate linkę pinigus uždirbti sunkiu darbu. Jeigu mėgstate sėdėti suglaustais keliais, esate tvarkingas, o gal net pedantiškas žmogus. Vertinate sąžiningumą, bet esate linkęs būti santūrus, vengiantis apkalbų ar nereikšmingų dramų.
- Tiesi, taisyklinga laikysena: Tokia sėdėjimo poza rodo, kad žmogus pasitiki savimi, yra stiprus ir patikimas žmogus, į jį kreipiasi visi, kuriems pagalbos ir paguodos.
- Sėdėti atsirėmus: Sėdėjimo poza, kai rankomis nugaros pusėje remiamasi į pagrindą, rodo, kad asmenybė yra labai analitiška. Tokia sėdėjimo poza padeda stebėti situaciją, bet nereikalauja patiems aktyviai joje dalyvauti.
- Sukryžiuotos kulkšnys: Tai rodo, kad žmogus yra rafinuotas ir elegantiškas, bet taip pat atviras ir žemiškas. Taip sėdintis žmogus yra atsipalaidavęs, jaučiasi patogiai.
- Rankos uždėtos ant ranktūrių: Tai rodo, kad žmogus yra jautrus ir visada žino savo ribas. Ranktūriai padeda išlikti ramiems, teikia paguodą ir saugumo jausmą.
- Sukryžiuotos rankos: Tai stiprybės, gynybos ir pasitikėjimo savimi ženklas. Taip pat gali reikšti, kad žmogus nori apsaugoti save nuo viso pasaulio.
- Sėdėjimas šonu: Sėdėjimas šonu ant vieno kelio rodo, kad žmogus yra švelni, rūpestinga, natūraliai miela asmenybė. Ši pozicija taip pat gali rodyti, kad asmuo šiek tiek flirtuoja!
- Rankos ant kelių: Taip sėdintis žmogus greičiausiai bus drovus ir susimąstęs, ramus ir neišsiblaškęs. Taip paprastai sėdi kuklios ir nesididžiuojančios asmenybės, labai jautrūs kitų žmonių jausmams.
- Sėdėjimas atsiklaupus: Tai nėra pati lengviausia sėdėjimo poza, todėl ji rodo žmogaus užsispyrimą ir paslaugumą. Labai dažnai žmonės, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami atsiklaupę, yra tėvai arba seneliai, mėgstantys žaisti su savo vaikais.
- Sėdėjimas centre: Tie, kurie mėgsta sėdėti suolelio, sofos ar stalo centre, yra visiškai pasitikintys savimi. Nedrąsūs žmonės dvejoja, kur sėsti, bet pasitikintys savimi asmenys sėdasi ten, kur nori ir daug apie tai negalvoja.
- Koja ant kojos ir ta koja judinama pirmyn ir atgal: Tai labai organizuoti ir savalaikiai žmonės. Jie visada laikosi savo žodžio ir išlieka ramūs, net tada, kai siaučia chaosas. Šie žmonės orientuoti į detales.
- Rankos sukryžiuotos ant kelių: Jie labai dažnai būna ramūs, taikūs ir malonūs. Jų tikrai nepavadinsi socialiniais drugeliais, bet jie gali būti puikūs pašnekovai ir labai ištikimi draugai. Jie atsargūs, akyli žmonės, kalbantys tyliai ir švelniai.
- Rankų pirštai sunerti ir padėti ant kelių: Tai dažnai rodo, kad žmogus yra aistringos ir emocionalios prigimties. Tačiau išsaugoti tą aistrą gyvenimą jiems reikėjo gerokai pasistengti, todėl tokie žmonės natūraliai labai traukia kitus.
Nerimas ir poreikis judėti
Ar pastebite, kad jaučiant nerimą kyla noras pastoviai keisti kūno padėtį: sėdėti, stotis, vaikščioti, linguoti ar net trinti rankas? Tai įprastas reiškinys, tačiau daugelis žmonių nežino, kodėl kūnas reaguoja būtent taip.
Nerimas - tai natūrali žmogaus emocinė būsena, nuo kurios priklauso mūsų gebėjimas reaguoti į pavojų. Jį gali išprovokuoti stresinės situacijos, neaiškios grėsmės ar net nuolatinis rūpestis ateitimi. Nerimui įsibėgėjus, mūsų organizme įsijungia taip vadinama „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcija. Tai evoliuciškai susiformavęs atsakymas į galimą pavojų, kurio metu hormonai - adrenalinas, kortizolis - suaktyvina nervų sistemą, didina širdies ritmą, kraujospūdį, atpalaiduoja energijos atsargas.
Dėl šių pokyčių daugelis žmonių patiria įvairius fizinius simptomus: širdies plakimą, prakaitavimą, raumenų įtampą, virškinimo sutrikimus. Neatsitiktinai, būtent didėjant raumenų įtampai, atsiranda poreikis judėti: keisti kūno padėtį, vaikščioti pirmyn atgal, spausti ar minkyti delnus, sėdėti ant kėdės krašto ar nuolat krapštyti drabužių kraštelius.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Kai jaučiame nerimą, mūsų smegenyse suaktyvėja amygdala - emocijas apdorojanti sritis, kuri siunčia signalus visam kūnui pasiruošti veiksmui. Šis procesas automatiškai įjungia simpatinę nervų sistemą, dėl ko raumenys tampa įtempti ir tarsi „pasirengę šuoliui“. Užsisenėjusios evoliucinės reakcijos siūlo judėti - šitaip protėviai sprukdavo nuo pavojaus arba kovodavo už išlikimą.
Be to, judesys padeda „perdeginti“ stresą - judant sunaudojamos perteklinės streso hormonų atsargos, organizmas ima jaustis ramesnis. Todėl nesąmoningai norime keltis, linguoti, eiti ar keisti pozą - taip mūsų kūnas ieško iškrovos susikaupusiam įtampai.
Judėjimas nerimo metu yra ir tam tikra savireguliacijos forma. Net jeigu pavojus objektyviai neegzistuoja, kūnas bando „nuraminti“ save per fizinį aktyvumą. Pasąmoningai jaučiame, kad veiksmas - nors ir simbolinis, pavyzdžiui, sėdėjimo pozicijos keitimas ar pirštų maigymas - padeda sumažinti įtampą, išblaškyti slogių minčių srautą arba nukreipti dėmesį nuo nepageidaujamų pojūčių.
Tai taip pat gali būti savitas būdas atgauti kontrolės jausmą, kai mintys atrodo nevaldytos, o kūnas - sustabarėjęs. Maži, pasikartojantys judesiai leidžia patirti, kad bent dalį savo būklės vis dar galime valdyti.
Dažniausios kūno pozos ir judesiai per nerimą:
- Sėdėjimo pozos keitimas nuo liekno sėdėjimo ant kėdės krašto iki gilaus atlošimo
- Neramus kojų judinimas (dviejų kulnų trankymas, kojų kryžiavimas)
- Vaikščiojimas pirmyn-atgal, taip vadinamas „nervingas pasivaikščiojimas“
- Pirštų trinimas, rankų maigymas, daiktų krapštymas
- Nuolatinis kaklo ar pečių trynimas, galvos pasukiojimas ieškant patogesnės padėties
Šie judesiai dažnai vadinami „nervingais“, tačiau medicinos požiūriu jie yra natūrali, instinktyvi reakcija į emocinę įtampą. Kai kuriais atvejais jie tampa įpročiu ar net „saugumo ritualu“.
Daugeliu atvejų, noras judėti nerimo metu nėra pavojingas. Tai - natūralus organizmo būdas tvarkytis su streso hormonais ir savireguliuoti emocinę būseną. Jei nerimo metu padedate sau judėdami arba keisdami pozą ir tai netrukdo kasdieniam gyvenimui, ypatingos grėsmės nėra.
Vis dėlto, nuolatinis ir nekontroliuojamas judėjimo poreikis, lydimas stipraus nerimo, gali signalizuoti apie gilesnius psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą ar obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Jei negalite susikoncentruoti, darbo ar mokslų kokybė prastėja, atsiranda nuolatinis diskomfortas ar kiti fiziniai/psichologiniai simptomai - verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą. Kartais už tokių simptomų slypi ir somatinės ligos, neurologinės problemos ar vitaminų trūkumas.
Patarimai, kaip suvaldyti nerimo sukeliamą judrumą:
- Sąmoningas kvėpavimas: gilaus kvėpavimo pratimai mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, lėtina širdies plakimą, padeda nusiraminti.
- Tempimo ar raumenų įtampos pratimai: progresyvi raumenų relaksacija efektyviai sumažina fizinį nerimą.
- Sąmoningumo (mindfulness) praktikos: atkreipkite dėmesį į pojūčius kūne, nesmerkite savo norų keisti padėtį - tiesiog pastebėkite ir priimkite juos.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta ar pasivaikščiojimai padeda „utilizuoti“ stresą natūraliai, sumažina susikaupusį nerimo lygį.
- Rašymas ar pokalbis: iškalbėkite ar užrašykite, kas kelia įtampą.
Norint keisti kūno padėtį nerimo metu reiškia, kad jūsų organizmas natūraliai ieško būdų susidoroti su emocine įtampa. Tai įprasta fiziologinė ir psichologinė reakcija, atspindinti gilias mūsų prigimties šaknis. Svarbiausia - stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir, jei tai netrikdo kasdienybės, priimti juos kaip natūralios adaptacijos ženklą. Sveikas požiūris į savo kūną ir simple praktikos, tokios kaip kvėpavimas ar dėmesingumo lavinimas, gali padėti nuraminti tiek protą, tiek kūną.
tags: #psichologija #sedejimo #vieta