Šeimos psichologinis palaikymas: kaip stiprinti tarpusavio ryšius ir įveikti iššūkius

Šeima - tai ne tik kraujo ryšiais susiję žmonės, bet ir artimiausia aplinka, kurioje augame, bręstame ir mokomės būti savimi. Tačiau šeimos gyvenimas ne visada būna sklandus - iššūkiai, nesutarimai ir krizės neišvengiamos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šeimos psichologinis palaikymas gali padėti stiprinti tarpusavio ryšius, įveikti sunkumus ir kurti harmoningą aplinką kiekvienam šeimos nariui.

Šeimos psichologinio palaikymo svarba

Šeimos psichologinis palaikymas - tai visuma veiksmų ir priemonių, skirtų gerinti šeimos narių emocinę savijautą, tarpusavio santykius ir gebėjimą spręsti problemas. Jis apima tiek artimųjų tarpusavio pagalbą, tiek profesionalias psichologines konsultacijas ir terapiją.

Svarbu suprasti, kad kiekviena šeima yra unikali, todėl nėra vieno universalaus recepto, kaip užtikrinti jos gerovę. Tačiau yra keletas pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis galima stiprinti šeimos psichologinį atsparumą:

• Atviras ir nuoširdus bendravimas. Gebėjimas išsakyti savo jausmus, mintis ir poreikius, taip pat išklausyti kitus šeimos narius - tai tvirtų santykių pagrindas.
• Empatija ir supratimas. Stengtis įsijausti į kito žmogaus situaciją, suprasti jo požiūrį, net jei su juo nesutinkate.
• Pagarba ir priėmimas. Gerbti kiekvieno šeimos nario individualumą, priimti jį tokį, koks jis yra, su visais privalumais ir trūkumais.
• Palaikymas ir padrąsinimas. Skatinti vieni kitų siekius, padėti įveikti sunkumus, tikėti vieni kitų galimybėmis.
• Konfliktų sprendimas konstruktyviu būdu. Ieškoti kompromisų, vengti kaltinimų, stengtis suprasti konflikto priežastis ir rasti bendrą sprendimą.
• Laiko praleidimas kartu. Skirti laiko bendrai veiklai, pokalbiams, pramogoms, kad sustiprintumėte tarpusavio ryšius.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors artimųjų palaikymas yra labai svarbus, kartais šeimai reikia profesionalios pagalbos. Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą rekomenduojama, jei:

• Šeimoje nuolat tvyro įtampa, konfliktai.
• Sunku susikalbėti, jaučiatės nesuprasti.
• Išgyvenate krizę (netektį, skyrybas, ligą).
• Vaikas turi elgesio ar emocijų problemų.
• Jaučiatės bejėgiai, negalite patys susidoroti su sunkumais.
• Esate tėvai, kurie rūpinasi vaikais su negalia, kasdienybė neretai tampa nuolatiniu fizinių ir emocinių iššūkių maratonu.

Erikas Siudikas - privatus psichologas Vilniuje / privatus psichoterapeutas Vilniuje, teikiantis individualias psichologines konsultacijas, psichoterapijos, šeimos (poros) terapijos ir grupinės terapijos paslaugas. Konsultacijos teikiamos virtualiai, naudojantis programa „Skype“, arba susitikus gyvai Vilniuje. E. Siudikas yra psichologas - psichoterapeutas (licencijuotas Europos psichoterapeutų asociacijos EPA) bei vystymosi psichologijos magistras, Krizių įveikimo centro specialistas bei Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos (REETA) narys.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Draugo palaikymas vs. profesionalaus psichologo konsultacija

Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad draugo palaikymas yra efektyviausias būdas išgyventi sudėtingą gyvenimišką situaciją. Ir iš tiesų, draugas - tai žmogus, kuris pažįsta mus nuo pačios vaikystės, su kuriuo yra tekę išgyventi tiek laimingų, tiek negatyvių gyvenimo akimirkų. Jam nereikia kaskart aiškinti, kaip mes dabar jaučiamės, ko mums reikia esamu metu. Svariausias argumentas draugo naudai yra tas, kad jis mums suteikia paramą nemokamai, jam nereikia mokėti už emocijas, dėmesį, užuojautą.

Tačiau kuo skiriasi draugo palaikymas nuo profesionalaus psichologo konsultacijos?

• Profesionalumas. Psichologo pagalba yra profesionali. Žinios ir patirtis yra toji priežastis, už ką kiekvienam tenka susimokėti. Kitaip negu draugas, psichologas turi atitinkamą išsilavinimą, yra praėjęs daugelį papildomų kursų, yra perskaitęs aibę literatūros šaltinių ir straipsnių, kurie apima jo, kaip psichologo, kompetencijos ribas. Patyręs psichologas jau ne kartą yra gvildenęs ir analizavęs tuos sunkumus, su kuriais į juos kreipiasi klientai. Taip pat, svarbu paminėti profesionalaus psichologo asmenybę, jo dvasingumą, kurie yra ne mažiau svarbūs terapijos sėkmei, kaip ir asmeninės savybės mūsų mums artimų žmonių.
• Dėmesys. Psichologas susitikimo metu visą savo dėmesį skiria klientui. Kasdieniniame gyvenime labai retai išgyvensime tokias situacijas, kuomet kitas žmogus ilgą laiko tarpą sutelks savo dėmesį tik į Jus, į Jūsų jausmus, išgyvenimus, mintis, “nepersijungdamas” prie savo sunkumų ir gyvenimo įvykių.
• Įsipareigojimai. Psichologo pagalba yra susieta tarpusavio įsipareigojimu. Pirmoje konsultacijoje pas psichologą būna iškelta daug susitarimų, klientas turi teisę išreikšti savo viltis, jis gali objektyviais kriterijais vertinti jam teikiamos pagalbos efektyvumą, turi galimybę šį klausimą iškelti konsultacijos su psichologu metu. Draugiški santykiai tarp kliento ir psichologo neturi įsipareigojimų, t.y. klientas turi teisę vertinti psichologo darbą, elgesį, patarimus.
• Neutralumas. Psichologas, kitaip nei Jūsų artimi žmonės, neturi išankstinių nuostatų Jūsų atžvilgiu. Taip pat, profesionalus psichologas nemano, kad jo profesionali pozicija yra absoliučiai teisinga. Kliento pasaulio ir išgyvenimų priėmimas- tai vienas svarbiausių psichologinės pagalbos aspektų.
• Teisingumas. Dirbant su psichologu, didelė vertybė yra jo teisingumas kliento atžvilgiu. Dažnu atveju, jeigu draugas pastebės, kad Jūs esate neteisus ir elgiatės “kažkaip ne taip”, jis, greičiausiai, apie tai nepasakys, kad neigiamai nepaveiktų tarpusavio santykių. Draugo pastangos išsakyti savo pastebėjimus kita, kiek švelnesne forma, gali Jus įskaudinti.
• Konfidencialumas. Dirbant su psichologu galioja konfidencialumo taisyklė, kurios draugiškuose santykiuose yra laikomasi ne visuomet. Konfidencialumo laikymasis yra vienas pagrindinių psichologų etikos kodekso punktų. Šis punktas suteikia klientui laisvę save atverti, laisvai reikšti savas mintis, esamus jausmus ir išgyvenimus.
• Perspektyva. Susitikimas su psichologu suteikia Jums galimybę pamatyti save iš kitos perspektyvos. Žmonės, kurie artimai ir ganėtinai seniai Jus pažįsta, be jokių pastangų interpretuoja Jūsų elgesį, “įtaria” ką Jūs šią akimirką mąstote ar jaučiate. Tuo tarpu psichologas yra pasiruošęs klientą priimti pradedant nuo “švaraus balto popieriaus lapo”. Čia vertybė yra psichologo nuoširdus susidomėjimas kliento jausmais ir išgyvenimais, noras tyrinėti kliento vidinį pasaulį. Kuo mažiau psichologas remsis tam tikrais išankstiniais darbo “šablonais”, tuo terapinis procesas bus sėkmingesnis, tuo terapinis pokytis jausis stipriau.
• Laisvė. Terapinis kontaktas suteikia didelę laisvę Jums išreikšti save tokį, koks esate iš tikrųjų. Taip yra todėl, kad klientui nėra prasmės psichologui save parodyti kitokį, iš geresnės ar blogesnės pusės. Atvirkščiai, siekiant emocinio balanso bei laisvo emocinio išgyvenimo, kurie žmones paprastai “smaugia”- pyktis, gėda, pavydas, pasišlykštėjimas, skausmas, bejėgiškumas ir įvairios kitos emocijos, kurias jaučiate konkrečią akimirką- jas galite reikšti terapijos metu “čia ir dabar”.

Psichologinė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia

Tėvams, kurie rūpinasi vaikais su negalia, kasdienybė neretai tampa nuolatiniu fizinių ir emocinių iššūkių maratonu. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis akcentuoja, kad tokioms šeimoms labiausiai reikia ne patarimų ar vertinimų, o nuoširdžios atjautos ir palaikymo, realios, praktinės pagalbos.

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai įprasta manyti, kad patarimas yra pagalba. Tačiau D. Jakučionis pabrėžia, jog iš tikrųjų tai gali būti tik greitas būdas nusimesti atsakomybę už tikrą palaikymą: „Kai sakote „tiesiog pailsėk“, žmogui, kuris kasdien rūpinasi savo artimuoju, tai gali nuskambėti kaip nesupratimas, o ne palaikymas. Jei žmogus turėtų sąlygas pailsėti, tikrai tai būtų padaręs. Atjauta - tai ne tik žodžiai, bet ir realūs veiksmai. „Jei išgirstame, kad žmogui sunku, galime pasiūlyti konkrečią pagalbą: pabūti su jo vaiku, padėti apsipirkti ar sutvarkyti namus, kad besirūpinantis turėtų laiko prasikvėpuoti, atsitraukti, pagaliau, nueiti pas gydytoją ar padaryti kažką dėl savęs. Žmonės dažnai mėgsta duoti patarimus, nes tai leidžia jiems jaustis geriau.

Artėjančios šventės neretai tampa išbandymų laikotarpiu šeimoms, kurios augina vaikus, turinčius matomą ar nematomą negalią. Pasak D. Jakučionio, šventiniu metu patarimų gausybė tiesiog užplūsta - visi žino, kaip geriau gyventi, nors neįsigilina į realią situaciją, juk nebūna su tais šeimos nariais 24/7. Tačiau tikras palaikymas per šventes yra paprastesnis nei gali atrodyti: pabūkime kartu, klausykimės be vertinimų, suteikime tikrą emocinį palaikymą. Šventės turėtų būti laikas, kai tiesiog pabūname kartu ir suteikiame vieni kitiems palaikymo.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Ši asociacija teikia dienos socialinės globos paslaugas, rūpinasi vaikų užimtumu, ugdo jų savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir svarbiausia siekia, kad jie būtų laimingi. Užsiėmimai vyksta kasdien, dauguma vaikų centre praleidžia laiką nuo 14 iki 18 valandos, laikydamiesi individualaus tvarkaraščio. Nuolatinis lankymasis ir kryptinga pagalba padeda pasiekti teigiamų pokyčių jų raidoje. Jei šeima nori gauti socialinės globos paslaugas, ji turi kreiptis į savo seniūniją, kur socialinis darbuotojas padės atlikti reikiamas procedūras: paruošti dokumentų paketą ir išsiųsti į savivaldybę. Priimami vaikai, turintys psichosocialinę negalią, tai turi būti nurodyta dokumentuose. Tada su asociacija susiekia savivaldybė ir sutvarkę visus dokumentus jau galima priimti vaiką lankyti dienos centrą.

Socialinė reabilitacija nuo socialinės globos skiriasi tuo, kad tai trumpalaikė paslauga teikiama kartą per savaitę. B. Veselienė akcentuoja, kad kai vaikai lanko dienos centrą, tai suteikia jų tėvams daugiau laisvės ir galimybių: „Dienos centre vaikams užtikrinama saugi aplinka, organizuojamas užimtumas, terapijos ir įgūdžių ugdymas, todėl tėvai gali ramiai pasirūpinti savo darbais, tvarkyti asmeninius ar šeimos reikalus, o svarbiausia, pagal galimybes, skirti laiko ir emocinei gerovei. Tėvams, ypač jei tik vienas iš jų rūpinasi vaikais, labai svarbu turėti pagalbą, kad galėtų išlaikyti savo psichologinę ir fizinę gerovę.

Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad tėvams labai svarbu suvokti, kad rūpintis savo sveikata ir gerove yra esminė sąlyga, norint gerai rūpintis ir savo vaiku: „Lėktuvo deguonies kaukės“ alegorija, pagal kurią pirmiausia užsidedi kaukę sau, o tik tada vaikui, puikiai atspindi šį principą. Jei tėvai neturi vidinių ir išorinių resursų, jie negalės tinkamai pasirūpinti savo vaiku, o tai gali pakenkti tiek jiems, tiek vaikui. Kiekviena šeimos situacija yra unikali, ir dažnai tėvai susiduria su stipriais vidiniais konfliktais - nori padaryti daugiau, vis tik, kas yra natūralu, susiduria su savo ribotais resursais. „Keliant sau pernelyg aukštus lūkesčius ar kritikuojant save, jog darome nepakankamai, tik giliname problemą. Svarbu suprasti, kad tai, kiek galime duoti, priklauso nuo mūsų pačių sveikatos, energijos ir emocinės būsenos. Svarbiausia - priimti realybę ir nesistengti būti tobuliems. Priėmimas yra tas, kad bandysiu dabar gyventi geriausią savo gyvenimą pagal turimus resursus, aplinkybes ir kontekstą.

Psichoterapijos metodai

Šeimos psichologiniam palaikymui gali būti taikomi įvairūs psichoterapijos metodai, priklausomai nuo šeimos problemų pobūdžio ir poreikių:

• Šeimos (poros) terapija. Šis metodas padeda porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai.
• Šeimos psichoterapija. Šis metodas padeda suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais.
• Individuali psichoterapija. Padeda spręsti asmeninius psichologinius sunkumus, kurie gali turėti įtakos šeimos santykiams. Erikas Siudikas taip pat užsiima individualia psichoterapija.
• Grupinė psichoterapija. Tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Grupė renkasi kartą per savaitę. Sesijos trukmė 1 val. Grupės nariai sėdi ratu ir yra kviečiami laisvai dalintis savo mintimis ir patyrimais. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus. Žmogaus asmenybė, įpročiai nuostatos formavosi nuo pat vaikystės.
• Psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams. Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija.

Vaikų psichologinis konsultavimas

Vaikų psichologinis konsultavimas turi panašumų ir skirtumų nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Pagalbos dažniausiai ieško vaiko tėvai, o ne pats vaikas. Tėvai dažniausiai kreipiasi dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, kurias apibūdina kaip: „agresyvus“; „mušasi“; „neklauso tėvų nurodymų ir prašymų“; „konfliktuoja mokykloje ir namuose“; „yra labai nedrąsus“; „nekalba su kitais žmonėmis, išskyrus šeimos narius“; „dažnai verkia“; „nemoka bendrauti su bendraamžiais“; „yra atstumtas klasėje“; „šlapinasi į lovą“; „labai išrankus maistui“; „bijo vienas eiti į mokyklą, nors pagal amžių jau galėtų“ ir t.t. Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai. Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Nemokama psichologinė pagalba

Nemokama psichologinė pagalba paprastai yra teikiama valstybinėse institucijose asmenims, kurie yra socialiai pažeidžiami: vaikams, pagyvenusiems asmenims, asmenims, kurie patyrę smurtą, išgyvenę krizinę situaciją.

Mokama psichologinė pagalba

Mokama psichologinė pagalba turi kelis privalumus. Visų pirma, nereikia laukti eilėse, norint patekti pas psichologą konsultacijai. Taip pat, apmokėjimas padeda laisviau išreikšti tikslą, su kuriuo ateinate pas specialistą, taip pat aptarti terapijos sąlygas, reikšti nuomonę darbo kokybei ir rezultatams. Mokamas susitikimas atlaisvina kiekvieną nuo skolos jausmo psichologui už jo dėmesį, skirtą laiką, profesionalias žinias. Svarbu nepamiršti, kad žmogus, besikreipiantis pas psichologą pagalbos nemoka specialistui už jo jausmus, išgyvenimus, jo emocijas, kurie pasireiškia klientų istorijų bei išgyvenimų metu.

tags: #psichologija #seimos #palaikymas