Psichologiniai Aspektai Darbuotojų Saugai ir Sveikatai: Išsamus Žvilgsnis

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai rizikos veiksniai, apibrėžiant jų esmę, poveikį ir svarbą darbuotojų saugai ir sveikatai. Straipsnyje aptariami įvairūs psichologiniai rizikos veiksniai, pradedant kūno fokusuoto pasikartojančio elgesio sutrikimais (BFRB), valgymo sutrikimais ir baigiant psichosocialine rizika darbo aplinkoje. Siekiama suteikti išsamų supratimą apie šiuos veiksnius, jų įtaką asmens psichinei sveikatai ir gerovei bei galimus prevencijos ir valdymo būdus.

Kūno Fokusuoto Pasikartojančio Elgesio Sutrikimai (BFRB)

BFRB Apibrėžimas ir Charakteristika

Kūno fokusuoto pasikartojančio elgesio sutrikimai (BFRB) - tai psichinės sveikatos būklės, kurioms būdingas nevalingas, pasikartojantis savo kūno žalojimas arba modifikavimas, dažniausiai siekiant sumažinti nerimą ar patirti laikiną palengvėjimą. Šios sutrikimų grupės dažniausiai apima plaukų rovimo, odos skynimo, lūpų kramtymo ir nagų graužimo elgesį, tačiau gali pasireikšti įvairiomis kitomis formomis. BFRB nėra įprasti įpročiai - tai gerokai daugiau, nes jie dažnai nulemia stipresnį emocinį diskomfortą, kasdienio gyvenimo sutrikimus ir gali sukelti ilgalaikių fiziologinių pasekmių.

Kūno fokusuotų pasikartojančio elgesio sutrikimų sąvoka apima keletą besikartojančio, impulsyvaus elgesio formų, kai asmuo nesąmoningai arba sąmoningai pažeidžia savo kūno audinius. Šie veiksmai dažnai nėra lydimi aiškaus tikslo, tačiau dažnu atveju siejami su nerimo, įtampos ar streso sumažinimu. Nepaisant to, kad kai kurie suaugusieji ar vaikai kartais kramto nagus ar prisiliečia prie odos, BFRB pasižymi stipresniu įpročio intensyvumu, dažnumu ir nekontroliuojamumu.

Epidemiologija ir Priežastys

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, BFRB pasitaiko visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai - vaikystėje ar paauglystėje. Trichotilomanija ir dermatillomanija apima apie 1-3 proc. bendros populiacijos. Dažniau nukenčia moterys nei vyrai, ypač paauglystės ir jauno suaugusio amžiaus laikotarpiu.

Nors tikslios BFRB priežastys nėra iki galo žinomos, moksliniai tyrimai akcentuoja neurobiologinius ir genetinius šių sutrikimų pagrindus. BFRB dažnai pasireiškia asmenims, patiriantiems padidėjusį nerimą, stresą ar emocinį nestabilumą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Diagnostika ir Gydymas

BFRB nustatymas dažniausiai paremtas klinikiniu įvertinimu ir detalia paciento anamneze. Gydytojas psichiatras ar psichologas, išklausę paciento skundų, įvertina, ar elgesys yra pasikartojantis, nekontroliuojamas, sukelia funkcinių ar emocinių sutrikimų.

Pagrindinė BFRB gydymo priemonė yra taikomos įvairios psichoterapinės metodikos. Efektyviausia laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), ypač įpročių atvirkštinio keitimo (angl. Habit Reversal Training, HRT) metodika. Vaistiniai preparatai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba kiti psichotropiniai vaistai, kartais skiriami esant sunkesniems ar kartu pasireiškiantiems nerimo, depresijos simptomams.

Kada Kreiptis Pagalbos

Rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichologą, jei pastebimas nevaldomas, pasikartojantis kūno audinių pažeidimo elgesys, kuris sukelia fizines, emocines ar socialines problemas.

Psichosocialinė Rizika Darbo Aplinkoje

Psichosocialinių Rizikos Veiksnių Apibrėžimas ir Svarba

Psichosocialiniai rizikos veiksniai - tai veiksniai, įtakojantys darbuotojo emocinę, psichologinę savijautą (darbo tempas, tarpusavio santykiai su kolegomis ir kt.). Visose įmonėse, įstaigose ar organizacijose privalo būti atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas (tyrimas). Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas pilnai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus tokiam vertinimui ir patikrinimo metu yra priimtinas įrodymas.

Rizikos vertinimas, kitaip vadinamas rizikos veiksnių tyrimu yra skirstomas pagal veiksnius. Psichosocialiniai veiksniai sudaro tyrimą dėl smurto, bauginimo, mobingo darbe ir kt. Šių veiksnių prevencijai yra atliekamas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas vadovaujantis LR bendraisiais profesinės rizikos vertinimo nuostatais, LR psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Psichosocialinės Rizikos Vertinimo Aspektai

• Informuotumas ir supažindinimas: Vertinama, ar darbuotojai yra pakankamai informuoti ir supažindinti su esamais ir galimais psichosocialiniais pavojais ir rizikomis (monbingu t.y. smurtu, bauginimu ir kt., stresu darbe, darbo tempu ir kt.).
• Prevencinės priemonės: Įvertinama, ar darbuotojams yra parinktos ir taikomos prevencinės priemonės galimiems rizikos pavojams jų darbo vietose apsaugoti. Tokios priemonės galėtų būti darbo krūvio tolygus paskirstymas, darbo vietų, pertraukėlių parinkimas ir kt.
• Darbdavio atsakomybė: Nustatoma, ar darbdavys užtikrina visų reikiamų prevencijos priemonių taikymą (pagal LR teisės aktus darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visiems darbuotojams).
• Darbo pobūdis ir kontaktai: Vertinamas darbų pobūdis ir kontaktai su klientais, kitais darbuotojais (vertinama, ar darbuotojai dirba padidintos rizikos pavojuje dėl psichosocialinės įtampos, tempo ir kt.).
• Prevencinių priemonių valdymas: Nustatoma, ar įmonėje yra sudarytos ir patvirtintos visos prevencinės priemonės ir nustatytas jų valdymas (tvarkos, instrukcijos, prevencinių priemonių planai ir kt., mobingo darbe prevencijos tvarkos).

Psichosocialinės Rizikos Vertinimo Metodika

Saugos specialistų atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas t.y. psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas yra atliekamas panaudojant anonimines darbuotojų apklausos korteles ir analizuojant gautus rezultatus. Taip darbuotojai gali anonimiškai aiškiai ir išsamiai pateikti savo nuomonę, savijautą, pastebėjimus, o specialistai, panaudojus patvirtintas metodikas, gali nesunkiai šį rizikos vertinimą atlikti.

Atliekant psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą, atsižvelgiama ir į valstybinės darbo inspekcijos, Europos sąjungos masto patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis. Psichosocialinės rizikos vertinimas atliekamas sukurta ir patvirtinta vertinimo metodika, kuri yra nesunkiai suprantama darbuotojams, taikant šią metodiką darbuotojai stipriai prisideda prie galutinio psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo rezultato.

Psichosocialinės Rizikos Vertinimo Reikalavimai

Šiuos darbo vietų rizikos tyrimus reikia atlikti tam, kad pilnai užtikrinti saugą ir sveikatą įmonėje pagal galiojančius LR teisės aktų reikalavimus. Rizikos vertinimo tikslas yra identifikuoti ir įvertinti visus esamus ar galimus atsirasti psichosocialinius rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje. Įvertinti reikėtų visų pareigybių darbo vietas, kurių kiekvieną psichosocialinis rizikos veiksnys gali įtakoti skirtingai.

Kai kurie įmonių vadovai mano, jog administracijos darbuotojo rizikos nereikia vertinti, jog nėra jokių pavojų, tačiau dažnu atveju tokių darbuotojų pagrindinis rizikos veiksnys yra psichosocialinis (stresas darbe). Šis veiksnys greitai vizualaus pavojaus gali ir nesukelti, tačiau su laiku šis veiksnio poveikis ypač išryškėja. LR Valstybinės darbo inspekcija periodiškai skelbia tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. EV-173 buvo patvirtintas sąrašas subjektų, kuriuos ketinama patikrinti dėl psichosocialinės rizikos vertinimo bei mobingo darbe prevencijos atitikimų reikalavimams. Šis psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas atitinka šio patikrinimo keliamus reikalavimus.

Psichologiniai veiksniai ir jų sąsaja su sauga ir sveikata darbe

Psichologija yra mokslas tiriantis žmogaus, gyvūnų elgseną, emocijas, protą, sąmonę bei psichinius dėsnius, už kuriuos yra atsakingas individas. Šis mokslas apie žmogų yra svarbus tuo, kad be jo nebūtų įmanoma sužinoti apie asmens savybes. Psichologija yra visur ir yra svarbu, kad ypač darbo aplinkoje jos niekas netrikdytų.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Stresas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės pasiima nedarbingumo lapelį, kadangi jis gali įtakoti ne tik žmogaus psichinę sveikatą, bet sukelti ir fizines ligas. Žmogaus psichologinę būklę darbe įtakojantys aspektai yra konfliktai, diskriminacija, spaudimas, smurtas, per didelis darbo krūvis. Visi šie veiksniai darbuotojui sukelia stresą, todėl kartais žmogus net dėl to palieka darbą praradęs savo pasitikėjimą savimi ir kitas vertybes. Atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad didžiausia dalis apklaustųjų respondentų dalis kenčia dėl streso darbe, o antrą vietą užima diskriminacija.

Stresas darbe

Stresas darbe yra viena iš svarbiausių psichosocialinių rizikų, kuri gali neigiamai paveikti darbuotojų sveikatą ir gerovę. Stresas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip per didelis darbo krūvis, laiko spaudimas, neaiškios užduotys, konfliktai su kolegomis ar vadovais, nepakankama parama, diskriminacija, priekabiavimas ir kt.

Konfliktai: Konfliktai darbe gali būti neišvengiami, tačiau svarbu, kaip jie yra sprendžiami. Nesprendžiami konfliktai gali sukelti stresą, įtampą ir nepasitenkinimą darbu.

Diskriminacija: Diskriminacija darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip tiesioginė diskriminacija (kai asmuo yra diskriminuojamas dėl savo lyties, rasės, amžiaus ar kitų savybių) ir netiesioginė diskriminacija (kai politika ar praktika, kuri atrodo neutrali, iš tikrųjų diskriminuoja tam tikrą grupę).

Patyčios, smurtas ir seksualinis priekabiavimas darbe: Patyčios, smurtas ir seksualinis priekabiavimas darbe yra nepriimtini ir gali sukelti didelį stresą, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas.

Psichologinis spaudimas darbe: Psichologinis spaudimas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip per didelis darbo krūvis, laiko spaudimas, neaiškios užduotys, nuolatinė kritika, bauginimas ir kt.

Per didelis darbo krūvis: Per didelis darbo krūvis gali sukelti stresą, nuovargį, išsekimą ir kitas psichologines problemas.

Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai

Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui įtakos turi veiksniai organizacijos lygiu, socialiniu lygiu ir asmens lygiu.

• Veiksniai organizacijos lygiu: Organizacijos kultūra, vadovavimo stilius, komunikacijos būdai, darbo organizavimas ir kt.
• Veiksniai socialiniu lygiu: Socialinės normos, vertybės, stereotipai ir kt.
• Veiksniai asmens lygiu: Asmens savybės, įsitikinimai, patirtis ir kt.

Valgymo Sutrikimai

Biopsichosocialiniai veiksniai

Valgymo sutrikimai yra susiję su įvairiomis biologinėmis, psichologinėmis, sociokultūrinėmis problemomis.

Rizikos veiksniai

• Šeimos narys serga arba sirgo valgymo sutrikimu. Ypač jeigu tai yra vienas iš tėvų arba brolis/sesuo.
• Dietų istorija.
• Neigiamas energijos balansas. Sudeginus daugiau kalorijų nei suvartojama, atsiranda neigiamas energijos balansas.
• Perfekcionizmas.
• Netinkamas santykis su savo kūnu. Negalime pripažinti to, kaip atrodo mūsų kūnas ir kaip jame jaučiamės.
• Asmeninė nerimo sutrikimo istorija.
• Elgesio nelankstumas.
• Tobulo kūno kultas. Reklamose, filmuose, socialiniuose tinkluose kasdien matome lieknus, raumeningus, įdegusius žmonių kūnus.
• Patyčios. Ypač dėl svorio. Tai tampa daugelio valgymo sutrikimų atsiradimo priežastis.
• Vienatvė ir izoliacija. Daugelis sergančių valgymo sutrikimu teigia, kad turi mažiau draugų ir socialinės veiklos bei mažiau socialinio palaikymo.

Kiti rizikos veiksniai ir jų klasifikavimas

Konkurencingo verslo pasaulyje yra daugybė rizikos veiksnių. Įvairūs autoriai labai skirtingai vadina ir klasifikuoja šiuos veiksnius. Parengti bendros jų klasifikacijos praktiškai beveik neįmanoma. Rizikos veiksniai ir jų klasifikavimas daug priklauso nuo verslo pobūdžio. Rizikos klasifikavimą reikia suprasti kaip rizikos skirstymą į konkrečias grupes, pagal tam tikrus požymius siekiančias užsibrėžtų tikslų. Skirtingi autoriai siūlo kiekvienas savo rizikos rūšių klasifikaciją, savaip išskiria rizikos grupes ir pogrupius.

Rizika siejasi su:

• Siekiamu tikslu;
• Nuostoliais;
• Galimybėmis;
• Neapibrėžtumu.

Rizikos klasifikacijos pavyzdžiai

Ekonominė rizika: Ši rizika suvokiama atsiradus piniginiams - prekiniams santykiams, ir ji reiškia įvykį, kuris gali įvykti arba neįvykti.

Profesinės Sveikatos Stiprinimas

Programos, skirtos profesinei rizikai valdyti ir darbuotojų sveikatai stiprinti

Programa paremta teorinių žinių pritaikymu praktikoje. Šiuose mokymuose kalbėsime apie svarbiausius ir dažniausiai pasitaikančius profesinės sveikatos specialisto darbo aspektus. Baigęs programą, asmuo gebės valdyti profesinę riziką, stiprinti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti teisės aktų, susijusių su profesine sveikata, reikalavimų laikymąsi įmonėje.

Mokymų temos

• Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, etapai.
• Profesinės rizikos valdymo principai.
• Ergonominiai rizikos veiksniai: vertinimas, ergonomiška darbo vieta.
• Cheminiai, fizikiniai, biologiniai rizikos veiksniai.
• Profesinių ligų ir su darbu susijusių ligų tendencijos.
• Darbo ir poilsio laikas.
• Darbuotojų teisinė apsauga.
• Darbo sutarties pasibaigimas.
• Darbuotojų sveikatos tikrinimų organizavimas dokumentacijos skaitmenizavimas Esveikata portale.
• Profesinės rizikos veiksnių sąrašo sudarymas.
• Skiepijimo klausimai.
• Moksliniai tyrimai profesinės sveikatos srityje.
• Profesinės sveikatos komunikacija ir skaitmenizavimo būdai, naudojant įvairias turinio kūrimo platformas.
• AAP parinkimo metodikos ir naujovės.
• Kolektyvinių apsaugos priemonių naujovės.
• Fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos principai.
• Saugaus darbo kultūros skatinimas.
• Darbuotojų motyvacija.
• Psichologinės ir emocinės situacijos suvaldymas įmonėje nelaimingo atsitikimo atveju.
• Konfliktų valdymas.
• Smurto ir priekabiavimo prevencija darbe.
• Profesinės sveikatos specialisto lyderystė.
• Nelaimingi atsitikimai.
• Nelaimingų atsitikimų tyrimas.
• Įvairių situacijų organizacijose nagrinėjimas.

tags: #psichologija #tau #biologinu #darbo #aplinkos #apsaugos