Rinkodaros teorijos, mokslinės koncepcijos, nagrinėja rinkodaros teorinius pagrindus, plėtros tendencijas ir praktiką įvairiose socialinėse aplinkose, prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų ir jų pirkėjų ar vartotojų santykius. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti planuojamo elgesio teoriją, apžvelgiant jos pagrindinius elementus, taikymo sritis ir reikšmę.
Rinkodaros Teorijų Raida
Analizuodami rinkodaros teorijų genezę, mokslininkai skirsto jas pagal 2 požymius: akcentuojamą rinkodaros kryptį (sritį, aspektus) ir istoriografiją. Tai leidžia palyginti ir interpretuoti rinkodaros teorijas atsižvelgiant į kiekvienos jų formavimosi laikotarpį, pagrindines idėjas (teorines nuostatas pagal tyrimų svarbiausias kryptis) ir jų indėlį į šiuolaikinę (bendrąją) rinkodaros teoriją. Chronologine tvarka (nuo 19 a. pabaigos) išskirtinos svarbiausios rinkodaros teorijos ir atitinkamos vyraujančios mokslinių tyrimų kryptys:
- Prekių teorija: nagrinėjo prekių vartojamąsias savybes, kūrė prekių klasifikavimo sistemas.
- Funkcinė teorija: tyrinėjo rinkodaros funkcijas, identifikavo jų vykdytojus.
- Regioninė teorija: tyrė sandorių, mainų vietas ir jų reikšmę.
- Institucinė teorija: tyrė prekių ir paslaugų paskirstymo kanalus.
- Funkcionalistinė teorija: išplėstai analizavo rinkodaros tikslus ir funkcijas.
- Vartotojų elgsenos teorija: akcentavo vartotojo elgsenos svarbą rinkodarai.
- Vadybinė teorija: nagrinėjo vadybos teorinių principų taikymo rinkodaroje specifiką.
- Socialinių mainų teorija: orientavosi į mainų proceso socialinių aspektų analizę.
- Tarporganizacinės elgsenos teorija: akcentavo paskirstymo kanalų dalyvių tikslus ir poreikius.
- Konsiumerizmo teorija: tyrinėjo vartotojų nepasitenkinimą rinkodaros poveikiu, susijusiu su faktine prekės kokybe, patikimumu, saugumu, informacijos objektyvumu.
- Makrorinkodaros teorija: akcentavo visuomeninių poreikių esminę įtaką įmonių rinkodarai.
- Sistemų teorija: plėtojo rinkodaros efektyvinimo sistemas.
- Ekologinės rinkodaros teorija: siekė sukurti ekologinės (palankios gamtinei aplinkai) rinkodaros koncepciją.
- Modernistinės rinkodaros teorija: akcentavo modernistinės (utilitarinės) rinkodaros plėtros kryptis.
- Postmodernistinės rinkodaros teorija: skyrė išskirtinį dėmesį netradicinių (pionieriškų) idėjų paieškai, orientacijai į pirkėją kaip individą, nukreipiant mokslinius tyrimus į vartotoją ir jo sąsajas su rinkodara.
- Santykių rinkodaros teorija: analizavo rinkos dalyvių santykius už įmonės ribų ir santykius organizacijos viduje, jų įtaką kuriant vertę.
- Sandorių rinkodaros teorija: akcentavo esminį sandorių sudarymo poveikį rinkodaros efektyvumui veiklos orientacijoje, pritraukiant naujus vartotojus.
- Tinklo rinkodaros teorija: rėmėsi ryšiais pagrįstu santykių tinklu, t. y. visų rinkos dalyvių sąveika (veiklos koordinavimu ir valdymu) ir socialinio tinklo plėtra (tinkliškumo efektu) plėtojant verslo, savivaldos ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą, prisidedant prie socialinių paslaugų teikimo.
- Interaktyvios rinkodaros teorija: išryškino interneto svarbą reklamoje teikiant informaciją, paskirstant ir pateikiant prekes ir paslaugas.
2006 Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai Ph. Kotleris ir K. Kelleris paskelbė vadinamosios holistinės rinkodaros koncepciją, integruojančią tarpusavyje susijusias ir viena kitą papildančias ankstesnių rinkodaros teorijų (ypač santykių, sandorių bei tinklo) nuostatas.
Planuojamo Elgesio Teorijos Pagrindai
Planuojamo elgesio teorija (PET) yra socialinės psichologijos teorija, aiškinanti ir prognozuojanti žmogaus elgesį. Ši teorija teigia, kad žmogaus elgesį lemia trys pagrindiniai veiksniai:
Požiūris į elgesį: tai individo teigiamas arba neigiamas vertinimas konkretaus elgesio atžvilgiu. Šis vertinimas priklauso nuo įsitikinimų apie elgesio pasekmes ir to pasekmių vertinimo.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Subjektyvios normos: tai individo suvokimas apie tai, kaip kiti žmonės, kurių nuomonė jam svarbi, vertina konkretų elgesį. Šios normos priklauso nuo įsitikinimų apie tai, ką kiti mano, ir nuo individo motyvacijos paklusti jų nuomonei.
Suvokiamas elgesio valdymas: tai individo suvokimas apie tai, kiek jam lengva ar sunku atlikti konkretų elgesį. Šis suvokimas priklauso nuo įsitikinimų apie turimus išteklius ir galimybes, taip pat nuo kliūčių, su kuriomis gali tekti susidurti.
Šie trys veiksniai kartu lemia individo ketinimą atlikti konkretų elgesį. Kuo stipresnis ketinimas, tuo didesnė tikimybė, kad individas iš tikrųjų imsis to elgesio. Tačiau svarbu paminėti, kad ketinimas ne visada virsta elgesiu. Tarp ketinimo ir elgesio gali įsiterpti įvairūs veiksniai, tokie kaip nenumatytos aplinkybės, išoriniai apribojimai ar pasikeitę prioritetai.
Planuojamo Elgesio Teorijos Taikymas
Planuojamo elgesio teorija yra plačiai taikoma įvairiose srityse, siekiant suprasti ir keisti žmogaus elgesį. Štai keletas pavyzdžių:
- Sveikatos elgesys: PET naudojama tirti ir skatinti sveiką elgesį, tokį kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba, rūkymo metimas, alkoholio vartojimo mažinimas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai.
- Aplinkosauga: PET taikoma tirti ir skatinti aplinkai draugišką elgesį, tokį kaip energijos taupymas, atliekų rūšiavimas, viešojo transporto naudojimas ir ekologiškų produktų pirkimas.
- Rinkodara: PET naudojama tirti vartotojų elgesį ir kurti efektyvesnes rinkodaros strategijas. Pavyzdžiui, PET gali būti naudojama nustatyti veiksnius, lemiančius vartotojų ketinimą pirkti tam tikrą produktą ar paslaugą.
- Švietimas: PET taikoma tirti studentų elgesį ir skatinti sėkmingą mokymąsi. Pavyzdžiui, PET gali būti naudojama nustatyti veiksnius, lemiančius studentų ketinimą lankyti paskaitas, atlikti namų darbus ir dalyvauti klasės diskusijose.
- Organizacijos: PET naudojama tirti darbuotojų elgesį ir skatinti produktyvumą bei lojalumą. Pavyzdžiui, PET gali būti naudojama nustatyti veiksnius, lemiančius darbuotojų ketinimą laikytis darbo saugos taisyklių, dirbti viršvalandžius ir siūlyti naujoves.
Planuojamo Elgesio Teorijos Kritika
Nors planuojamo elgesio teorija yra plačiai pripažinta ir taikoma, ji taip pat sulaukia kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad PET per daug dėmesio skiria racionaliam mąstymui ir nepakankamai atsižvelgia į emocijas, įpročius ir socialinį kontekstą. Kiti kritikai teigia, kad PET yra per daug individualistinė ir nepakankamai atsižvelgia į kultūrinius skirtumus.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Nepaisant šios kritikos, planuojamo elgesio teorija išlieka viena populiariausių ir efektyviausių teorijų, aiškinančių ir prognozuojančių žmogaus elgesį. Nuolatiniai tyrimai ir teorijos tobulinimas leidžia geriau suprasti žmogaus elgesio sudėtingumą ir rasti efektyvesnius būdus jam keisti.
Varų Teorija: Alternatyvus Požiūris į Motyvaciją
Šalia planuojamo elgesio teorijos, svarbu paminėti ir varų teoriją, kuri bando paaiškinti motyvaciją per vidinius poreikius ir potraukius. Nors šis požiūris dažniau taikomas gyvūnų elgesiui aiškinti, jis gali būti naudingas ir suprantant kai kuriuos žmogaus elgesio aspektus.
Varos - mumyse veikiančios nesąmoningos jėgos, motyvacijos pagrindas. Dažnai varos painiojamos su instinktais, bet nėra jiems tapačios. Tai - psichologinės instinktų išraiškos. Instinktai yra sudėtingi elgesio modeliai (kompleksiniai elgesiai), egzistuojantys daugumos rūšių atstovų tarpe, ir juos reikia atskirti nuo refleksų - paprastų organizmo reakcijų į tam tikrą dirgiklį, kaip pvz., vyzdžio susitraukimas reaguojant į šviesą. Bet koks elgesys yra instinktyvus, jei atliekamas nepagrindžiant ankstesne patirtimi (nesimokant). Nors instinktą apibrėžia nekintamos įgimtos savybės, jo išraiškos detalės gali keistis priklausomai nuo patirties.
Varų teorija remiasi principu, kad gyvi organizmai gimsta turėdami tam tikrų psichologinių poreikių, kurių nepatenkinus atsiranda neįprasta įtampos būsena. Patenkinus poreikį, sumažėja potraukis ir organizmas grįžta į homeostazės bei atsipalaidavimo būseną. Vara trumpai gali būti apibūdinta kaip vidinis mechanizmas, skatinantis imtis vieno ar kito veiksmo. Kadangi etologiniu požiūriu vara reiškia kintamą vidinę būseną, gyvūno reakcija į dirgiklį kiekvieną kartą bus kitokia.
Vadybos Sprendimų Priėmimas
Galiausiai, svarbu paminėti vadybos sprendimų priėmimo procesą, kuris yra glaudžiai susijęs su elgesio teorijomis. Kiekvienai organizacijai svarbu tobulėti, greičiau nei konkurentai sugebėti laiku reaguoti į atsiradusius naujus rinkos reikalavimus, t.y. mokėti greit pakeisti firmos išorinius ryšius, kuriems esant ji galėtų efektyviau veikti, funkcionuoti rinkoje. Kad šie procesai būtų užtikrinti, ir paskatintų jų įgyvendinimą, organizacijos naudoja įvairias priemones. Organizacijos valdymas - procesas, informacijos valdymas, kurio metu vyksta sprendimų parengimas, priėmimas ir įgyvendinimo realizavimas.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Valdininkų sprendimų efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į jų sugebėjimą sukurti pradinę vertę. Siekiant padidinti veiklos efektyvumą reikia priimti logiškai ir ekonomiškai pagrįstus optimalius vadovavimo sprendimus, t.y. Kiekviena organizacija yra socialinė sistema, sudaryta iš tarpusavyje susijusių ir viena kitą veikiančių sudedamųjų dalių. Valdymas reikalingas, kad užtikrintų socialinės sistemos sėkmę, todėl vadovai traktuodami organizaciją, kaip vientisą sistemą turi priimti sprendimus, kurie išspręstų problemas, trukdančias ją pasiekti.
tags: #planuojamo #elgesio #teorija