Įvadas
Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o tai kelia opių socialinių klausimų, įskaitant senyvo amžiaus žmonių vienišumą ir psichologinę gerovę. Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias mirtingumas ir mažiausias gimstamumas per 60 metų, o tai susiję tiek su COVID-19 pandemija, tiek su šalies demografine situacija. Europos Komisija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuva bus viena seniausių ES valstybių, kurioje daugiau nei trečdalį gyventojų sudarys 65 metų ir vyresni asmenys. Šiame straipsnyje nagrinėjami vyresnio amžiaus žmonių psichologiniai aspektai, vienišumo priežastys ir galimi sprendimo būdai, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti jų gerovę.
Demografiniai Pokyčiai ir Socialinė Atskirtis
Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Šie pokyčiai išryškina opius socialinius skaudulius ir iššūkius, ypač senyvo amžiaus žmonių vienišumą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad Europos Sąjungoje apie 30 mln. suaugusiųjų (7 proc.) dažnai jaučiasi vienišais, o Lietuvoje taip besijaučiančiais save įvardija 11 proc. gyventojų. Rekordinis mirčių skaičius ir didėjanti socialinė atskirtis verčia susimąstyti, kaip nugyvensime savo gyvenimą ir ar atsisveikinsime su juo būdami susvetimėję ir vieniši.
Vienišumo Priežastys ir Pasekmės
"Sidabrinė linija", nemokamus draugystės pokalbius Lietuvos senoliams dovanojanti organizacija, atliko savo pašnekovų apklausą, kuri patvirtino bendras senjorų vienišumo tendencijas Lietuvoje. Besikreipiančius senjorus iš bendraamžių ypatingai išskiria vienišumo jausmo išgyvenimas. Vienišumo saviįvertinimas yra net 40 proc. aukštesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar vidutiniškai Europoje. Prasta sveikata, nepalankios ekonominės aplinkybės, gyvenimas po vieną, našlystė bei socialinė izoliacija - kompleksinės problemos, kurios neišvengiamai nustumia senjorus į visuomenės paribius ir pasmerkia vienišumui. Į šią blogiausios savijautos grupę patenkantys vyriausi pašnekovai yra mažiau socialiai aktyvūs, gyvenantys atokiuose regionuose bei priklausantys tautinėms mažumoms, kurių socialinės atskirties rizika yra dar aukštesnė dėl kalbos barjero.
Vienišumas turi neigiamų pasekmių:
- Psichologinė gerovė: Reguliariai bendraujantys pašnekovai pasižymi geresniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, ryžtasi ieškoti pagalbos, o naujų ryšių kūrimas su bendraminčiais tiesiogiai prisideda prie psichikos sveikatos stiprinimo.
- Socialinis aktyvumas: Tik nedaugelis vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje ir pilietinėje veikloje. EK aktyvaus senėjimo indekso ataskaitos duomenys teigia, jog tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų dalyvauja socialinėje veikloje.
Sprendimo Būdai ir Iniciatyvos
Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo galime kiekvienas. Ne prabėgomis savo senyvo amžiaus artimojo paklausiant "Kaip sekasi? Kaip sveikata? Ko atvežti?", bet nuoširdžiai - apie tai, kaip jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia? Padrąsinimas išbandyti naujas veiklas - savanorystę socialinėse veiklose ar draugystės pokalbius su bendraminčiais "Sidabrinėje linijoje" - gali virsti lemtingu bilietu kelionėje iš vienišumo į aktyvesnį visuomeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichologinė Pagalba Nuotoliniu Būdu
Pagalba internetu - nuo psichologinio konsultavimo per vaizdo skambučių platformas iki specializuotų psichologinės pagalbos programėlių telefone - yra ta sritis, kuri pastaraisiais dešimtmečiais susilaukė itin didelio psichologų dėmesio. Pagalba asmenims, kuriems sunku nuvykti pas psichologą dėl negalios ar atokios gyvenamosios vietos, dar iki COVID-19 pandemijos pradžios skatino diegti tokios psichologinės pagalbos programas. Ypač tai akivaizdu tokiose šalyse, kuriose psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas toliau nuo pagrindinių miestų esančiose vietovėse yra ribotas. Deja, konsultavimas nuotoliniu būdu ne tik neišsprendžia žmogiškųjų išteklių ribotumo problemos, bet ją dar ir pagilina, kadangi asmenys, kurie anksčiau nebūtų kreipęsi pagalbos į psichologus dėl to, kad jiems, pavyzdžiui, ilgai trunka keliauti pas psichologą, dabar dėl psichologų darbo laiko turi konkuruoti su kitais klientais.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai kartu su Švedijos kolegomis atliko tyrimą, siekdami įvertinti, ar psichologinė pagalba internetu yra tinkama ir veiksminga vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrimo metu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo pritaikyta 8 savaičių trukmės internetu vykdoma kognityvinė elgesio terapija. Kitai grupei pasakyta, kad terapija prasidės po 8 savaičių. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatas - psichologinę intervenciją gavusiųjų savijauta reikšmingai pagerėjo, lyginant su kontroline laukiančiųjų grupe. Po tyrimo taip pat paaiškėjo, kad neužtenka tik sukurti ir teikti veiksmingas psichologinės pagalbos priemones, bet svarbu ir užtikrinti, kad šiomis priemonėmis galėtų pasinaudoti tie, kam jos yra sukurtos. Taigi reikia ieškoti būdų, kaip pačias internetines psichologinės pagalbos programas padaryti kuo draugiškesnes vartotojams.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Gerovės Aspektai
Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtinta ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis, - vyresnio amžiaus žmonės. Su populiacijos senėjimu susiduria daugelis šalių, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, vykdant šią bangą Lietuvoje apklausti 2024 asmenys, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 metų ir vyresni žmonės ir jų partneriai.
Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos ir asmens gyvenimo istorijos sričių priemones.
Sveikata ir Gerovė
Gera sveikata yra neabejotinai viena iš svarbesnių gerovės prielaidų. Sveikas žmogus dažniausiai gali pasirūpinti savo poreikiais, siekti savo užsibrėžtų tikslų, mėgautis gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomeninėse arba savo bendruomenės veiklose. Epidemiologinės analizės rodo, kad maždaug pusė tokio amžiaus žmonių turi ne vieną, o jau kelias lėtines ligas, be to, multimorbidiškumas, t. y. sirgimas dviem ar daugiau lėtinių ligų vienu metu, yra dar labiau paplitęs 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje. Multimorbidiškumas ne tik apsunkina gydymo procesą ir padidina sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, bet ir siejamas su didesne psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, rizika.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Ekonominė Padėtis ir Darbas
Kalbant apie bet kurio amžiaus asmenų gerovę, pajamos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris susilaukia išskirtinio visuomenės ir politikos formuotojų dėmesio. Atliktos analizės rodo, kad asmens gaunamos pajamos gali būti svarbus gerovės veiksnys, tačiau šis ryšys dažniausiai būna sudėtingas, priklauso nuo daugybės sąveikų su kitais veiksniais. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų ekonominė padėtis verčia susirūpinti. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad gerovė siejasi su pajamomis. Lyginant asmenis, kurie patenka į 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra didžiausios, su 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra mažiausios, matyti gana didelis gerovės skirtumas.
Dar vienas klausimas, kuris dažnai keliamas, kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų gerovę, - pasitraukimo iš aktyvios darbo rinkos poveikis jų savijautai. Mūsų atlikta analizė parodė, kad toks įsitikinimas, panašu, būdingas.
Rekomendacijos Gerovei Gerinti
Remiantis atliktais tyrimais ir analize, pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę:
- Savalaikė diagnostika: Vyresniems nei 50 metų asmenims, sergantiems dviem lėtinėmis ligomis arba daugiau jų, rekomenduojamos profilaktinės psichologinės būklės patikros, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
- Efektyvaus pagalbos modelio kūrimas: Kadangi šiuo metu nėra pakankamai pagrįstų rekomendacijų ir metodų, kurie būtų efektyvūs, teikiant pagalbą asmenims, kenčiantiems nuo multimorbidiškumo ir nuotaikos / emocijų sutrikimų, svarbu skatinti tikslinių tyrimų šioje srityje finansavimą.
- Rūpinimosi savimi skatinimas: Sveikatos raštingumo, susijusio su lėtinėmis ligomis, ir žinių apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą didinimas 50-ies metų ir vyresnių gyventojų grupėje.
- Kokybiškų darbo vietų užtikrinimas: Ieškoti įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų, nukreiptų į paskatas žmonėms likti aktyviems darbo rinkoje, darbo vietos gerinimą, kovą su diskriminacija dėl amžiaus.
- Psichologinių represijų padarinių tyrimai: Inicijuoti ir finansuoti tyrimus, skirtus išsiaiškinti psichologinius politinių represijų, diskriminacijos ir persekiojimo padarinius. Kartu reikėtų plėtoti ir apskritai tęstinius senėjimo tyrimus.
Stereotipai apie Vyresnio Amžiaus Žmones
Šiuolaikinėje visuomenėje vyresnio amžiaus asmuo pats savaime nėra gerbtinas, todėl yra turi pagrindas nerimauti dėl vyresnio amžiaus asmenų statuso mūsų visuomenėje. Tai vyksta dėl kintančių visuomenės vertybinių nuostatų senėjimo ir vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu. Daugelio mokslininkų tyrimai nurodo, kad modernioje visuomenėje nauju iššūkiu tampa vyresnio amžiaus asmenų socialinio statuso bei pagarbos jiems sumažėjimas.
Dažniausi stereotipai apie vyresnio amžiaus žmones:
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
- Sendami žmonės supanašėja.
- Senatvėje žmonės suvaikėja.
- Senatvė yra ramybės laikotarpis.
- Seni žmonės nesidomi seksu.
- Vyresnio amžiaus žmonės linkę laikytis savo senų pažiūrų.
- Vyresnio amžiaus žmonės yra nekūrybiški ir neproduktyvūs.
- Vyresnio amžiaus žmonėms yra labai sunku išmokti ką nors nauja.
- Vyresniame amžiuje žmonės paprastai tampa irzlūs ir pikti.
- Dauguma vyresnio amžiaus asmenų yra izoliuoti ir vieniši.
- Senatvėje žmonės labiau linksta į religiją.
Svarbu žinoti šiuos stereotipus, kad galėtume užbėgti jiems už akių, juos išardyti, paneigti ar pastiprinti, jei naudinga.
Psichikos Sveikatos Centrai
VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Raginame žmones neskubėti ieškoti mokamų psichologų paslaugų, o kviečiame naudotis Psichikos sveikatos centre teikiama pagalba, kuri kompensuojama iš PSDF. Į Psichikos sveikatos centrą (PSC) suaugę asmenys gali kreiptis savarankiškai, vaikus ir paauglius turi palydėti įstatyminis atstovas, šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
tags: #psichologija #vyresnio #amziaus #asmenims