Agresija šunims - tai elgesys, būdingas visiems šios rūšies atstovams. Svarbu atskirti agresijos tipus ir suprasti, kas gali lemti agresyvų elgesį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su agresyviu šunų patinu, atsižvelgiant į įvairius agresijos tipus, veiksnius ir prevencines priemones.
Agresijos Tipai ir Jų Priežastys
Šunų agresija gali būti įvairių tipų, ir vienam šuniui gali būti būdingi daugiau nei vienas agresijos tipai. Štai keletas pagrindinių agresijos tipų:
- Gynybinė arba baimės agresija: Šunys, išsigandę ko nors, gali pulti iš baimės.
- Skausmo arba baimės būti nubaustam agresija: Šunys, patiriantys skausmą arba bijantys bausmės, gali tapti agresyvūs.
- Savininkiška agresija: Šunys gali ginti savo maistą, žaislus ar kitus daiktus.
- Dominavimo agresija: Kai kurie šunys gali bandyti dominuoti naudodami agresyvius metodus.
- Teritorinė agresija: Šunys gali ginti savo teritoriją (kiemą) nuo įsibrovėlių.
- Intraseksualinė agresija: Agresija tarp tos pačios lyties atstovų (patino patinui ar kalės kalei).
- Grobuoniška agresija: Šunys, turintys stiprų grobio persekiojimo instinktą, gali pulti.
- Tėvų agresija: Palikuonių gynimas.
- „Peradresuota“ agresija: Labai susijaudinęs šuo agresiją nepasiekiamam objektui gali perkelti ant arčiau esančio.
Agresijos vystymuisi įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant nerimą, baimę arba fobiją, tinkamo kontakto su kitais šunimis kritinės socializacijos laikotarpiu trūkumą, ankstyvą agresijos poveikį, trauminę patirtį, teritorinį elgesį, ligas, veisimą, netgi mitybą ir genetinį polinkį. Svarbus ir šeimininko elgesys - agresyvių šunų savininkai gali būti bailesni, nedrausmingesni ir emociškai ne tokie stabilūs.
Genetika ir Agresija
Genetika lemia apie 20-30 proc. šuns elgesio. Genai vaidina tam tikrą vaidmenį tokiuose dalykuose kaip „veislės elgesys“, tačiau net ir konkrečios veislės individai gali skirtis. Kai kurie ekspertai teigia, kad tik mažiau kaip 2 proc. šunų yra pavojingi iš prigimties, ir tai visai nesusiję su veisle.
Tyrimai rodo, kad agresiją sukeliančių genų medžioklė yra sudėtingas reikalas. Nėra tokio dalyko kaip „vidutinis genas“. Veislė (lyginant su šeimininko įtaka) turi labai mažai ką bendro su agresyviu suaugusio šuns elgesiu. Pagrindiniais agresiją sukeliančiais veiksniais įvardijami tokie dalykai: pirmasis šuo jo savininko gyvenime, paklusnumo nemokintas šuo, šuns lepinimas, fizinių bausmių nenaudojimas kai to reikia, neapgalvotas šuns įsigijimas, kalės sterilizacija, nuolat ėdalo pilnas šuns dubenėlis, per mažas laiko skyrimas šuniui bei per trumpi pasivaikščiojimai.
Taip pat skaitykite: Šuns ir žmogaus ryšys
Elgesio Korekcija ir Dresūra
95 proc. šuns elgesio lemia šuns auklėjimas. Šunų dresūros mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja Daiva Gapsevičiūtė teigia, kad pavojingų veislių šunys tiesiog turi labai stiprų charakterį, todėl šeimininkas taip pat turi būti stipraus charakterio. Problemos atsiranda, kai šuo yra stipresnis už šeimininką.
Svarbu suprasti, kad šunys labiausiai reaguoja į emocijas, ne į žodžius. Todėl šunis veikia šeimininko pyktis. Net ir suaugusį šunį vis dar galima „išauklėti“.
Kaip dresuoti agresyvų šunį?
- Būkite stiprus lyderis: Šuo turi suprasti, kad jūs esate atsakingas.
- Nenaudokite fizinių bausmių: Tai gali iššaukti dar didesnę agresiją.
- Mokykitės skaityti šuns kūno kalbą: Atpažinkite įspėjamuosius signalus.
- Kreipkitės į profesionalų dresuotoją: Specialistas gali padėti jums suprasti šuns elgesį ir parinkti tinkamus dresūros metodus.
Prevencinės Priemonės
Siekiant išvengti agresijos, svarbu imtis prevencinių priemonių nuo pat šuniuko amžiaus:
- Socializacija: Ankstyva socializacija padeda šuniui priprasti prie įvairių žmonių, gyvūnų ir aplinkų.
- Paklusnumo mokymas: Mokykite šunį paklusnumo komandų, tokių kaip „sėdėti“, „gulėti“, „ateik“.
- Pozityvus pastiprinimas: Naudokite pozityvų pastiprinimą (saldainius, pagyrimus) už gerą elgesį.
- Venkite provokacijų: Neerzinkite šuns, kai jis ėda ar laka.
- Atsargumas su vaikais: Mažiems vaikams ir šunims negalima leisti bendrauti be priežiūros.
Agresyvių Veislių Mitas
Anksčiau buvo patvirtintas agresyvių veislių sąrašas, tačiau dabar jis negalioja. Agresyvus šuo gali būti nepriklausomai nuo veislės ar lyties, nors genų paveldimumas yra gana svarbus. Svarbu suprasti, kad bet kuris šuo, esant tam tikroms aplinkybėms, gali kandžiotis.
Pitbulterjerų Tipo Šunys
Pitbulterjerų tipo šunys žinomi dėl savo jėgos, ištikimybės ir atkaklumo. Jie turi labai aukštą grobio persekiojimo instinktą, jiems būtina aktyvi fizinė bei protinė veikla, kad energija būtų nukreipiama tinkamai ir šuo nepradėtų elgtis destruktyviai. Su žmonėmis jie itin draugiški ir meilūs.
Taip pat skaitykite: Agresijos valdymas
Svarbu pabrėžti, kad pitbulis ar stafas, kuris pyksta ant žmonių, nėra tinkamas veislės atstovas. Šuo, rodantis baimę ar agresiją, greičiausiai yra genetiškai nestabilus. Tokio šuns agresijos skatinimas gali turėti sunkių padarinių.
Ką Daryti, Jei Užpuolė Šuo?
Jei jus užpuolė šuo, svarbu žinoti, kaip elgtis, kad sumažintumėte sužalojimų riziką:
- Nėkite: Nebėkite, nes tai gali išprovokuoti šuns grobuonišką instinktą.
- Likite susitingęs kaip medis: Stovėkite ramiai, rankas nuleiskite žemyn ir nežiūrėkite šuniui į akis.
- Lėtai traukitės atgal: Jei šuo nepuola, lėtai traukitės atgal, kol atsidursite saugioje vietoje.
- Pakiškite tarp savęs ir šuns daiktą: Jei turite striukę, kuprinę ar kitą daiktą, pakiškite jį tarp savęs ir šuns.
- Saugokite galvą: Jei jus pargriovė, saugokite galvą - ją uždenkite rankomis ir susirieskit į kamuolį.
Teisiniai Aspektai
Praėjusiais metais buvo priimtas pataisytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė punktas, draudžiantis laikyti daugiabučiuose pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Neaišku, ką daryti tiems, kurie tik įtaria, jog augintinis galbūt turėjo pavojingoms veislėms priskiriamus tėvus.
E. Daugėlaitės teigimu, asmenims, kurie laiko tokius šunis be Savivaldybės leidimo, gresia atsakomybė už neteisėtą laikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą - bauda nuo 400 iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu.
Taip pat skaitykite: Apie šunų socializaciją