Įvadas
Žmogaus psichikos būklės įvertinimas yra itin svarbus klinikiniame tyrime. Anamnezė, arba paciento ligos istorija, kartu su psichikos būsenos įvertinimu ir paraklinikiniais tyrimais, yra esminiai elementai diagnozuojant psichikos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime anamnezės reikšmę, jos sudedamąsias dalis ir kaip ji padeda suprasti žmogaus psichologinę būseną.
Pagrindiniai Psichikos Ligonį Tyrimo Metodai
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Stebima paciento veido išraiška, judesiai, laikysena - visa tai suteikia informacijos apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę, pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.
Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis
Anamnezė yra suskirstoma į dvi pagrindines dalis: subjektyvią ir objektyvią.
Subjektyvi Anamnezė
Subjektyvi anamnezė apima informaciją, kurią pateikia pats pacientas arba jo artimieji. Ji susideda iš kelių pagrindinių dalių:
- Nusiskundimai: Paciento nusiskundimų pobūdis, intensyvumas ir kitos charakteristikos yra svarbios nustatant problemos esmę.
- Šeimos Anamnezė: Informacija apie šeimos narių psichikos ligas, priklausomybes ir kitas sveikatos problemas gali padėti nustatyti genetinį polinkį į tam tikrus sutrikimus.
- Gyvenimo Anamnezė: Ši dalis apima paciento gyvenimo įvykius nuo gimimo iki dabartinio momento.
- Paciento Gimimo Ypatumai: Informacija apie gimdymo eigą, galimas komplikacijas ir ankstyvąją raidą.
- Simptomai Vaikystėje: Ankstyvieji elgesio, emocijų ar raidos sutrikimai.
- Ikimokyklinis Amžius: Ligos, traumos, žaidimų ypatumai ir charakterio bruožai.
- Mokyklinis Amžius: Adaptacija mokykloje, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
- Karinė Tarnyba: Patirtis kariuomenėje, adaptacija ir galimos traumos.
- Lytinio Gyvenimo Ypatumai: Seksualinė orientacija, patirtis ir galimi sutrikimai.
- Vedybinis Gyvenimas: Duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai ir santykiai su vaikais.
- Žalingi Įpročiai: Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, tabako ar kitų medžiagų.
- Kitos Ligos (Ne Psichikos): Informacija apie somatines ligas, traumas ir chirurgines intervencijas.
- Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė: Ši dalis apima informaciją apie dabartinės ligos pradžią, galimus provokuojančius veiksnius, paciento elgesio, savijautos ir somatinės sveikatos pokyčius.
- Pradžia: Kada ir kaip prasidėjo dabartinis ligos epizodas.
- Veiksniai, Galėję Sukelti Paūmėjimą: Stresas, traumos, socialinės problemos ar kitos aplinkybės.
- Darbas, Savijauta, Elgesys: Pokyčiai darbe, kasdienėje veikloje, emocinėje būsenoje ir elgesyje.
- Somatinės Sveikatos, Kūno Masės Pokyčiai: Bet kokie fiziniai simptomai, svorio svyravimai ar kiti somatiniai pokyčiai.
- Nuotaikos, Interesų ir Atminties Pokyčiai: Depresija, euforija, anhedonija, atminties problemos ar kiti kognityviniai sutrikimai.
- Elgesio Pokyčiai, Iš Kurių Galima Spręsti Apie Produktyvią Psichopatologiją: Agresija, impulsyvumas, socialinė izoliacija ar kiti neįprasti elgesio modeliai.
- Savižudiškos ir Žudikiškos Tendencijos: Mintys apie savižudybę, bandymai žudytis ar agresyvios mintys apie kitus.
- Informacijos Šaltinis: Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
Objektyvi Anamnezė
Objektyvi anamnezė apima informaciją, kurią gydytojas gauna stebėdamas pacientą, atlikdamas fizinį ir neurologinį patikrinimą, taip pat iš laboratorinių tyrimų. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Išvaizda: Ar paciento išvaizda atitinka jo amžių, socialinę padėtį.
- Laikysena ir Judesiai: Paciento laikysena, judesių koordinacija ir neįprasti judesiai.
- Bendravimas ir Elgesys: Ar pacientas bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
- Sąmonė: Paciento sąmonės lygis, orientacija laike ir erdvėje.
- Suvokimas: Ar pacientas suvokia aplinką, ar nėra haliucinacijų ar iliuzijų.
- Mąstymas: Paciento mąstymo eiga, turinys ir formos sutrikimai.
- Kliedesiai: Ar pacientas turi kliedesinių įsitikinimų, kurie neatitinka realybės.
- Atmintis: Paciento atminties apimtis, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.
- Emocijos ir Nuotaika: Paciento veido išraiška, nuotaikos stabilumas ir emocinis atsakas.
- Valia: Paciento motyvacija, iniciatyvumas ir gebėjimas siekti tikslų.
- Dėmesys: Paciento dėmesio koncentracija, paslankumas ir gebėjimas sutelkti dėmesį.
- Potraukiai: Paciento potraukiai, įpročiai ir priklausomybės.
- Intelektas: Paciento intelekto lygis, gebėjimas spręsti problemas ir adaptuotis prie naujų situacijų.
- Kritiškumas: Paciento gebėjimas vertinti savo būklę ir priimti sprendimus.
Asmenybė Iki Susergant
Svarbu surinkti informaciją apie paciento asmenybę iki susergant. Tai apima:
- Santykiai su Draugais ir Pažįstamais: Bendravimo ypatumai, socialiniai ryšiai ir gebėjimas užmegzti santykius.
- Elgesys Kolektyve: Paciento vaidmuo grupėje, gebėjimas bendradarbiauti ir prisitaikyti prie socialinių normų.
- Ekstraversinės, Intraversinės Tendencijos: Ar pacientas yra linkęs būti atviras ir bendraujantis, ar uždaras ir susitelkęs į save.
- Požiūris į Darbą ir Bendradarbius: Paciento motyvacija, ambicijos ir santykiai su kolegomis.
- Intelekto Aktyvumas, Interesai: Paciento intelektiniai pomėgiai, hobiai ir gebėjimas mokytis.
- Nuotaikos: Paciento nuotaikos stabilumas, linksmumas ar liūdesys.
- Charakteris: Paciento charakterio bruožai, sąžiningumas, atsakomybė ir kitos savybės.
- Pažiūros: Paciento vertybės, įsitikinimai ir požiūris į pasaulį.
- Požiūris į Save: Paciento savivertė, pasitikėjimas savimi ir savęs suvokimas.
- Fantazijos: Paciento fantazijos, svajonės ir vidinis pasaulis.
Psichikos Būsenos Įvertinimas
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.
Papildomi Tyrimo Metodai
Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.
Psichodiagnostiniai Metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t. y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.
Rorschacho Testas
Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį. Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Teminis Apersecijos Testas (TAT)
Šis testas susideda iš paveikslėlių, kuriuose vaizduojamos įvairios situacijos. Paciento prašoma papasakoti istorijas apie tai, kas vyksta paveikslėliuose. Šios istorijos atspindi paciento pasąmoninius konfliktus, motyvaciją ir santykius su kitais žmonėmis.
Piešimo Testai
Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.
Objektyvūs Testai
Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.
MMPI
Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
Ketelio Testas
Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Intelekto Testai
LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas.
Dėmesio Testai
Skirtas mąstymo logiškumui tirti. Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
Atminties Testai
Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama- šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
Mąstymo Testai
Naudojamos 2jop tipo užduotys- gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.
Neuropsichologiniai Testai
Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.
Laboratoriniai Tyrimai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.
Instrumentiniai Tyrimai
Elektroencefalografija (EEG)
Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
Kompiuterinė Tomografija (KT)
Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR)
Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
Pozitronų Emisijos Tomografija (PET)
Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas- radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.
Psichikos Sutrikimų Klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980m išlesta DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948m buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma.
TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.
TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.
Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.
Struktūruoti Diagnostikos Interviu
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
tags: #psichologija #zmogaus #vertinimas #anamnezes