Įvadas
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Laimei, yra įvairių veiksmingų gydymo metodų, skirtų padėti žmonėms įveikti šią ligą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Tarp jų ypač išsiskiria kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri yra moksliškai pagrįstas ir plačiai taikomas psichoterapijos metodas.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. KET efektyviai veikia gydant daugumą dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų nenaudojant vaistų arba ją taikant kartu su medikamentiniu gydymu. Šiuo metu yra sukurtos struktūrinės, moksliniais tyrimais pagrįstos metodikos gydyti: depresiją, nerimą, baimės, potrauminio streso sutrikimą, socialinį nerimą ir socialinę fobiją, valgymo sutrikimus panikos atakas ar priepuolius, generalizuotą nerimą, įkyrias mintis ir/ar ritualus ir daugelį kitų. KET efektyvumas yra prilyginamas veiksmingiausių vaistų efektyvumui, tačiau KET papildomai dar turi didelę išliekamąją vertę, nes ji klientą išmoko būti sau terapeutu ir tvarkytis su savo sveikatos ar psichologinėmis problemomis pačiam arba pasitelkus išorinius resursus.
KET Principai ir Koncepcijos
- Mintys, Emocijos ir Elgesys: KET remiasi prielaida, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję. Jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
- Automatinės Mintys: Kiekvieną dieną žmogaus galvoje praskrieja šimtai spontaniškų minčių. KET jas vadina automatinėmis mintimis. Svarbu tai, kad nors šios mintys paprastai praskrieja nepastebėtos, jos daro stiprų poveikį savijautai.
- Kognityviniai Iškraipymai: Tai sistemingos klaidos, kurias darome mąstydami. Jos gali sukelti nerimą, abejones, sumažinti pasitikėjimą savimi. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra juoda-balta mąstymas, katastrofizavimas, personalizacija, perdėtas apibendrinimas.
- Pagrindiniai Įsitikinimai ir Schemos: Gilesniame lygmenyje už automatinių minčių slypi mūsų pagrindiniai įsitikinimai - gilios nuostatos apie save, kitus ir pasaulį. KET padeda šiuos įsitikinimus atpažinti ir kvestionuoti.
- Struktūruotas Procesas: KET sesijos vyksta išlaikant aiškiai apibrėžtą struktūrą. Iš pradžių nustatomas tikslas - su kokia tema žmogus nori dirbti. Vėliau aptariamos mintys, emocijos ir elgesys, susiję su šia tema, o sesijos pabaigoje išsikeliamas konkretus žingsnis ar užduotis.
- Bendradarbiavimas: KET nėra klasikinė psichoterapija, kai psichoterapeutas „žino geriau“ ir duoda sprendimus. Čia svarbiausias principas - darbas kartu.
- Dabarties Fokusas: Nors KET kartais analizuoja praeities patirtis, pagrindinis dėmesys skiriamas dabartinei situacijai - tam, kas vyksta žmogaus mintyse ir elgesyje šiandien.
- Praktiniai Namų Darbai: Vienas iš išskirtinių KET elementų yra užduotys tarp sesijų. Tai gali būti minčių dienoraštis, naujų elgesio modelių išbandymas, refleksija po konkrečių situacijų.
Kaip KET Padeda Gydyti Depresiją?
KET padeda keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską matyti tamsiomis spalvomis. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą.
KET Metodai
Taikant KET atliekama daug tarp savęs susijusių terapinių procedūrų, kurių kompleksas ir užtikrina tokį gerą galutinį rezultatą. Dažniausiai atliekamos šios terapinės intervencijos:
- Mokymas (edukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo problemą ar sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.
- Darbo tikslų kėlimas ir veiklos planavimas. Terapeutas kartu su klientu nustato ir apibrėžia bendruosius terapijos tikslus, pagal tokius kriterijus, kuriuos galima objektyviai įvertinti.
- Minčių perdirbimas. Klientas išmokomas atpažinti ir keisti sutrikimą skatinančias mintis ir klaidingus įsitikinimus į kitus, jau padedančius susitvarkyti su savo problema.
- Darbas su mąstymo klaidomis. Klientai taikant KET mokomi gauti naujų, pagerinančių jų funkcionavimą patirčių ir tokiu būdu susiformuoti įgūdžius, leidžiančius pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.
- Elgesio modifikavimo strategijos. Laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.
- Problemų sprendimo metodikų mokymas. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, labai padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais.
- Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos.
- Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų.
- Namų darbai arba praktikavimasis namuose. Kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime.
- Pastiprinimas ir pozityvus apdovanojimas. Kertinis visų kognityvinių ir elgesio programų elementas - pozityvus tinkamo elgesio pastiprinimas.
KET Poveikis
- Greitas simtomų lengvėjimas.
- Problemos suvokimas.
- Savikontrolė.
- Prevencija ir asmenybės augimas.
Kiti Depresijos Gydymo Metodai
Nors KET yra veiksmingas depresijos gydymo būdas, yra ir kitų metodų, kurie gali būti naudojami atskirai arba kartu su KET:
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie kognityvinę terapiją
- Farmakoterapija: Vaistai nuo depresijos, dar žinomi kaip antidepresantai, yra vienas iš efektyvių depresijos gydymo būdų. Jie veikia normalizuodami cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, pusiausvyrą smegenyse. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Psichoterapija: Be KET, yra ir kitų psichoterapijos rūšių, tokių kaip psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija, humanistinė psichoterapija, racionalioji psichoterapija, tarpasmeninė psichoterapija.
- Elektroimpulsų terapija (EIT): Ši terapijos rūšis dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija.
- Šviesos terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
- Miego deprivacija: Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
- Alternatyvūs Metodai: Reguliariai atliekami fiziniai pratimai, biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija.
Savigalba ir Artimųjų Palaikymas
Be profesionalaus gydymo, savigalba ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs depresijos įveikimo procese.
Savigalbos Strategijos
- Dienos režimo laikymasis.
- Fizinis aktyvumas.
- Mityba.
- Miego higiena.
- Sąmoningumo praktikos.
- Buvimas saulės šviesoje.
Artimųjų Palaikymas
Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai, pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, negalite susikaupti darbe ar mokykloje, jaučiate nuolatinį nuovargį arba pradedate vengti socialinių veiklų, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
tags: #kognityvine #terapija #depresijos #gydymui