Įvadas
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje personalo motyvavimo problema tampa vis aktualesnė. Darbuotojų motyvacija ir motyvavimas yra būtinos priemonės siekiant išlaikyti gerus specialistus, sumažinti darbuotojų kaitą ir padidinti darbo našumą. Žmogus, atliekantis jam pavestą darbą, jį atliktų kur kas geriau ir greičiau, jeigu būtų tinkamai motyvuotas, negu priešingai - nepaskatintas. Dauguma įmonių, nesuteikiančių savo darbuotojams pakankamai motyvacijos, daro pačios sau žalą. Tuomet dėl paskatinimo nebuvimo darbuotojai atiduoda tik mažą dalį savo potencialo, ir taip yra užkertamas kelias įmonės sėkmingumui. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teorinius motyvacijos modelius, jų raidą ir šiuolaikinius požiūrius.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos sistemų teoriniai aspektai
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacija ir elgesys
Motyvacijos sąvoką Šavareikienė (2008) pateikia kaip skatinimo procesą, kurio metu naudojant vidinius bei išorinius veiksnius, darbuotojas nukreipiamas konkrečiai veiklai. Nuo išsikeltų uždavinių įgyvendinimo priklauso darbuotojų elgsena, kurią tinkamai nukreipti turi organizacijos vadovas. Verslo įmonėse dirbantieji yra skirstomi į dvi grupes: valdantieji ir valdomieji. Pasak Leonienės (2001), kiekvienas iš jų turi skirtingus veiklos motyvus. Vadovo motyvai - noras ir gebėjimas vadovauti žmonėms ir matyti aiškius savo bei pavaldinių pastangomis pasiektus organizacijos veiklos rezultatus, o pavaldinio - dirbti darbą, kurį dirbant užtektų žinių bei įgūdžių, ir patenkinti savo materialinius poreikius.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojo asmenybė ir motyvacija
Tarp žmonių egzistuoja nevienodi veiklos ir elgsenos motyvai, todėl reikalingos ir skirtingos motyvacijos priemonės, kurios užtikrintų pasitenkinimą darbu (Jančauskas, E. E., 2006). Šiandien motyvavimo priemonių yra kur kas daugiau, todėl reikėtų taikyti jungtinius kelių motyvacijos priemonių derinius, kadangi motyvai ne visuomet yra vienodai aktyvūs, jie gali būti patenkinti ir kurį laiką ,,ilsėtis“ (Felser, 2006).
Žemės ūkio bendrovės darbuotojo asmenybė kaip integrali visuma
Kaip ir visoje analizuotoje literatūroje yra aiškiai pabrėžiama, kad darbuotojų tinkamas motyvavimas yra labai svarbus. Istorijoje dar visai jaunas yra vadybos mokslas, kuris atsirado XX a. pradžioje. F. V. Teiloras - pirmasis, kuris pastebėjo, jog darbuotojų, dirbančių fabrikuose yra labai mažas darbo efektyvumas. Žmonės darbui teatiduodavo tik mažą dalį savo pastangų.
Išorinių aplinkybių ir veiklos santykių svarba
Taip pat Leonienė teigia, kad darbuotojas, dirbdamas organizacijos labui, tikisi gauti ne tik ekonominį (materialinį) atlygį. Pasak Leonienės, motyvacijos teorijos mėgina paaiškinti, kokių tikslų siekia individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato ir kokie jų poreikiai. Minėtos teorijos, nors ir skiriasi, tačiau nepaneigia viena kitos. Dažniausiai konkretaus žmogaus poreikių struktūra yra nustatoma arba įvertinant jo vietą organizacijoje, arba anksčiau įgytą patirtį, todėl galima teigti, kad nėra tam tikros vienos ir geriausios visiems motyvacijos teorijos.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai asmenybės bruožai
Kintantys santykiai ir motyvacija
Motyvacijos turinį analizuojančios teorijos stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl atsiranda motyvacija. Remiantis šia teorija, asmuo yra motyvuotas, kol jis gyvenime dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio, kadangi patenkintas poreikis nebemotyvuoja. Motyvacijos turinio modelis aiškina tai, jog nepatenkintas poreikis yra motyvacijos šaltinis.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos įgyvendinimo principai
Motyvavimas - tai poveikis motyvacijai, jos nukreipimui norima linkme, taikant įvairius metodus ir priemones. Motyvavimo priemonių būna: prievarta ir bausmės, materialinės ir moralinės paskatos. Marcinkevičiūtė, L. (2005) teigia, jog įvairūs autoriai siūlo skirtingas motyvavimo priemonių klasifikacijas, todėl autorė motyvavimo priemones suskirstė į dvi grupes: materialines ir psichologines.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos strategijos
Kaip ir visoje analizuotoje literatūroje yra aiškiai pabrėžiama, kad darbuotojų tinkamas motyvavimas yra labai svarbus. Istorijoje dar visai jaunas yra vadybos mokslas, kuris atsirado XX a. pradžioje. F. V. Teiloras - pirmasis, kuris pastebėjo, jog darbuotojų, dirbančių fabrikuose yra labai mažas darbo efektyvumas. Žmonės darbui teatiduodavo tik mažą dalį savo pastangų.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos sistemų analizė
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos koncepcijų raidos etapai ir pagrindinės charakteristikos
Mokslinėje literatūroje motyvavimo teorijos pradininku įvardijamas F. V. Teiloras, jo pasekėjais - A. Maslowas, C. Alderferis, F. Herzbergas, V. H. Vromas. Iki šiol nėra sukurtos visiems priimtinos integruotos motyvavimo teorijos.
Teorijos grindžiamos žmonių poreikiais
Vienas pirmųjų mokslininkų, iš kurio darbų vadovai sužinojo apie žmonių poreikių sudėtingumą ir jų poveikį motyvacijai, buvo A. Maslowas. Pagarbos poreikiai apima savigarbos, kompetencijos ir kt. Tokia poreikių struktūra norėta parodyti, kad tik patenkinus žemesnio lygmens poreikį, pradeda dominuoti aukštesnio lygmens poreikis. Tad poreikis, tol, kol nėra patenkintas, yra individo motyvacijos šaltinis (Vveinhardt, J., Gulbovaitė, E. F. Herzbergo dviejų veiksnių teorija. 1. Higieniniai (nepasitenkinimo) veiksniai atitinka fizinius poreikius (saugumo ir ateities užtikrinimo). 2. Motyvatoriai (pasitenkinimo veiksniai) susiję su aukštesnių lygių poreikiais (saviraiškos). Pasitenkinimą sukeliančių veiksnių nebuvimas dar nesukelia nepasitenkinimo, tačiau darbuotojas nejaučia pasitenkinomo tuo ką jis dirba, t.y. F. Hercbergo teorija turi daug bendro su A. Maslowas teorija. Darbo aplinkos veiksniai atitinka fiziologinius ir saugumo poreikius, o motyvacijos veiksniai palyginami su aukštesniųjų lygių poreikiais. Tačiau Maslowas fiziologinius poreikius nagrinėjo kaip žmogaus elgsenos priežastį, jeigu vadovas sudaro sąlygas darbuotojui patenkinti šiuos poreikius, tai šis dirbs geriau. F. C. Alderferio EGA (angl. ERG) poreikių teorija. Šiuose lygiuose nėra griežtos poreikių hierarchijos - pirmiausia žmogus gali siekti augimo poreikių patenkinimo, net jei ir nepatenkinti egzistencijos ar giminystės poreikiai. Tačiau jei nėra patenkinami aukštesnieji poreikiai, vėl pasidaro svarbūs žemesnės pakopos poreikiai, todėl jie kyla ir leidžiasi, priklausomai nuo situacijos. Motyvacijos turinį analizuojančiai teorijos pradininku laikomas A. Maslowas kartu su poreikių teorija.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Žmonių lūkesčiais pagrįstos žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos teorijos
Motyvacijos proceso teorijos siekia išsiaiškinti, kaip vyksta motyvacija, kaip žmogus paskirsto pastangas siekdamas tikslų ir kaip pasirenka tam tikrą konkrečią elgseną. Šios teorijos krypties pradininku laikomas V. H. V. H. Iš lentelės (3 lentelė) galima matyti, jog pagal V. H. Vromą, motyvacija susideda iš triejų veiksnių. Tarp šių veiksnių yra daugybos ženklas, todėl, kad kiekvienas iš jų tolygiai priklauso vienas nuo kito. Jeigu, kuris nors vienas, pavyzdžiui, laukiamo atpildo vertė, būtų lygi nuliui, tada viską sudauginus, ir motyvacija būtu lygi nuliui. V. H. Vromo lūkesčių teoriją išplėtojo W. Porteris ir E. E. Lawleris (2pav.). Tam, kad vadovas rezultatyviai pritaikytų šį modelį, jis turi išsiaiškinti, kokį atlyginimą vertina kiekvienas darbuotojas ir aiškiai nurodyti, koks darbo rezultatas turi būti pasiektas, kad darbuotojas galėtų tikėtis atlyginimo. Įsitikinus, kad reikalaujami darbo rezultatai gali būti realiai pasiekti, nustatyti atlyginimą. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad už laimėjimus veikloje, darbuotojas susilaukia dvejopo atlyginimo: išorinio, t.y. premijos, pagyrimai, paaukštinimas ir kt.
Žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos požiūrių kaita ir jos priežastys
Galima teigti, jog nėra sukurtos tam tikros motyvacijos teorijos, kuri tiktų visiems individams, kadangi kiekvienas žmogus turi skirtingus poreikius, požiūrius bei motyvus. Tačiau taikant kompleksinę motyvacijos sistemą galima rasti išeitį, nes atskiros darbuotojų skatinimo priemonės jau neužtikrina efektyaus personalo motyvavimo.
Šiuolaikinių žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos požiūrių pagrindinių aspektų analizė
Šiuolaikinėje organizacijoje tapo ypač svarbi motyvacija, kadangi tai yra vienas iš geriausių ir greičiausių būdų passiekti įmonės bei organizacijos tiklsus. Motyvacijos teorijos yra dviejų rūšių: motyvacijos turinį aiškinančios (stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl atsiranda motyvacija) ir motyvacijos procesą aiškinančios (kaip vyksta motyvacija). Jos skirstomos, kadangi nėra vientisos motyvavimo sistemos, visų žmonių poreikiai bei motyvai skirtingi.
Turinio žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos teorijos
Motyvacijos turinį analizuojančios teorijos stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl atsiranda motyvacija. Remiantis šia teorija, asmuo yra motyvuotas, kol jis gyvenime dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio, kadangi patenkintas poreikis nebemotyvuoja. Motyvacijos turinio modelis aiškina tai, jog nepatenkintas poreikis yra motyvacijos šaltinis. Vienas pirmųjų mokslininkų, iš kurio darbų vadovai sužinojo apie žmonių poreikių sudėtingumą ir jų poveikį motyvacijai, buvo A. Maslowas.
Proceso žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos teorijos
Motyvacijos proceso teorijos siekia išsiaiškinti, kaip vyksta motyvacija, kaip žmogus paskirsto pastangas siekdamas tikslų ir kaip pasirenka tam tikrą konkrečią elgseną. Šios teorijos krypties pradininku laikomas V. H. Vromas. Pagal V. H. Vromą, motyvacija susideda iš trijų veiksnių, kurie vienas nuo kito tolygiai priklauso. V. H. Vromo lūkesčių teoriją išplėtojo W. Porteris ir E. E. Lawleris.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Pastiprinimo žemės ūkio bendrovės darbuotojų motyvacijos teorijos
(Šioje dalyje vartotojas nepateikė jokios informacijos, todėl ji nebus plėtojama).
Tyrimo rezultatai ir analizė
Tyrimas atliktas „X“ įmonėje, kurioje dauguma darbuotojų yra jauni (vidurkis - 16 metų) ir uždirba nuo 200 iki 500 €/mėn. Dauguma darbuotojų (87%) pasirinko piniginę motyvacijos formą, o 13% - psichologinę. Net 66% darbuotojų jaučiasi nepakankamai motyvuoti darbe, o tiek pat procentų yra abejingi - nejaučia nei pasitenkinimo, nei nepasitenkinimo. Daugumai darbuotojų (73%) yra reikalinga motyvacija, ir dėl motyvacijos priemonių stokos jie galvoja apie kitą darbą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių darbuotojai keistų darbą, yra nepakankamas atlyginimas (20,40%) ir nepakankamas pastangų įvertinimas (18,40%). Taip pat svarbu yra galimybės kilti karjeros laiptais ir dažni konfliktai organizacijoje (po 12,20%).
Apibendrinant, apklausa parodė, jog tyrimą atliktoje įmonėje vadovai taiko per mažai arba visai netaiko jokios motyvavimo sistemos, dėl ko galėtų pagerėti rezultatai.
tags: #teoriniai #motyvacijos #modeliai