Mokslinių tyrimų sėkmė psichologijoje didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamai suformuluotų hipotezių. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra hipotezė, kaip ji formuluojama, kokie yra jos pavyzdžiai ir kokie principai svarbūs atliekant psichologinius tyrimus.
Psichologinių Tyrimų Idėjų Šaltiniai
Psichologinių tyrimų idėjos gali kilti iš įvairių šaltinių:
- Teorijos: Esamos psichologinės teorijos gali būti pagrindas naujoms hipotezėms formuluoti.
- Praktinės problemos: Tyrimai, skirti praktinėms problemoms spręsti, vadinami taikomaisiais tyrimais.
- Stebėjimai: Kasdieniai stebėjimai gali įkvėpti naujas tyrimų idėjas.
- Ankstesni tyrimai: Ankstesnių tyrimų rezultatai gali paskatinti naujus tyrimus, siekiant patvirtinti, paneigti ar išplėsti ankstesnius atradimus.
Mokslinio Tyrimo Stadijos
Mokslinis tyrimas paprastai susideda iš šių pagrindinių etapų:
- Problemos formulavimas: Aiškus ir konkretus tyrimo klausimo apibrėžimas.
- Hipotezės formulavimas: Mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus.
- Tyrimo plano sudarymas: Detalus tyrimo procedūrų aprašymas.
- Duomenų rinkimas: Duomenų rinkimas pagal numatytą tyrimo planą.
- Duomenų analizė: Surinktų duomenų analizė, siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę.
- Apibendrinimas: Išvadų formulavimas ir jų pagrįstumo įvertinimas. Apibendrinimo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais.
Hipotezė ir Jos Formulavimas
Hipotezė yra spėjimas, teiginys, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio. Tai nėra tik spėjimas, bet pagrįstas teiginys, paremtas teorinėmis žiniomis, stebėjimais ar ankstesniais tyrimais. Hipotezė nukreipia tyrimą, nurodydama, kokius duomenis rinkti ir kaip juos analizuoti.
Reikalavimai Hipotezei
- Aiškumas ir konkretumas: Hipotezė turi būti suformuluota aiškiai ir konkrečiai, kad būtų galima ją patikrinti.
- Patikrinamumas: Hipotezė turi būti tokia, kad būtų galima surinkti duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų ją.
- Pagrįstumas: Hipotezė turėtų būti pagrįsta teorinėmis žiniomis, stebėjimais ar ankstesniais tyrimais.
- Ryšys su tyrimo problema: Hipotezė turi būti tiesiogiai susijusi su tyrimo problema ir atsakyti į jos keliamus klausimus.
Hipotezių Pavyzdžiai Psichologijoje
- Kognityvinė psichologija: "Žmonės, kurie reguliariai praktikuoja sąmoningumo meditaciją, pasižymi geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis (dėmesio koncentracija, impulsų kontrolė) nei tie, kurie nemedituoja."
- Socialinė psichologija: "Žmonės yra labiau linkę padėti nepažįstamajam, jei šalia nėra kitų stebėtojų (difuzinės atsakomybės efektas)."
- Klinikinė psichologija: "Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyvesnė gydant depresiją nei placebas."
- Organizacinė psichologija: "Darbuotojai, kurie jaučiasi labiau įsitraukę į savo darbą, pasiekia aukštesnių darbo rezultatų."
- Vystymosi psichologija: "Vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje patiria daugiau teigiamų prisirišimo patirčių, pasižymi didesniu emociniu atsparumu paauglystėje."
- Pedagoginė psichologija: "Mokiniai, kurie mokosi aktyviais mokymosi metodais (pvz., diskusijos, projektinis darbas), pasiekia geresnių akademinių rezultatų nei tie, kurie mokosi pasyviais metodais (pvz., paskaitos)."
- Sveikatos psichologija: "Žmonės, kurie laikosi sveikos gyvensenos (sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas), rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis."
- Teismo psichologija: "Liudytojų parodymai yra mažiau patikimi, kai liudytojai patiria didelį stresą."
- Aplinkos psichologija: "Žmonės, gyvenantys žaliosiose zonose (parkai, miškai), patiria mažiau streso nei tie, kurie gyvena urbanizuotose zonose."
- Sporto psichologija: "Sportininkai, kurie naudoja psichologinius įgūdžius (vizualizacija, tikslų nustatymas), pasiekia geresnių sportinių rezultatų."
- Elgesio ekonomika: "Žmonės yra labiau linkę priimti rizikingus sprendimus, kai jie jaučiasi praradę kažką, nei tada, kai jie jaučiasi gavę kažką."
- Neuropsichologija: "Pacientai, patyrę smegenų pažeidimus tam tikrose smegenų srityse, patiria specifinius kognityvinius sutrikimus (pvz., atminties, kalbos)."
- Kultūrinė psichologija: "Kultūriniai skirtumai lemia skirtingus emocijų raiškos būdus."
- Lyčių psichologija: "Vyrai ir moterys skiriasi tam tikrais kognityviniais gebėjimais (pvz., erdvinis suvokimas)."
- Politikos psichologija: "Žmonių politinės pažiūros yra susijusios su jų asmenybės bruožais."
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip hipotezės gali būti formuluojamos įvairiose psichologijos srityse. Svarbu pabrėžti, kad kiekviena hipotezė turi būti pagrįsta teorinėmis žiniomis ir turi būti patikrinama empiriniais metodais.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Psichologijos Principų Išmanymas
Sėkmingam hipotezių formulavimui ir tyrimų atlikimui būtina išmanyti pagrindinius psichologijos principus, įskaitant:
- Bendroji psichologija: Pagrindiniai psichologiniai procesai, tokie kaip suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas, emocijos ir motyvacija.
- Pedagoginė psichologija: Mokymosi, ugdymo ir vystymosi psichologiniai aspektai.
- Konsultavimo psichologija: Konsultavimo teorijos ir metodai, skirti padėti žmonėms spręsti asmenines problemas.
- Amžiaus tarpsnių psichologija: Žmogaus vystymosi ypatumai skirtingais amžiaus tarpsniais.
- Klinikinė psichologija: Psichikos sutrikimų priežastys, diagnostika ir gydymas.
- Darbo psichologija: Darbo aplinkos, organizacinės kultūros ir darbuotojų elgesio psichologiniai aspektai.
Tyrimo Validumas ir Nevaldumo Šaltiniai
Tyrimo validumas rodo, kiek tyrimo rezultatai atspindi tikrąjį tiriamąjį reiškinį. Nevaldumo šaltiniai gali sumažinti tyrimo validumą:
- Testavimo veiksnys: Pakartotinis testavimas gali paveikti tiriamųjų rezultatus.
- Instrumentiniai veiksniai: Netobuli matavimo prietaisai arba tyrėjų pasikeitimai tyrimo metu.
- Sąveikos veiksnys: Atrankos veiksnio ir savaiminės raidos bei kitų veiksnių sąveika.
Psichologijos Tyrimų Metodų Klasifikacija
Psichologijos tyrimų metodai skirstomi į:
- Teorinius: Skirti teorijų formulavimui ir plėtojimui.
- Empirinius: Skirti duomenų rinkimui ir teorijų patikrinimui.
Eksperimentinis Tyrimas
Eksperimentinio tyrimo ypatybės:
- Tiesioginis manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju: Tyrėjas tiesiogiai keičia nepriklausomo kintamojo reikšmes, kad nustatytų jo poveikį priklausomam kintamajam.
- Šalutinių kintamųjų kontrolė: Siekiama kontroliuoti visus šalutinius kintamuosius, kurie gali paveikti priklausomą kintamąjį.
Eksperimentiniai tyrimai leidžia nustatyti priežasties ir padarinio ryšius. Jei X yra Y priežastis, vadinasi, X pokytis sukelia Y pokytį. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tris sąlygas:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
- Kintamieji X ir Y turi kisti kartu.
- Jei X yra Y priežastis, tai X turi įvykti anksčiau už Y.
- Norint įrodyti, jog X yra Y priežastis, reikia paneigti alternatyvią eksperimento duomenų aiškinimo galimybę.
Eksperimentiniai tyrimai laikomi patikimiausiais, nes užtikrina didžiausią šalutinių kintamųjų kontrolę. Tačiau laboratoriniai eksperimentai turi trūkumų:
- Kai kurių psichologijos klausimų neįmanoma tirti laboratoriškai.
- Kai kurie tyrimai prieštarauja įstatymams ar etninėms normoms.
- Laboratorinių rezultatų dažnai negalima taikyti realiame gyvenime.
Lauko eksperimentai dažniausiai atliekami praktinėms psichologijos problemoms spręsti.
Priklausomo kintamojo parinkimas turi atitikti eksperimento tikslą.
Koreliaciniai Tyrimai
Tyrimai, kuriuose nepriklausomu kintamuoju manipuliuojama atrankos būdu, vadinami koreliaciniais. Koreliaciniais tyrimais ieškoma ryšio tarp kintamųjų.
Koreliacinių tyrimų ypatybės:
- Vertingi prognozuojant įvykius.
- Jei tarp kintamųjų yra koreliacija, tai pirmojo kintamojo reikšmės įgalina nustatyti kito kintamojo reikšmes.
- Koreliacinio tyrimo tikslas iš principo negali būti priežasties ir padarinio paieškos.
- Koreliacinių tyrimų duomenys neleidžia identifikuoti priežasčių, bet jais galima papildyti eksperimentų rezultatus.
- Išvadų, susijusių su priežastingumu, pagrįstumas vartojant koreliacinius tyrimus padidėja, kai po kurio laiko koreliacija nustatoma pakartotinai.
- Koreliaciniuose tyrimuose šalutinius kintamuosius sunku kontroliuoti, nes negalima taikyti atsitiktinio tiriamųjų parinkimo procedūros. Be statistinio kontrolės metodo, šiuose tyrimuose taikomas grupių vienodinimas tiriamuosius poruojant ir sudarant vienalyčius pogrupius.
Koreliaciniai tyrimai pagal priklausomų ir nepriklausomų santykį skirstomi į 3 grupes:
Taip pat skaitykite: Dailės terapija: metodai ir taikymas
- Tyrimai, kuriuose priklausomo ir nepriklausomo kintamųjų negalima sukeisti vietomis, nes yra aišku, kad priklausomas kintamasis negali veikti nepriklausomo nei tiesiogiai, nei per tarpinius kintamuosius.
- Tyrimai, kuriuose negalima atmesti galimybės, kad priklausomas kintamasis veiks nepriklausomą.
- Tyrimai, kuriuose kintamieji klasifikuojami vien dėl praktinio patogumo. Sukeitus juos vietomis, rezultatai nesikeičia.
Stebėjimo Metodas
Stebėjimo metodas - tai tyrimas, kai specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės.
Naudojamas, kai:
- Reikia patikrinti kurios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.
- Tiriant asmenis, kurie negali kalbėti.
- Tiriant agresyvumo apraiškas žaidžiant.
Stebėjime sunku kontroliuoti kintamuosius.
Aprašomojo Atskiro Atvejo Charakteristika
Aprašomojo atskiro atvejo charakteristika renkamasi, kai psichologas nori padėti individui išspręsti savo problemas ir yra suinteresuotas išsamiu asmens tyrimu. Atskiro atvejo tyrimai skirstomi į dvi rūšis: atskiro atvejo eksperimentai ir aprašomasis atskiro atvejo tyrimas.
Aprašomojo atskiro atvejo taikymas:
- Unikalaus fakto demonstravimas.
Duomenų rinkimo būdai:
- Stebėjimas.
- Interviu.
Atskiro atvejo eksperimentas skirstomi į dvi grupes:
- Kurių logika atitinka interindividualumą išsamią eksperimento schemą. Daugelį kartų registruojami tiriamojo atsakymai į kiekvieną eksperimentinį poveikį.
- Antrieji pagal bazilinio lygio schemas. Savo logika primena kvazieksperimentą, kuriame prieš eksperimentinį poveikį ir po jo keletą kartų buvo matuojamos priklausomo kintamojo reikšmės.
Gabumų Prognozavimas
- Gabumų prognozuoti būsimos veiklos rezultatus.
- Asmenybės klausimynai ir projekciniai testai. Pirmus sudaro klausimai. Atsakydamas į juos, individas suteikia informaciją apie elgesį, jausmus, kitus potyrius.
Stebėjimo Programa
- Standartizuotas stebėjimas, kai iš anksto žinoma, kurie objektai ir situacijos yra svarbūs tiriant problemą.
- Stebėjimo programos tikslas - sekti, kad stebėjimo duomenys būtų kuo patikimesni.
- Stebėjimo programa yra būtina.
Stebėjimo vienetai:
- Jų pasirinkimą lemia tyrimo tikslai.
- Nuo jų priklauso duomenų interpretavimo galimybės.
- Stebėjimo vienetų apimtis veikia stebėtojų įspūdžių tikslumą.
- Yra sudarytos išsamios stebėjimo vienetų sistemos įvairiems elgesio aspektams apibūdinti.
- Stebėjimo vienetų pasirinkimas priklauso nuo teorinių tyrėjo pažiūrų.
Laiko imčių procedūros:
- Standartinių intervalų metu stebėtojas registruoja kiekvieną elgesio aktą (stebėjimo vienetą).
- Įvykių trukmė, kaip ir jų dažniai, šioje procedūroje nustatomi apytiksliai.
- Taikoma, kai tiriamieji stebimi tomis pačiomis aplinkybėmis ilgesnį laiką.
- Prieš pradedant stebėti, reikia išspręsti kelias problemas: kaip įveikti kodavimo dviprasmiškumą ir ar stebėjimo intervalai turi kaitaliotis su registravimo pauzėmis.
Laiko imčių registravimo priemonės:
- Laikas matuojamas sekundmačiu, pasitelkiami garso signalai, nešiojamas magnetofonas.
- Taip pat naudojami duomenų registravimo protokolų blankai.
Įvykių imčių procedūros:
- Taikant šią stebėjimo procedūrą, kiekvienas atrinktas stebėti elgesio aktas registruojamas nurodant jo trukmę atitinkantį intervalą.
Vertinimo procedūros:
- Kiekvienos savybės, požymio, bruožo intensyvumas priskiriant kuriai nors intensyvumą apibūdinančiai kategorijai.
- Verbalinės sistemos dienoraščiai.
- Kiekybinės analizės trūkumą skaitytojas bent iš dalies gali kompensuoti savarankiškai atlikęs kontentinę analizę.
- Pavyzdžių užrašai.
- Kritinių epizodų aprašymo technika.
- Nominalinės sistemos duomenų atvaizdavimo kalbos ženklais forma.
- Dimensinės sistemos duomenys pateikiami kiekybine forma.
Stebėjimo klaidos:
- Centrinės tendencijos klaida - maži požymiai per daug įvertinami, o dideli nepakankamai.
- Atlaidumo klaida - vartojamos vertinimo skalės arba žmogaus bruožai apibūdinami žodžiais „kartais“, „retai“, „dažnai“, „taip“, „ne“.
- Pirmojo įspūdžio klaida - kai yra iškreipiamoji pirmojo įspūdžio jėga.
- Nimbo efektas - negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio arba iš kokios nors itin išsiskiriančios savybės įtakos.
Psichofiziniai Metodai
- Minimalių kitimų metodas: Jį galima taikyti norint nustatyti tiek absoliutinį žemutinį, tiek ir skyrimo slenkstį. Pirmiausia atliekamos absoliutinio slenksčio matavimo procedūros.
- Vidutinės paklaidos metodas: Pats tiriamasis keičia kintamojo stimulo dydį. Nustatant absoliutinį slenkstį, tiriamasis tol didina stimulą, kol šis tampa šiek tiek pastebimas, ir tol mažina jo dydį, kol nustoja jausti stimulo poveikį.
- Pastovių dirgiklių metodas: Šis metodas vienodai gerai tinka matuoti ir absoliutiems, ir skirtumo slenksčiams. Kitaip nei minimalių kitimų metode, čia stimulai ne nuosekliai didinami ar mažinami, o pateikiami atsitiktine tvarka.
Mokslininko Motyvacija
Mokslininkus, kaip ir visus kitus žmones, motyvuoja poreikis būti saugiam, mylimam, gerbiamam, siekti savęs aktualizavimo. Mokslo filosofui svarbiausia atskleisti kognityvinius poreikius - neišsemiamą žmogaus smalsumą, troškimą suprasti, paaiškinti ir sisteminti. Mokslą įkvepia ir kiti motyvai, pavyzdžiui, noras padėti žmonijai. Svarbu pripažinti, kad bet koks kitas žmogaus poreikis gali tapti pirminiu motyvu eiti į mokslą, dirbti mokslinį darbą ir jį toliau tęsti.
tags: #psichologijoje #hipotezes #formulavimas