Psichologinės Diagnostikos Testai: Ar Galime Jais Pasitikėti?

Įvadas

Psichologinė diagnostika apima įvairius testus, skirtus įvertinti žmogaus emocines, kognityvines ir elgesio savybes. Šie testai plačiai naudojami tiek klinikiniame kontekste, tiek moksliniuose tyrimuose. Tačiau kyla klausimas, ar visi psichologiniai testai yra vienodai patikimi ir validūs? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinės diagnostikos testų pasaulį, aptarsime profesionalius ir neprofesionalius testus, jų validumą ir patikimumą, naudojimo sritis bei apžvelgsime keletą populiarių testų pavyzdžių.

Kas yra Psichologinė Diagnostika?

Psichologinė diagnostika - psichologijos sritis, tyrinėjanti žmogaus psichologinių savybių ypatumus. Tai procesas, kurio metu naudojami įvairūs metodai, įskaitant testus, stebėjimą ir interviu, siekiant įvertinti asmens kognityvinius, emocinius, asmenybės ir elgesio aspektus. Psichologiniai tyrimai - itin svarbus įrankis, padedantis nustatyti ar patikslinti diagnozę, nes neretai tam tikri simptomai yra būdingi skirtingiems psichologiniams sutrikimams. Atlikti psichodiagnostiniai tyrimai leidžia tiksliai nustatyti psichologinį sutrikimą, sudaryti efektyviausią gydymo planą ir skirti reikiamą kompleksinę pagalbą.

Kaip Atliekami Psichodiagnostiniai Tyrimai?

Psichodiagnostiniai tyrimai gali būti atliekami keliais būdais:

• Gydytojo psichiatro siuntimu: Siekiant išsiaiškinti paciento emocinę būklę, prieš skiriant gydymą ar tikslinant diagnozę.
• Paciento iniciatyva: Siekiant sužinoti objektyvią informaciją apie save, norint įvertinti atžalos intelektinės raidos ypatumus, individualius gabumus arba elgesio, mokymosi sunkumų priežastis.

Psichologinių tyrimų poreikį verta aptarti su konsultuojančiu gydytoju psichiatru, kad jis galėtų įvardyti, kuris tyrimas individualiu atveju yra tikslingiausias. Be to, dalis psichologinių tyrimų atliekami tik gavus gydytojo psichiatro siuntimą. Tokiu atveju reikia užsiregistruoti gydytojo psichiatro konsultacijai ir su specialistu aptarti reikalingus tyrimus.

Kad psichodiagnostiniai tyrimai būtų efektyvūs, juos rekomenduojama atlikti kontaktiniuose susitikimuose, o ne nuotoliu. Psichologinių tyrimų metu atliekamos praktinės užduotys, pacientui pildant specialius klausimynus, arba žodinės - pacientui kalbantis su specialistu ir atsakant į klausimus apie paciento emocinę būseną, vaikystės patyrimus, kasdienybę ar kitas tyrimo rezultatų interpretacijai reikšmingas temas. Kai kurių tyrimų rezultatų vertimui gali prireikti ir paciento šeimos nario įžvalgų, kurioms surinkti specialistas paruošia individualų klausimyną.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Profesionalūs ir Neprofesionalūs Testai: Kaip Atskirti?

Psichologiniai testai gali būti skirstomi į profesionalius ir neprofesionalius. Profesionalūs testai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, užtikrinančius jų tikslumą ir patikimumą. Pagrindiniai kriterijai, skiriantys profesionalų testą nuo neprofesionalaus, yra patikimumas ir validumas.

Patikimumas

Patikimumas rodo, ar testas duoda panašius rezultatus kiekvieną kartą jį atliekant. Jei testas yra patikimas, žmogus, atlikęs jį kelis kartus, turėtų gauti panašius rezultatus, nepriklausomai nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus vieną kartą atlikęs intelekto testą gauna aukštą įvertinimą, o kitą kartą - žemą, toks testas nėra patikimas. Kiekvieną kartą atlikus testą gausiu maždaug tą patį rezultatą - kad nebūtų taip, jog vieną kartą pamatavus intelektinius gebėjimus būsiu daugmaž protinga, kitais atvejais išeis, kad aš kvaila.

Validumas

Validumas parodo, ar testas matuoja tai, ką turėtų matuoti. Jeigu noriu pamatuoti intelektinius gebėjimus, tai tai ir matuoju, o ne kokios akys ar kaip žmogus jaučiasi.

Kodėl Svarbu Adaptuoti Testus Lietuvai?

Nors internete galima rasti daugybę įvairių testų, ne visi jie yra tinkami naudoti Lietuvoje. Dėl kultūrinių ir kalbinių skirtumų, testai, sukurti kitose šalyse, gali būti nevalidūs ar nepatikimi lietuvių populiacijai. Todėl svarbu adaptuoti testus, t. y. pritaikyti juos lietuviškam kontekstui ir standartizuoti. Adaptuojant testą, atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar testas yra suprantamas ir ar jo rezultatai atspindi tikrąsias žmogaus savybes.

Yra buvę atvejų, kai bandymai adaptuoti testus iš anglų kalbos nepavyko, nes sąvokos ir kalbos stilius neatitiko lietuvių kalbos ypatumų ir kultūros. Tai rodo, kad tiesioginis vertimas neužtikrina testo validumo ir patikimumo. Mes bandome adaptuoti - pritaikyti lietuviškam kontekstui, lietuviškai populiacijai. Turime nenusisekusį pavyzdį, kai bandėme iš anglų kalbos versti ir adaptuoti testą, skirtą vaikų ir paauglių temperamentui nustatyti, tačiau turėjome pripažinti, kad rezultatas, kokį gavome, netenkina - Lietuvoje vaikai, paaugliai taip nekalba, tokių sąvokų nevartoja. Nežinome, ką tuo testu galime iš jų ištraukti.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Kada ir Kam Naudojami Psichologiniai Testai?

Psichologiniai testai naudojami įvairiose srityse:

• Diagnostika: Testai gali būti naudojami diagnozuojant įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) ir kt. Pavyzdžiui, jei vaikui nesiseka mokykloje, mokytojai gali pasiūlyti tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, kad būtų įvertinti visapusiški vaiko gebėjimai. Vertinamas ne vien intelektas, bet ir mokymasis, kalba ir daug daug kitų dalykų. Jeigu nustatoma, kad vaikas turi žemus intelektinius gebėjimus, jam gali būti pritaikoma atitinkama programa.
• Atranka: Testai naudojami atrankos procese, siekiant įvertinti kandidatų tinkamumą tam tikrai pozicijai. Reikėtų kalbėti apie situacijas, kai žmonės išstatomi į eilutę vykdant atrankas. Kai kuriais atvejais naudojami testai, kai kada jie - tikrai profesionalūs. Kita bėda, kad ne visada vadovaujamasi profesionaliais testais, bet žmonės suklasifikuojami ir vieniems teikiama pirmenybė įsidarbinant.
• Tyrimai: Testai naudojami moksliniuose tyrimuose, siekiant tirti įvairius psichologinius fenomenus.
• Savęs pažinimas: Nors psichologai retai naudoja testus vien tik savęs pažinimo tikslais, testai gali būti naudingi žmonėms, norintiems geriau suprasti savo asmenybę, stipriąsias ir silpnąsias puses.

Tačiau reikėtų atminti, kad neprofesionalūs testai, kuriuos galima rasti žurnaluose ar internete, dažnai neturi jokios mokslinės vertės ir jų rezultatais nereikėtų aklai pasitikėti. Dėl pramogos turime masę žaidimų, kai iš paveiksliuko bandoma atsakyti, koks tu žmogus esi. Greičiausiai psichologai tokiu tikslu testus naudoja retai. Vis tik testai naudojami kokiai nors problemai spręsti. Dėl pramogos turime masę žaidimų, kai iš paveiksliuko bandoma atsakyti, koks tu žmogus esi.

Populiarūs Psichologiniai Testai

Štai keletas pavyzdžių profesionalių psichologinių testų, kurie yra adaptuoti ir standartizuoti Lietuvoje:

Intelekto Testai

• Amthauerio intelekto struktūros testas (IST 2000 R): Skirtas įvertinti 16-51 m. asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus, aprašyti gebėjimų struktūrą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individualiai, tiek grupėje.
• Intelekto struktūros testas vaikams ir jaunuoliams (I-S-T 2000 R): Skirtas aprašyti vidutinius ir aukštus bei labai aukštus gabumus turinčių vaikų ir jaunimo nuo 12 metų 6 mėn. iki 16 metų 5 mėn. intelekto struktūrą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individualiai, tiek grupėje.
• WB-8-16 Intelekto testas: Skirtas vertinti 8,5-60 metų asmenų intelektinius gebėjimus.
• WISC-III Intelekto testas: Skirtas vertinti 6-16 m. vaikų bendruosius intelektinius gebėjimus. Testavimas atliekamas tik individualiai.
• Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas (WAIS-III).
• IDS Intelekto ir vystymosi skalės: Skirtas vertinti 5-11 m. vaikų neverbalinius intelektinius gebėjimus.
• LGT 3-R Loginio mąstymo testas: Skirtas vertinti 13-66 metų asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus (Verbalinius, Matematinius, Loginius, Erdvinius), Atminties gebėjimus, Kalbos turtingumą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individuliai, tiek grupėje.

Asmenybės Testai

• Minesotos daugiaprofilinis asmenybės klausimynas (MMPI): Šis testas padeda išsiaiškinti polinkį į hipochondriją, depresiją, isteriją, psichopatiją, vyriškumą ir moteriškumą, paranoją, psichasteniją, šizofreniją, hipomaniją ir socialinę introversiją.

Projekciniai Testai

• Roršacho testas: Projekciniuose testuose naudojami įvairūs paveikslėliai, prašoma žmogaus nupiešti. Paveikslėliai dažnai būna neapibrėžto pavidalo. Vienas plačiausiai ir istorijoje ilgiausiai naudojamas testas - Roršacho rašalo dėmių testas. Tačiau teko skaityti studiją, kurioje buvo pasakyta: jeigu šiuos projekcinius instrumentus naudojame diagnostiniais tikslais, t. y. bandydami priskirti kokią nors diagnozę, to daryti negalima. Tai nėra testas, kuriuo galime pamatuoti patikimai ir validžiai.

Ar Galima Nemokamai Atlikti Intelekto Testą?

Lietuvoje nemokamai atlikti tikslų intelekto testą galima pedagoginėse psichologinėse tarnybose, kuriose įvertinami visapusiški vaiko gebėjimai, jei vaikui kyla sunkumų mokykloje. Suaugusiesiems tokios galimybės gali būti ribotos, tačiau kai kurios įstaigos ar organizacijos gali teikti nemokamas konsultacijas ar testavimą tam tikrais atvejais.

Psichologiniai Testai Žurnaluose: Pramoga ar Rimtas Įrankis?

Grįžtant prie klausimo, ar galime pasitikėti psichologiniais testais, kuriuos randame žurnaluose, atsakymas yra neigiamas. Dauguma šių testų yra skirti pramogai ir neturi jokios mokslinės vertės. Jų rezultatai neturėtų būti interpretuojami kaip patikima informacija apie žmogaus asmenybę ar gebėjimus. Vis dėlto, tokie testai gali būti smagus būdas praleisti laiką ir galbūt paskatinti susimąstyti apie save, tačiau rimtai į juos žiūrėti nereikėtų.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Kiti Populiarūs Testai ir Klausimynai

Be standartizuotų psichologinių testų, egzistuoja daugybė klausimynų ir savęs įvertinimo testų, kurie gali padėti geriau suprasti savo emocinę būseną, asmenybės bruožus ar elgesio ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie testai dažnai nėra tokie patikimi ir validūs kaip standartizuoti testai, tačiau gali būti naudingi savistabai ir savianalizei.

Emocinės Būsenos Įvertinimas

• PANAS (Positive and Negative Affect Schedule): Vienas labiausiai pasaulyje naudojamų emocinės būsenos įvertinimo testų, sukurtas amerikiečių psichologų David Watson ir Lee Anna Clark (1988 m.). Jis matuoja dvi pagrindines emocijų kryptis: pozityvias emocijas (džiaugsmą, energiją, įkvėpimą) ir negatyvias emocijas.
• WHO-5 (Pasaulio sveikatos organizacijos penkių punktų gerovės indeksas): Trumpas, moksliškai patikimas klausimynas, padedantis įvertinti bendrą emocinės gerovės lygį. Rezultatas pateikiamas iškart ir padeda stebėti savijautos pokyčius laikui bėgant. Tai ne diagnozė, o savistabos įrankis.
• GAD-7 (Generalized Anxiety Disorder-7): Moksliškai patikimas ir plačiai naudojamas klausimynas, padedantis įvertinti bendrojo nerimo lygį per paskutines dvi savaites.
• PSS-10 (Perceived Stress Scale): Populiarus ir patikimas klausimynas, padedantis įvertinti, kiek streso subjektyviai patiri kasdienybėje.
• Burnso depresijos skalė: Patikimas įrankis nuotaikoms įvertinti, ji padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį. Testas tinkamas nuo 16 metų ir vyresniems.
• PHQ-9 (Paciento sveikatos klausimynas-9): Tinka ir savistabai, ir progresui sekti terapijos metu. Šis testas nėra diagnozė. Jei turite minčių apie savižudybę ar savižalą - nedelsdami kreipkitės į specialistus arba pagalbos linijas. Taikomas nuo 14 metų ir suaugusiems.
• PHQ-15: Somatizacijos testas, sukurtas amerikiečių psichiatrų Robert L. Spitzer, Janet B.W. Williams ir Kurt Kroenke. Jis padeda įvertinti, kiek dažnai kūnas siunčia signalus, kurie gali būti susiję ne tik su fiziniais, bet ir su emociniais veiksniais.

Asmenybės ir Elgesio Įvertinimas

• SDQ (Strengths and Difficulties Questionnaire): Vienas plačiausiai naudojamų pasaulyje vaikų emocinės ir elgesio sveikatos patikros įrankių. Jį sukūrė psichologas Robert Goodman, remiantis ilgamete vaikų psichikos sveikatos klinikų ir mokyklų praktika.
• Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20): Vienas patikimiausių pasaulyje testų, padedančių įvertinti gebėjimą atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Ji naudojama tiek psichologiniuose tyrimuose, tiek praktinėje terapijoje, kai norima geriau suvokti emocinį uždarumą ar „emocijų neraštingumą“.
• Rosenbergo savivertės skalė: Padeda sužinoti, ar jūsų požiūris į save yra stiprus ir palaikantis.
• Relationship Assessment Scale (RAS): Vienas paprasčiausių ir patikimiausių santykių pasitenkinimo matavimo įrankių. Jį sukūrė psichologas Hendrick S. (1988 m.), o ši skalė plačiai naudojama psichologiniuose tyrimuose, porų konsultavime ir asmeninei savireflekcijai. Amžius: rekomenduojama nuo 16 metų.
• IGDS9-SF (Internet Gaming Disorder Scale - Short Form): Buvo sukurta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO / WHO) ir Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) tyrimais, kurie nagrinėjo per didelio žaidimų naudojimo poveikį sveikatai ir elgesiui. Skalę sukūrė tyrėjai Dr. Halley M. Pontes ir Dr. Daniel L. King.

tags: #psichologijos #diagnostikos #testas #sritis