Įvadas
Haliucinacijos - tai klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo. Jos gali pasireikšti įvairiomis formomis, paveikiančiomis regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime haliucinacijų priežastis, susijusias su psichikos ligomis, jų tipus, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kas yra psichozė?
Psichozė yra sunkus psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai rimtų psichikos sutrikimų simptomas, kuris gali pasireikšti kliedėjimo idėjomis, neatitinkančiomis tikrovės, nepasiduodančiomis ištaisymui mintimis. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai
- Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Ką daryti, jei artimajam prasideda psichozė?
Kartais savo būseną valdyti pajėgia ir pats žmogus - pradeda jausti, kad pasikeitė aplinka, aplinkui vyksta neaiškūs dalykai, supranta, kad reikia kreiptis pagalbos. Tačiau dažnai sergantysis neigia savo būklę ir atsisako pagalbos. Tokiu atveju svarbu:
- Būti kantriems ir supratingiems: Stenkitės suprasti, kad žmogus serga ir jo elgesys yra ligos pasekmė.
- Įtikinti kreiptis į specialistus: Jei įmanoma, įtikinkite žmogų kreiptis į psichiatrą ar psichologą.
- Kreiptis pagalbos patys: Jei situacija tampa nekontroliuojama, kreipkitės į specialistus patys, kad gautumėte patarimų ir pagalbos.
Haliucinacijų tipai
Haliucinacijos gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo paveiktos juslės:
- Regos haliucinacijos: Žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos).
- Klausos haliucinacijos: Dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus.
- Uoslės haliucinacijos: Kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai.
- Skonio haliucinacijos: Žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje.
- Lytėjimo haliucinacijos: Žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių.
- Visceralinės haliucinacijos: Žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai.
Haliucinacijų skirstymas pagal suvokimą
- Tikrosios haliucinacijos: Žmogus jas patiria kaip visiškai realias, tarsi jos būtų išorėje.
- Pseudo-haliucinacijos: Jos suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys.
Haliucinacijų priežastys
Haliucinacijos gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
- Psichikos ligos: Šizofrenija, bipolinis sutrikimas, depresija su psichozės požymiais ir kitos psichikos ligos.
- Neurologiniai sutrikimai: Demencija (įskaitant Alzheimerio ligą ir Lewy kūnelių ligą), Parkinsono liga, insultai, migrena, epilepsija.
- Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų: Narkotikai (pvz., kanapės, amfetaminai, LSD), alkoholis.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač psichotropiniai, gali sukelti haliucinacijas kaip šalutinį poveikį.
- Akių ligos: Stipriai regėjimą praradę žmonės kartais ima regėti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra (Charles Bonnet sindromas).
- Miego sutrikimai: Narkolepsija, hipnagoginės ir hipnopompinės haliucinacijos.
- Delyras: Dėmesio stoka ir pasikeitęs sąmonės lygis, dažnai išsivystantis dėl įvairių ligų ar alkoholio abstinencijos.
- Jutimų trūkumas: Pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa.
- Fiziniai negalavimai: Infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija.
Haliucinacijos sergant demencija
Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją - demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.
Kliedesiai, paranoja ir neatpažinimas sergant demencija
- Paranoja: Demenciją turintys asmenys gali būti įsitikinę, kad kiti žmonės juos persekioja arba kad jie turi nežemiškų galių. Asmenys, turintys demenciją, kartais gali tapti labai įtarūs, kaltinti kitus, esą šie vagia daiktus, gali pradėti kaupti daiktus arba imti slėpti, manydami, kad kiti kėsinasi juos pasisavinti. Vienas dažnų kaltinimų - esą partneris(-ė) yra neištikimas(-a).
- Kliedesiai: Tai realybės neatitinkančios mintys, tačiau demenciją turintis asmuo laiko jas tiesa. Dažniausiai kliedesiai susiję su tikėjimu, kad aplinkiniai vagia jo pinigus ar kitą turtą.
- Neatpažinimas: Demenciją turintys asmenys gali mistifikuoti kitus asmenis arba save. Kartais jie sau artimo žmogaus neidentifikuoja kaip pažįstamo asmens. Dėl sutrikusios orientacijos savo atvaizdą veidrodyje gali palaikyti kitu žmogumi ir išsigąsti.
Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius sergant demencija
- Nepažįstama aplinka.
- Netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių.
- Nepažįstami globėjai.
- Įprastos dienotvarkės sutrikdymas.
- Žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones.
- Per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.
Diagnostika
Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Diagnostika apima:
- Medicininė apžiūra: Padeda įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.
- Psichologinis įvertinimas: Įvertinami psichikos sutrikimai, atliekami psichologiniai testai.
- Neurologinis tyrimas: Įvertinami neurologiniai sutrikimai.
- Vaizdo tyrimai: Smegenų MRT ar CT gali padėti nustatyti smegenų pažeidimus.
Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinis gydymas: Vaistai (antipsichotikai, antidepresantai, anksiolitikai) palengvina simptomus.
- Psichoterapija: Kognityvinė-elgesio terapija padeda pacientams valdyti simptomus ir spręsti problemas.
- Socialinės ir psichologinės priemonės: Padeda sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
- Aplinkos pritaikymas: Sergant demencija svarbu užtikrinti saugią ir ramią aplinką, vengti nepažįstamų vietų ir triukšmo.
Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Taip pat skaitykite: Kas yra Psichogeninės Haliucinacijos?
Haliucinogenų sukeltos ligos
Liga, susijusi su psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant haliucinogenus, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Haliucinogenai, tokie kaip LSD, psilocibinas ar DMT, veikia neurotransmiterių sistemas, ypač serotonino receptorius. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus apima įvairius psichologinius simptomus, kurie gali pasireikšti vartojant šiuos narkotikus. Ši liga gali sukelti intensyvias haliucinacijas, paranoją, nerimą ir depresiją. Svarbu pažymėti, kad šie sutrikimai gali pasireikšti ne tik vartojant narkotikus, bet ir po jų vartojimo, kai kurie simptomai gali išlikti ilgą laiką.
Priežastys, diagnostika ir gydymas
Pagrindinės šios ligos priežastys yra haliucinogeninių medžiagų vartojimas, kuris sukelia cheminius pokyčius smegenyse. Be to, genetiniai veiksniai, psichologinės traumos ir ankstesni psichikos sutrikimai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Diagnostika remiasi klinikiniais vertinimais, kurie apima paciento istoriją, psichologinius testus ir simptomų įvertinimą. Gydytojai gali naudoti DSM-5 kriterijus, kad nustatytų diagnozę. Gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti pacientams valdyti simptomus ir spręsti problemas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anxiolitikai, kad būtų palengvinti simptomai.
Haliucinacijos ir iliuzijos: skirtumai
Haliucinacijas reikia skirti nuo iliuzijų. Iliuzijos - tai situacijos, kai realią jutiminę informaciją suprantame klaidingai. Pavyzdžiui, namuose esantį augalą galite netyčia supainioti su žmogumi vilkinčiu žalią megztinį. Tačiau haliucinacijos kyla tada, kai toks objektas aplinkui išvis neegzistuoja.
Kaip smegenys sukuria mūsų tikrovę
Kiekvienas garsas ar vaizdas, kurį laikome realybe, iš tiesų yra mūsų unikalios nervų sistemos kūrinys. Mes matome pasaulį vien todėl, kad mūsų smegenys yra sukurtos interpretuoti šviesos signalus tam tikru būdu. Nedidelis pokytis šiame mechanizme - ir mūsų supratimas apie tikrovę pasikeistų neatpažįstamai.
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
tags: #haliucinacijos #del #psichikos #tlk