Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos streso psichofiziologinės reakcijos, apžvelgiant streso sampratą, priežastis, poveikį ir valdymo būdus. Stresas yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, kylanti dėl įvairių rūpesčių darbe, moksluose, šeimoje ar asmeniniuose santykiuose. Tačiau streso suvokimas yra individualus reiškinys: vienam žmogui tam tikras įvykis gali sukelti didelį stresą, o kitam - jokio.
Streso Samprata ir Priežastys
Stresas - tai psichologinis įvykio vertinimas, o ne pats įvykis. Stresą gali sukelti tiek neigiami, tiek teigiami įvykiai, priklausomai nuo asmens individualių savybių. Įvykiai ar situacijos, sukeliančios stresą, vadinami stresoriais. Tai gali būti bet kokie veiksniai, verčiantys žmogų keistis arba adaptuotis.
Pagrindinės streso priežastys:
- Nepalankūs veiksniai ir traumos.
- Įtampa.
- Išgąstis ir triukšmas.
- Konfliktai šeimoje ar darbe.
- Kasdieniai rūpesčiai ir nesaugumo jausmas.
- Socialinės problemos.
- Įtemptas darbas ir nuolatinė skuba.
- Orai.
Streso Poveikis
Patiriant stresą, pirmiausia keičiasi žmogaus elgesys. Galimi šie pokyčiai:
- Miego sutrikimai.
- Apetito sutrikimai.
- Dažnesnis rūkymas.
- Alkoholio ar vaistų vartojimas.
- Pykčio protrūkiai.
- Irzlumas ir agresyvumas.
Ilgai trunkantis stresas gali sukelti nuovargį, prislėgtą nuotaiką, nervingumą, neryžtingumą, susikaupimo stoką, nemigą arba mieguistumą. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą ir išradingumą. Tačiau ilgalaikis, nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką ir imuninę sistemą, didindamas riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip skrandžio opa ar infarktas.
Margolis ir Kroes akcentuoja streso poveikį žmogaus fiziologinei ir psichologinei gerovei. Greenberg J. S. išskiria dažniausiai pasitaikančius elgesio simptomus: padažnėjusius konfliktus, įsipareigojimų vengimą, nesirūpinimą asmenine higiena, perdėtai kraštutinį elgesį, vėlavimą į darbą ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Streso rūšys pagal kilmę:
- Socialiniai stresoriai: neplanuoti, nenumatyti ir neišvengiami traumuojantys įvykiai, kylantys dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka.
- Psichiniai stresoriai: stiprios ir neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, nerimas, panika, išgyvenimas, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas.
Pyktis kaip Streso Reakcija
Pyktis yra emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą. Jį gali sukelti grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas ar išdavystė. Pyktis yra aktyvi emocija, priešinga pasyvioms emocijoms, tokioms kaip liūdesys ir nusivylimas. Supykęs žmogus turi daug sukauptos fizinės stiprybės. Šiuolaikiniai psichologai pyktį laiko pagrindine, natūralia ir netgi brandžia emocija, atliekančia tam tikrą funkciją, padedančią išlikti. Pyktis gali padėti sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu.
Streso Būsenos
Stresas turi šešias būsenas:
- Neigimas: Realybės nepripažinimas, suteikiantis laiko sukaupti energiją.
- Pyktis: Emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą.
- Derybos: Bandymas susitarti dėl geresnių sąlygų.
- Depresija: Nusiminimas, liūdesys ir bejėgiškumo jausmas.
- Priėmimas: Susitaikymas su esama situacija be emocijų.
- Viltis: Džiaugsmas tuo, kas bus arba buvo, o ne tuo, kas yra dabar.
Streso Valdymas
Streso neutralizavimo priemonių visuma vadinama „streso valdymu“.
Streso įveikimo būdai:
- Rasti vietą, kur galima atsipalaiduoti.
- Turėti žmogų, kuriam galima išsikalbėti.
- Išskaidyti dideles problemas į mažesnes.
- Pažvelgti į stresinę situaciją iš didesnio nuotolio.
- Nekaupti pykčio ir mokėti atleisti.
- Išmokti valdyti savo laiką darbui ir sau.
- Išmokti džiaugtis tuo, ką turi dabar.
Depresija ir Panikos Priepuoliai
Patyrus stresą, gali išsivystyti depresija - prislėgta nuotaika, susijusi su poreikių sumažėjimu, motoriniu slopinimu ir psichinio aktyvumo sumažėjimu. Esant depresinei būsenai, žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją, nuvertinti pasiekimus ir užmiršti gerus įvykius.
Panikos priepuoliai pasireiškia įvairiais nemaloniais fiziniais jutimais, tokiais kaip smarkiau plakančia širdimi, galvos svaigimu ar kitais pojūčiais. Žmogus nesupranta, kas su juo vyksta, jaučia nerimą ir baimę. Po priepuolio dažnai kyla nerimas dėl sveikatos ir baimė, kad priepuolis pasikartos.
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
Panikos priepuolio modelis:
- Atsiranda nemalonus fizinis pojūtis.
- Kyla mintis: „Kažkas negerai!“
- Atsiranda nerimo jausmas.
- Išsiskiria adrenalinas ir kiti streso hormonai.
- Širdis pradeda plakti dar smarkiau.
- Smegenys vertina sustiprėjusius jutimus ir kuria katastrofinius scenarijus.
- Emocijos stiprėja, streso hormonų daugėja, simptomai ryškėja.
Jei žmogus negauna teisingos informacijos ir paaiškinimo apie tai, kas įvyko, jis rizikuoja patirti pasikartojančius panikos priepuolius, alinti savo organizmą nuolatiniu nerimu ir pradėti riboti savo veiklą, taip smarkiai sumažindamas gyvenimo kokybę.
Mintys ir Emocijos
Kiekviena mintis turi ją lydinčią emociją, pranešančią kūnui, kokiu greičiu ir stiprumu turi veikti kiekvienas organas. Teigiamos emocijos skatina išskirti dopaminą, serotoniną, endorfinus ir kitus „gerus“ hormonus, o neigiamos emocijos - adrenaliną, kortizolį ir kitus streso hormonus.
Neigiamos mintys apie grėsmę ir stresą sukelia neigiamas emocijas smegenų centre, atsakingame už kasdienį potencialiai grėsmingų situacijų stebėjimą - migdole. Migdolas reguliuoja neigiamas emocijas ir fiziologinio streso atsako įjungimą bei atsimena informaciją apie visas grėsmę keliančias situacijas.
Hiperaktyvų migdolą ir jo neigiamas emocines reakcijas galima kontroliuoti pasitelkiant kaktines smegenų skiltis, skirtas sąmoningam mąstymui ir sprendimų priėmimui.
Neurotiškumas ir Emocingumas
Neurotiškumas ir emocingumas yra asmenybės bruožai, apibūdinantys polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą, jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą ir polinkį abejoti savo kompetencijomis.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
Neurotiškumo aspektai (DeYoung et al., 2007):
- Nestabilumas: Jautrumas, dirglumas, lengvas susierzinimas, pyktis, reaktyvi nuotaikų kaita.
- Atsitraukimas: Jautrumas galimai grėsmei, jaudinimasis, nerimavimas, abejonės, nedrąsumas, baimingumas, linkimas patirti nerimą, prislėgtumą ar liūdesį.
Neurotiškumo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):
- Nerimastingumas: Nuogąstavimas, baimingumas, linkimas nerimauti, būti įsitempusiam, nervingam.
- Depresyvumas: Tendencija dažnai patirti ir stipriai išgyventi tokius jausmus kaip kaltė, liūdesys, beviltiškumas, vienišumas.
- Drovumas: Jautrumas pajuokai, linkimas jaustis nevisaverčiu, socialinis nerimas ir neryžtingumas.
- Pažeidžiamumas: Žemas atsparumas stresui, abejonės savo gebėjimais susidoroti su stresinėmis situacijomis, panika.
- Priešiškumas: Tendencija jausti pyktį, frustraciją, pagiežą, kartėlį.
- Impulsyvumas: Sunkumai kontroliuojant savo troškimus ir potraukius.
Emocingumo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):
- Baimingumas: Polinkis išgyventi baimę, vengti bet kokios fizinės grėsmės ar žalos.
- Nerimastingumas: Polinkis jaudintis įvairiomis aplinkybėmis.
- Priklausomumas: Poreikis gauti kitų žmonių emocinį palaikymą.
- Jausmingumas: Polinkis jausti stiprius emocinius ryšius su kitais.
Neurotiškumo ir Emocingumo Sąsajos su Gyvenimo Aspektais
Aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocingumo asmenybės bruožai yra tam tikrų psichikos sutrikimų (ypač nuotaikos ir nerimo) rizikos veiksniai. Taip pat asmenys, pasižymintys aukštai išreikštais šiais bruožais, turi didesnę širdies kraujagyslių ir kitų lėtinių fizinių ligų išsivystymo tikimybę.
Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais, pasižymi žemesne subjektyvia gerove (laime).
Lyčių skirtumai:
Visose tirtuose pasaulio šalyse ir kultūrose moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai.
Aukštai išreikštą neurotiškumo asmenybės bruožą turintys suaugę vyrai kitų žmonių yra suvokiamai kaip mažiau socialiai patrauklūs nei moterys.
Tarpasmeniniai santykiai:
Iš visų asmenybės bruožų neurotiškumo ir emocingumo bruožai yra vieni iš labiausiai susijusių su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais.
tags: #kokios #sukeliamos #streso #psichofiziologines #reakcijos