Įvadas
Edukacinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ji taip pat nagrinėja mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės subjektų elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Ši sritis yra itin svarbi siekiant suprasti, kaip vaikai mokosi, vystosi ir kaip galima veiksmingiausiai juos ugdyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime edukacinės psichologijos svarbą vaikams, jos taikymo galimybes ir praktinius aspektus.
Edukacinės psichologijos esmė ir tikslai
Pedagoginė psichologija susistemina turimą informaciją apie kokį nors mokymo(si) reiškinį (pavyzdžiui, mokymosi motyvaciją, intelektą, nerimą, pažangumą), tiria ryšius tarp įvairių psichologinių kintamųjų (pavyzdžiui, paauglio nerimo ir tėvų auklėjimo). Ji padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius (pavyzdžiui, mokiniai geriausiai įsimena pamokos pradžioje ir pabaigoje), ieško mokymo(si) būdų. Pagal tyrimų objektą skiriama mokymo(si) ir ugdymo psichologija. Jos abi grindžiamos idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinį patyrimą. Daugelis psichologų mokymąsi laiko specifine veikla, kuri padeda susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas, įsisavinti praktinius veiksmus ir kita.
Edukacinė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Svarbu paminėti tai, jog pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos tarpsnius Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai galvojama, vien vaikais neapsiriboja, kadangi bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Taip pat toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau liestose pedagoginės psichologijos nišose.
Pagrindiniai edukacinės psichologijos tikslai:
- Mokymosi procesų supratimas: Ištirti, kaip vaikai įgyja žinių, formuoja įgūdžius ir tobulina gebėjimus.
- Individualių skirtumų įvertinimas: Nustatyti, kaip skirtingi vaikai mokosi skirtingai, atsižvelgiant į jų kognityvinius, emocinius ir socialinius ypatumus.
- Efektyvių ugdymo metodų kūrimas: Parengti ir įgyvendinti ugdymo strategijas, kurios būtų pritaikytos konkretiems vaikų poreikiams ir mokymosi stiliams.
- Mokymosi sunkumų prevencija ir įveikimas: Identifikuoti vaikus, patiriančius mokymosi sunkumų, ir teikti jiems reikiamą pagalbą bei paramą.
- Emocinės gerovės užtikrinimas: Kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.
Vaiko raidos psichologijos svarba
Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė Šveicarijos psichologas ir pedagogas J. Piaget, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir pedagogas J. S. Bruneris, rusų psichologas L. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją tuo pačiu metu.
J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą. Pasak jo, pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika, normaliai intelekto raidai nepakanka vien gimti kultūringoje aplinkoje.
Edukacinės psichologijos taikymas praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose ir darželiuose edukacinės psichologijos specialistai padeda mokytojams suprasti mokinių mokymosi ypatumus, kurti individualizuotas ugdymo programas, spręsti elgesio problemas ir gerinti bendrą klasės atmosferą.
- Šeimos konsultavimas: Psichologai konsultuoja tėvus, kaip efektyviai bendrauti su vaikais, spręsti auklėjimo sunkumus, motyvuoti mokytis ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
- Specializuotos pagalbos centrai: Vaikų raidos centruose ir klinikose edukacinės psichologijos specialistai teikia pagalbą vaikams, turintiems mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų, atlieka psichologinį įvertinimą ir sudaro individualius intervencijos planus.
- Moksliniai tyrimai: Edukacinės psichologijos srityje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti mokymosi procesus, nustatyti veiksmingiausius ugdymo metodus ir kurti naujas intervencijos programas.
Edukacinės psichologijos studijos Lietuvoje
Norint tapti edukacinės psichologijos specialistu, būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Programoje nuosekliai derinama teorinės psichologijos žinios, tyrimai ir praktika Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 m. (turintys specialiuosius ugdymo poreikius), jų šeima, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos, bendruomenė. Holistiškas požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
Absolventų patirtys
Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais.
Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga.
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose - tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete - didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu.
Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS - International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių.
Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius.
Vasaros edukacinės programos vaikams
Vasaros atostogų metu vaikai gali dalyvauti specializuotose edukacinėse programose, kurios padeda jiems tobulinti įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir smagiai praleisti laiką.
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Vasaros edukacinė programa 7-18 m. Stovyklos pamainų datas rasite registracijos formoje, stovyklos vyks nuo birželio 30 d. Pamainos trukmė 5 d. nuo 9 iki 13 val. Stovyklos veiklos bus pritaikytos pagal amžiaus grupes, atsižvelgiant į psichosocialinius poreikius ir galimybes. Jaunesniems vaikams vyks emocijų pažinimo žaidimai, pasakų terapija ir kūrybinės dirbtuvės, o vyresniems - savęs pažinimo užsiėmimai, streso valdymo diskusijos ir psichoedukacinės dirbtuvės. Vaikai ir paaugliai dalyvaus socialinio ir emocinio ugdymo veiklose, kurios gerins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdys empatiją ir pasitikėjimą savimi. Bus organizuojami emocijų atpažinimo ir valdymo pratimai, komandiniai žaidimai bei pasitikėjimo stiprinimo užduotys. Konfliktų valdymo situacijos bus sprendžiamos per interaktyvias diskusijas ir vaidmenų žaidimus. Atliekamos užduotys skatins kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą. Vaikai kurs meno projektus gamtoje, ugdydami kūrybiškumą ir saviraišką. Kvėpavimo, atsipalaidavimo bei dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai padės valdyti stresą ir ugdyti emocinį atsparumą. Praktinės dirbtuvės suteiks įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienes problemas, kurias vaikai, tikimasi, panaudos mokykloje ir namuose. Stovyklos tikslas. 1. 2. 3. Stovyklos kaina 175 eur. vienam vaikui.
Natalja Kulakovskaja: vaikų psichologė tėvams
Natalja Kulakovskaja yra vaikų ir paauglių psichologė, tinklalapio „Vaikų Psichologija Tėvams“ autorė. Savo profesinės karjeros kryptį orientuotą į vaiką ir jo šeimą atrado pati tapusi mama bei studijuodama edukacinę vaiko psichologiją universitete. Gilinimasis į vaiko psichikos, ankstyvosios vaikystės psichologijos dėsnius ir ypatumus, padėjo jai suprasti koks sudėtingas ir tuo pačiu unikalus yra kiekvieno vaiko pasaulis, bei kokį reikšmingą vaidmenį šio pasaulio formavimuisi atlieka artimiausi ir arčiausiai vaiko esantys žmonės. Vaiko tėvai. Sukauptos žinios universitete, asmeninės motinystės patirtys ir domėjimosi sritys orientuotos į vaiko gerovę - susijungė tam, kad gimtų Vaikų Psichologija Tėvams. Esu čia tam, kad padėti vaikams ir tėvams spręsti kylančius sunkumus, įveikti psichologines problemas, kurti palankią emocinę atmosferą visai šeimai.
Raidos ir pedagoginės psichologijos tikslai, objektas, pagrindinės problemos
Raidos psicholog.tikslas-suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi.Mėginama nustatyti kokie įvykiai ir aplinkybės suformavo tą individą,stengiamasi numatyti kokia jo ateitis.Atliekant raidos psichologijos mokslinius tyrimus,sukaupta daug informacijos apie įprastą ir neįprastą elgesį,apie paveldėtas ir gyvenant įgytasypatybes,apie aplinkos įtaką individo raidai.Remiantis šia informacija, galima geriau suprasti žmogaus praeitį,dabartį ir tiksliau prognozuoti ateitį.Taigi raidos psichologija yra psichologijos šaka,tirianti,kaip žmonės ilgainiui keičiasi.Ji pagrįsta moksliniu žmogaus mąstymo,kalbos,emocijų,bendravimo ypatybių,fizinės žmogaus raidos tyrimu,rūpinimusi praktiniais jo poreikiais.Raidos psichologijos objektas-augantis žmogus.Pvz.nustačius,kad vaikai,kuriems anksti stimuliuojami pažintiniai sugebėjinai aar teigiamai vertinami jų pasiekti rezultatai,skatinamas smalsumas,geriau atlieka protines užduotis.Svarb.raidos psichologijos tikslas-aprasyti,ivertinti ir paaiskinti augancio vaiko elgesio ir sugebejimų pokyčius,įrodyti,kad tie pokyčiai būdingi visiems bet kurios kultūros vaikams.Brendimas ir mokymasis yra 2skirt.procesai,keičiantys atskiro individo raidą.Brendimas prikl.nuo augimo,o ismokstama per patyrimą.Brendimas yra vidinis autonominis procesas,priklausomas nuo biocheminės informacijos,užkoduotos žmogaus genuose.Tas procesas pats save reguliuoja ir nepriklauso nuo mokymosi.Išmokimas,priešingai,atspindi individo pokyčius,sukeliamus specifinės patirties(per matematikos pamoka 7 metų vaikas,naudodamas skaičiavimo pagaliuikus,pratybų sąsiuvinį,klausydamas mokytojo aiškinimo,gana greitai išmoksta sudėti).Psichologų nuomonės skirtingos klausimu “kas svarbiau individo rraidai-brendimas ar išmokimas?”Žymus psichologas J.B.Watsonas manė,kad vaikai “yra sukuriami,o ne gimsta”,A.Gesellis pabrėžė,kad biologinis augimas turi daug didesnę įtaką žmogaus raidai negu ugdymas šeimoje ar kultūros poveikis.Dauguma psichologų pabrėžia raidos vientisumą.Jie mano,kad nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos vyksta nenutrūkstama pažanga.Vieni psichologai vvaiko išmokimą kalbėti ir skaityti,t.p. perėjimą į paauglį ar suaugusį žmogų vertina kaip laipsnišką nenutrūkstamą vyksmą.Kiti psich-ai mano,kad yra kelios raidos stadijos,ir kiekv.stadijoje žmogui būdingi tam tikri tipiški sugebėjimai ir problemos.Eriksono nuomone,vaikai,išmokę vaikščioti ir bėgioti,pradeda kitaip bendrauti su kitais žmonėmis ir pakeičia nuomonę apie save.Prieš tai buvę priklausomi ir nuolaidūs,jie tampa nepriklausomi,išdidūs ir užsispyrę.Vaikas ne tik mąsto,suvokia pasaulį kitaip negu suaugęs,ne tik jo logika paremta kitokiais,savitais principais,bet ir pati jo kūno struktūra ir funkcijos skiriasi nuo suaugusiojo organizmo stuktūros ir funkcijų.Vaikystėje patirti įvykiai daro įtaką suaugusio žmogaus gyvenimui.
Raidos ir pedagoginės psichologijos tyrimo metodai
Psichologai ne visada yra vienos nuomonės į ką ypač reikia kreipti dėmesį tiriant žmogaus raidą,tačiau jie visi pripažįsta mokslinių metodų svarbą.Visi metodai,taikomi raidai tirti,turi ir teigiamų,ir neigiamų ppusių.Metodo veiksmingumas ir validumas(t.y. 12m-paauglys dažnai pervertina savo naują sugebėjimą ir yra linkęs manyti,kad niekas taip gerai ir giliai nesupranta vykstančių pasaulyje procesų kaip jis(dėmesio centre dažnai būna etiniai,politiniai,socialiniai klausimai).Kūdikis turi čiulpimo schemą,griebimo shemą;suaugęs žmogus gali susidaryti schemą,jog žmogaus gyvybė yra didesnė vertybė nei bet koks materialus daiktas.Piaget mintis geriau suprasti gali padėti 1-as jo eksperimentas.Vaikams buvo rodomos 2vienodos stiklinės,kuriose buvo vienodai vandens.Po to vaikai perpildavo vandenį iš vienos stiklinės į trečiąją,kuri buvo siauresnė ir aukštesnė.Vaikų buvo klausiama,kurioje stiklinėje vand.yra daugiausia.Beveik visi vaikai iki 66m sakė,jog daug.vandens yra trečiojoje stiklinėje,nes ikimokyklinio amžiaus vaikai turi schemą,jog aukštesni daiktai yra didesni.Vyresni kaip 7m vaikai beveik visi suprasdavo,kad perpylus vandenį į aukštesnę stiklinę,vand.kiekis nepasikeičia.Abiem atvejais vaikų mąstymas yra pusiausvyras.Vieni įsiv.,kad kažkokiu stebuklingu būdu į siauresnę stiklinę pateko daugiau vandens.Kiti netgi pasako,kad aukštesnėje stiklinėje vandens yra mažiau,nes ji yra siauresnė.Visos šios reakcijos rodo,kad vaiko mąstymasyra praradęs pusiausvyrą dėl patirtos nesėkmės,nes jo turima schema nepatenkina jo naujo sugebėjimo suvokti ir prisiminti.
Eriksono epigenetinė asmenybės raidos teorija
Eriksonui buvo priimtini pagrindiniai FFreudo teorijos teiginiai apie sąmonė ir pasąmonę, potraukius, teorinius asmenybės komponentus Id, Ego, Superego), psichoseksualinės raidos stadijas ir apie psichoanalitinę metodologija. Jis praplėtė Freudo teoriją. Tam įtakos turėjo labai platus Eriksono patyrimas ir darbas su įvairių kultūrų žmonėmis. Eriksonas pasiūlė aaštuonias raidos stadijas, pabrėždamas, kad kiekvienai iš jų būdingas tam tikras konfliktas, arba krizė, kuri turi būti įveikta. Kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja gyvenimo krize. Pozityviai įveikus krizę, padidėja individo jėgos, o patirta nesėkmė ją sprendžiant pasireiškia žmogaus elgesiu. Eriksonas teigė, kad sėkmė arba nesėkmė tam tikroje stadijoje turi įtakos žmogaus raidai vėlesniais gyvenimo periodais.
Kalbėdamas apie raidos mechanizmus, Eriksonas teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą. Fizinė raida nustato pagrindines raidos laiko ribas. Pabrėždamas socialinių ir kultūrinių vieksnių poveikį žmogaus raidai, eriksonas savo teoriją pavadino žm raidos psichosocialine teorija. Jo nuomone, žm raidoje ir jos tyrimuose reikia skirti tris pagrindinius aspektus: somatinį, asmeninį ir socialinį. Somatinį asp. sudaro fizinės raidos stipriosios ir silpnosios pusės, asmeninį-žm gyvenimo istorija iir tos stadijos,kurioje tuo metu žmogus yra, analizė. Social. aspektas apima kultūrines, istorines ir visuomenines jėgas. Erik. teorijoje akcentuojama,kad vaikystė nėra viso gyv. pagrindas, asmenybė formuoj. visą gyvenimą, kiekviena fazė turi teigiamu ir neigiamu komponentų.Nuo gim. iki 1 m.-saugumas-nesaugumas-vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais, kurie rūpinasi jo svarb. poreikiais, pv. maitinimu, šiluma,švara, fiz. kontaktu.1,5-3m.-autonomiškumas-gėda vaik. pats mokosi pasirūpinti savimi: mok. naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais, formuojasi valia, turi pajausti savąjį aš.Negalima vaik. gėdyti. 4-6 m. iiniciatyvumas-kaltė vaik. nori atlikti daugelį veiksmų, kaip suaugę, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas, ir jaučiasi kaltas.Formuojasi sąžinė. 7-12 m. meistriškumas- menkavertiškumas vaik. intensyviai mokosi, siekia būti kompetentingas ir produktyvus, arba jaučiasi nepilnavertis, nesugebantis ką nors gerai padaryti. 12-19,20Paauglystė identiškumas-vaidmenų neaiškumas nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį etninį, profesinį identiškumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateitį 12-14m. sunegatyvi (ką sako tėvai viską neigia), 14-16m pozityvus (emocijų netikrumas, netiki išgyvent. emocijomis) 16-19,20m. minties netikrumas (nėra tikras ar gerai galvoja). 20-45,45Jaunystė intumumas-izoliacija jaun. suaugęs žm. siekia kito žm. meilės ir draugystės, arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Mokėti mylėti save, intymumas su kitais priklauso nuo intymumo sau. 40-60,65Vidutinis amžius generatyvumas-stagnacija suaug. yra produktyvus, dirba svarbų darbą puoselėję šeimą arba tampa sustingę, tuščio lizdo problema, rūpinimasis kitais. 60-65.Senatvė integracija-neviltis žm. stengiasi suprasti, ar jo gyv. buvo prasmingas, arba mato savo gyv. svarbą, arba supranta, kad nepasiekė savo gyv.
tags: #psichologijos #saka #tirianti #psichologinius #zmogaus #ugdymo