Ne vienas žmogus, vedamas smalsumo, yra susidomėjęs savo intelekto koeficiento (IQ) įvertinimu. Tačiau, ar aukštas IQ iš tikrųjų garantuoja sėkmingą gyvenimą? Nors IQ nusako žmogaus protinius sugebėjimus, emocinis intelektas (EI) atspindi gebėjimą suvokti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Šiame straipsnyje nagrinėjama emocinio intelekto svarba darbo biržoje, jo sąsajos su IQ, amžiaus diskriminacijos klausimai ir galimybės lavinti emocinį intelektą.
Emocinis intelektas: kas tai?
Emocinis intelektas (EI) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Psichologė R. Lekavičienė teigia, kad EI esmė - tai žmogaus gebėjimas pasikalbėti su savimi, atpažinti, kokios emocijos jį apėmusios, suprasti ir valdyti kitų žmonių emocijas. Svarbu atskirti EI nuo emocionalumo, kai žmogus tiesiog paleidžia savo emocijas ir nesugeba jų suvaldyti.
Internete galima rasti įvairių EI testų, tačiau jų kokybė dažnai kelia abejonių. Daugelis testų vertina tik tam tikrus EI aspektus, pavyzdžiui, lyderiavimo gebėjimus ar streso valdymą, ir yra labiau asmenybės bruožų ar elgesio testai. Tikrieji psichologiniai testai yra neviešinami ir sunkiai prieinami nespecialistams.
Lietuvoje sukurtas pirmasis originalus EI testas, kurio kūrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Šis testas turi trumpąją ir ilgąją formas. Trumpojoje formoje tiriamasis gauna teiginių sąrašą, su kuriais gali sutikti arba ne, pavyzdžiui: "Kai mane užplūsta neigiamos emocijos, aš niekaip negaliu su jomis susidoroti." Teiginiai leidžia įvertinti, kiek žmogus atpažįsta savo emocijas, kiek jis bando jas suvaldyti, kiek atpažįsta kitų emocijas ir bando jas valdyti. Ilgoji forma papildomai turi emocijų identifikavimo subtestą (20 veidų nuotraukų rinkinys) ir dešimties socialinių, emociškai įkrautų situacijų subtestą. Spręsdamas situaciją, tiriamasis renkasi iš 6-8 atsakymų variantų, nurodydamas, kaip, jo nuomone, būtų psichologiškai teisingiausia pasielgti ir kaip jis pasielgtų realybėje.
IQ ir EI: ar jie susiję?
Dažnai manoma, kad gyvenimo sėkmė priklauso tik nuo emocinio intelekto, o IQ nėra toks svarbus. Tačiau tyrimai rodo, kad emocinis ir akademinis intelektai yra susiję. Pastebima tendencija, kad jeigu jaunas žmogus mokosi arba mokėsi labai gerais pažymiais, dažniausiai jo EI įverčiai yra aukštesni. Tai rodo, kad abu intelekto tipai yra svarbūs sėkmingam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Vis dėlto, pasitaiko pavyzdžių, kai žmogus, neturėdamas aukšto akademinio intelekto, puikiai sutaria su žmonėmis, supranta save, valdo situacijas ir tampa klestinčiu verslininku. Taip pat yra pirmūnų, kurie negali išspręsti paprastų gyvenimiškų problemų. Tačiau tokie pavyzdžiai nėra dažni ir neturėtų būti suabsoliutinami.
EI ir šeima: ar yra ryšys?
Tyrimai rodo, kad šeimos aplinka turi įtakos emocinio intelekto ugdymui. Pavyzdžiui, globos namų auklėtiniai geriausiai suvaldo savo emocijas, tačiau blogiausiai sprendžia socialines situacijas. Tie, kurie augo su vienu iš tėvų, blogiausiai suvaldo savo emocijas. Vienturčiai dažnai būna geri manipuliatoriai, o mažiausi manipuliatoriai yra jauniausi šeimos vaikai. Šiltose šeimose vaikai gerai išmoksta suprasti savo "aš" ir savo emocijas valdyti, o didžiausi manipuliatoriai yra tie, kurių šeimose daug pykstamasi.
EI ir amžius: iššūkiai vyresnio amžiaus darbuotojams
Tyrimai atskleidžia, kad žemiausias EI yra bedarbių. Tai rodo, kad emocinio intelekto lavinimo kursai galėtų būti naudingi darbo biržoje. Tokie mokymai galėtų pagerinti psichologinį klimatą įmonėse, kuriose dažnai skundžiamasi egocentriškais vadovais ir prastais tarpasmeniniais santykiais.
Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai susiduria su papildomais iššūkiais darbo rinkoje. Vienos moters istorija atskleidžia, kad net turint didelę patirtį ir gerus įvertinimus, vyresnis amžius gali tapti kliūtimi įsidarbinti. Darbo birža ne visada gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms susirasti darbą, o darbdaviai dažnai renkasi jaunesnius darbuotojus. Tokia situacija gali sukelti depresiją ir bejėgiškumo jausmą.
Emocinio intelekto lavinimas: ar tai įmanoma?
Mokslininkai teigia, kad IQ yra sunkoka pakeisti, tačiau emocinį intelektą galima lavinti. EI lavinimo kursai darbo biržoje galėtų padėti bedarbiams geriau suprasti savo emocijas, valdyti stresą, efektyviau bendrauti su kitais žmonėmis ir sėkmingiau ieškoti darbo.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
tags: #psichologijos #testas #darbo #birza