Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama motyvacijos svarba žmogiškųjų išteklių valdyme, aptariant įvairias motyvacijos teorijas ir ypač gilinantis į Herzbergo dviejų veiksnių teoriją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir sparčiai vystantis privačiam verslui, motyvacijos klausimas tampa vis aktualesnis.
Žmogiškieji ištekliai ir jų motyvavimas
Žmogiškieji ištekliai - tai organizacijos personalas, darbuotojai. Motyvuoti darbuotojai yra organizacijos konkurencinis pranašumas, siekiantys organizacijos tikslų. Žmogiškųjų išteklių veiklos motyvavimas yra esminė žmogiškųjų išteklių vadybos dalis.
Motyvacijos teorijos: apžvalga
Egzistuoja daug motyvacijos teorijų, kurios mėgina apibūdinti, kokie žmonės yra ir kokie gali tapti. Jos išreiškia ypatingą požiūrį į žmones ir padeda suprasti dinamiškus santykius organizacijose.
Turinio motyvacijos teorijos
Turinio motyvacijos teorijos remiasi asmens poreikiais ir jų tenkinimu. Žinomiausios turinio motyvacijos teorijos:
- Maslow poreikių piramidės teorija: remiasi hierarchiniu poreikių skirstymu. Abrahamas Maslowas apžvelgė žmogaus motyvaciją, kaip penkių poreikių hierarchiją, nuo svarbiausių poreikių- fiziologinių, iki aukščiausių- savirealizacijos poreikių. Maslowo nuomone, individą labiausiai skatina jam tuo metu aktualiausi, t.y. dominuojantys poreikiai. Dominuojantį poreikį lemia dabartinė individo situacija ir patyrimas.
- Herzbergo dviejų veiksnių teorija: aptariama detaliau toliau.
Proceso motyvacijos teorijos
Proceso motyvacijos teorijos remiasi tuo, kad visi dirba tikėdamiesi tam tikro atlygio. Žinomiausios proceso motyvacijos teorijos:
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
- Lūkesčių teorija: svarbu žinoti kiekvieno lūkesčius.
- Teisingumo teorija: darbuotojai lygina savo santykį tarp indėlio į darbą ir atlygio bei kitų darbuotojų indėlio į darbą ir atlygio, tikėdamiesi teisingumo.
Herzbergo dviejų veiksnių teorija
Frederickas Herzbergas, atlikęs tyrimus, padarė išvadą, kad pasitenkinimą darbu lemia dvi skirtingos veiksnių grupės:
- Higienos veiksniai: darbo užmokestis, darbo sąlygos, kompanijos politika - visa tai, kas lemia darbo aplinką (kontekstą). Pats svarbiausias iš šių veiksnių - kompanijos vykdoma politika, kuria daugelis darbuotojų aiškina savo darbo neefektingumą. Šie veiksniai, dar vadinami palaikymo arba darbo aplinkos veiksniais, sukelia nepasitenkinimą darbu ir yra susiję su aplinka, kurioje atliekamas darbas. Pašalinus šiuos veiksnius, pasitenkinimas darbu nepadidėja.
- Motyvatoriai: pasiekimai, pripažinimas, atsakomybė, tobulėjimo galimybės - veiksniai, susiję su pačiu darbu (turiniu).
Herzbergo tyrimai turėjo didelės įtakos darbo praturtinimo programų vystymui. Šis sudėtingas poreikių modelis, pagal kurį asmeniui gali egzistuoti ir pasitenkinimo, ir nepasitenkinimo veiksniai, pabrėžia, kaip svarbu, kad vadovai, taikydami motyvaciją, atsižvelgtų į abu veiksnius.
Motyvacijos teorijų taikymas praktikoje
Norint motyvuoti darbuotojus, svarbu žinoti jų poreikius ir lūkesčius. Vadovai turėtų periodiškai bendrauti su pavaldiniais ir sugebėti atskleisti jų poreikius, kuriuos įtakojant galima būtų pasiekti aukštų darbo rezultatų.
Teorija X ir Teorija Y
Douglas McGregor išskyrė dvi vadovų teiginių apie savo pavaldinius grupes:
- Teorija X: darbuotojai nieko nesidomi, nemėgsta dirbti ir stengiasi išvengti darbo. Juos reikia versti, kontroliuoti ir gąsdinti bausmėmis.
- Teorija Y: darbuotojai yra veikūs, domisi darbo rezultatais ir darbo laimėjimais. Darbas jiems yra toks pat natūralus dalykas, kaip poilsis, ir jie patiria didelį pasitenkinimą darbe.
McGregoras manė, kad teorijoje Y daromos prielaidos yra labiau pagrįstos, todėl siūlė įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, suteikti jiems atsakingus ir įdomius darbus bei gerinti santykius kolektyve.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Motyvaciniai modeliai
Harvardo universiteto mokslininkas D.C. McClelland išskyrė keletą motyvacinių modelių:
- Pasiekimo motyvacinis modelis: paremtas žmonių pastangomis įveikti iššūkius ir kliūtis siekiant tikslų.
- Vienijimo motyvacinis modelis: remiasi pastangomis vienyti žmones socialiniu pagrindu.
- Kompetencijos motyvacinis modelis: remiasi pastangomis dirbti labai kokybiškai.
- Valdžios motyvacinis modelis: remiasi darbuotojų polinkiu daryti įtaką žmonėms ir situacijoms.
Darbuotojų motyvacijos svarba
Gerai motyvuotas darbuotojas siekia geresnių veiklos rezultatų. Motyvacija padeda darbuotojams siekti aukštesnių darbo rezultatų, o darbo užmokestis taip pat yra svarbus. Motyvacija gali būti suprantama kaip procesas, prasidedantis nuo žmogaus poreikių, kurio dėka galima įtikinti darbuotojus daryti tai, ko iš jų norima. Motyvaciją galima apibūdinti kaip darbuotojų materialinio ir moralinio skatinimo sistemą. Dėl jos sužadinamas žmogaus elgesys, kuris nukreipiamas tam tikra įmonei palankia linkme.
Tyrimai ir apklausos
Atliekant tyrimus ir apklausas, svarbu išsiaiškinti darbuotojų požiūrį į motyvaciją kaip į skatinimo metodą, reikalingą įmonės tikslams pasiekti. Pagal anketinės apklausos rezultatus galima suformuluoti išvadas, atsižvelgiant į tai, ar įmonė, motyvuodama personalą, supranta jo poreikių prioritetus ir jų klasifikaciją.
Išvados
Motyvacija yra svarbi priemonė įmonės tikslams pasiekti. Svarbu pasirinkti tinkamas motyvavimo priemones ir įvertinti jų indėlį siekiant įmonės tikslų. Kiekvienas žmogus yra individas, kuriam reikia atskirai, pagal jo poreikius, parinkti ir pritaikyti motyvavimo priemonę, kuri skatintų jį kuo daugiau prisidėti prie įmonės užsibrėžtų tikslų.
Motyvacijos teorijų raida ir vadybos evoliucija
Laikui bėgant keitėsi požiūris į darbuotojų motyvaciją, kaip skatinimo procesą, be kurio darbo rezultatai nebūtų konkurencingi. Vadybos evoliucija yra susijusi su darbuotojų motyvacijos kitimu. Pagal darbuotojų poreikių kitimą, motyvavimo priemonės, naudojamos tiems poreikiams patenkinti tam tikrais laikotarpiais, kito pagal A. Maslow poreikių hierarchijos piramidę, pradedant nuo žemiausio lygio - materialinių poreikių tenkinimo iki saviraiškos bei savo potencialių galimybių realizavimo.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Ankstyvosios motyvacijos teorijos
- Tradicinis modelis: siejamas su Fredericko Tayloro vardu ir mokslinio valdymo teorija. Pagrindinis teiginys: vadovai darbą išmano geriau už darbininkus, kurie yra tingūs ir kuriuos galima paskatinti vien tik pinigais.
- Žmonių santykių modelis: siejamas su Eltonu Mayo. Pastebėta, kad socialiniai kontaktai padeda sukurti motyvaciją ir stiprina ją.
Žmogiškųjų išteklių modelis (Teorija X ir Teorija Y)
Douglas McGregor išskyrė dvi vadovų prielaidas apie pavaldinius:
- Teorija X: darbuotojai nemėgsta darbo ir stengiasi jo išvengti.
- Teorija Y: darbuotojai nori dirbti ir patiria pasitenkinimą darbe.
Motyvacijos proceso schema
Noras kažką daryti - siekti geresnių rezultatų - atsiranda tada, kai jį lemia galimybė patenkinti poreikį. Tuomet kai poreikis nepatenkintas, sukeliama arba padidėja įtampa, skatinanti tam tikras žmogaus paskatas siekti tikslų, kuriuos įgyvendinus patenkinamas poreikis ir sumažinama kilusi įtampa.
Motyvacijos teorijų suskirstymas
Motyvacijos teorijos gali būti suskirstytos į dvi grupes: ankstyvąsias ir šiuolaikines motyvacines teorijas. Pastarosios dar yra skirstomos į dvi kryptis.