Įvadas
Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina siekia suprasti psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų, nors, kritiškai vertinant, psichologija gali būti laikoma spėjimų mokslu, susidedančiu iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Psichologijos Raida ir Šakos
Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus, pavyzdžiui, Aristotelio „Apie sielą“ arba Hipokrato sukurtus keturis temperamento tipus. Terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 m., kai Leipcige (Vokietija) V. Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Šiuo metu psichologija apima daugybę specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela). Tarp jų yra:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
- Asmenybės psichologija: nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas ir veiksnius, apibūdinančius asmenybę.
- Klinikinė psichologija: diagnozuoja ir gydo emocines ir elgesio problemas, psichinius sutrikimus, jų pasireiškimo būdus, priežastis, eigą ir terapiją.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reiškinys ir faktas interpretuojami tam tikru požiūriu, o kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi tam tikro požiūrio, kuris dažnai kyla iš atitinkamos psichologijos mokyklos ar pakraipos.
Biologiniai Psichologijos Pagrindai
Nervų Sistema ir Neuronai
Biologiniai psichologijos pagrindai neatsiejami nuo nervų sistemos sandaros. Neuronas - nervinė ląstelė, kurios kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus, o aksonas - siunčia nervinius impulsus. Mielininis apvalkalas atlieka izoliacijos funkciją. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių). Nervinio impulso perdavimas - elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas - kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Glijos - jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės. Žmogaus smegenyse - nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų, o glijų 10 kartų daugiau.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Galvos Smegenys ir Jų Funkcijos
Labiausiai domina galvos smegenys. Kamienas (medulla) - reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus. Hipotalamusas (gumburas) - labai svarbi sritis, kurioje yra valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; jis reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę. Hipokampus - atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar išmokta prieš metus ar prieš pat pažeidimą. Neįsimintų ir dabar vykstančių dalykų, sutinkamų žmonių. Limbinė sistema taip pat susijusi ir su emocijomis.
Kairysis pusrutulis beveik visuomet didesnis už dešinįjį. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje. Kairiajam pusrutulyje - kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį, nes juos jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum).
Psichologijos Chemija ir Genetika
Psichologijos chemija nagrinėja, kaip veikia narkotikai ir pagrindiniai neurotransmiteriai. Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju, bet ir normalaus gyvenimo eigoje. Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką intelektui, temperamentui, emociniam stabilumui ir kt. Kai kurios ligos, susiję ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai. Hantingtono liga - nulemia dominantinis genas. Chromosominiai sutrikimai: Ternerio sindromas (viena X chromosoma), Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y susijusi su padidintu agresyvumu. Bandoma aiškintis ir pvz. šizofrenijos paveldimumą. Psichogenetiniai tyrimai - su dvyniais.
Sensoriniai Procesai ir Suvokimas
Sensorinis Kodavimas
Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis: pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude). Kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas. Skonis ir uoslė - ne taip.
Jutimas ir Suvokimas
Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine NS, o suvokimas - su aukštesniais NS lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis - kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t.). Dirgiklio stiprumas, sukeliantis mažiausią pojūtį. Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis: kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis: pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesnių pojūčių, organizmo ir t.t.
Suvokimo Organizavimas ir Pastovumas
Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą. Ir matome, suvokiame ne viską iš karto. Mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų (nemanome, kad iš tikrųjų jis pasikeitė). Dydžio pastovumas. Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu. Tai dar kartą įrodo, kad suvokimas yra santykinis, tai yra šiuo atveju atsižvelgiama ir į kitus dalykus (tai smegenys daro automatiškai). Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Mūsų smegenyse veikiantis automatinis derintuvas leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos. Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis). Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, kaip tik yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Judesio suvokimas. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Suvokimui, daikto atpažinimui labai daug įtakos turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
Dėmesys ir Sąmonė
Sąmonė ir Jos Būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę (tačiau tai jau savotiškas sąmonės pasidalijimas). Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai. Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?).
Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). pasąmonė (unconscious) - įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.
Pakitusios Sąmonės Būsenos
Normali budri sąmonės būsena. Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Pgl Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas. Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Miego sutrikimai. Beveik visi bent kada yra jų turėję. Insomnija. Narkolepsija - užmiegama aktyvios veiklos metu. Miego apnėja - miegant nustojama kvėpuoti. Prabundama, kvėpavimas atstatomas ir miegama toliau. Tai gali vykti net iki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiasi pavargę, neišsimiegoję. Tai greičiausiai susiję su kamieno srities defektais (ji kontroliuoja kvėpavimą - refleksinį). Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė. Hipnozė (gr.hypnos - miegas). Kūnas miega, o protas budrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda nevisi. Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Išmokimas ir Sąlygojimas
Išmokimo Apibrėžimas ir Rūšys
Išmokimas, išmokimo apibrėžimas. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Instinktyvus elgesys, refleksai - įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka: išlieka adaptyvūs instinktai. Viskas prasidėjo nuo I. Pavlovo bandymų su šunimis.
Biologinis Pasiruošimas Sąlygojimui
Biologinis pasiruošimas sąlygojimui. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Tyrimas su žiurkėmis. Ryški švies, garsus burzgimas ir saldus vanduo buvo poruojami su: 1gr. elektrošoku, 2gr. pykinimu. 1gr. žiurkėms susidarė sąlyginis refleksas į šviesą ir garsą. 2gr. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu. Dantisto kabinetas (sąlyginis ,, neutralus dirgiklis) reguliariai asocijuojasi su skausmu (nesąlyginis stimulas), reakcija - baimė.
tags: #psichologijos #tyrimo #planas