Psichologijos Tyrimų Projektų Pavyzdžiai: Nuo Teorijos Iki Praktinio Pritaikymo

Įvadas

Psichologija, kaip mokslas, apima platų spektrą tyrimų, skirtų suprasti žmogaus elgesį, pažinimo procesus ir emocijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius psichologijos tyrimų projektų pavyzdžius, atskleidžiančius psichologijos žinių pritaikymo galimybes įvairiose srityse: nuo ugdymo ir tėvystės iki organizacinės psichologijos ir psichinės sveikatos. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir programų veiksmingumo analize, siekiant parodyti, kaip psichologijos tyrimai gali būti pritaikomi praktiškai, gerinant individų ir bendruomenių gerovę.

Ugdymo psichologija: Mokinių asmenybės ir bendravimo įgūdžių ugdymas

Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį ir išorinį aktyvumą asmenybės raidai. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.

Psichologijos dalyko paskirtis ir uždaviniai

Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.

Psichologijos programos pasiekimų sritys

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:

• Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija).
• Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija).
• Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.

III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Kompetencijos ugdomos psichologijos pamokose

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsikultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.

Mokinių pasiekimų lygiai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėje pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Pažinimo procesų tyrinėjimas

Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas.

Asmenybės teorijų analizė

Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.

Bendravimo ir socialinių santykių analizė

Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Psichinės sveikatos ugdymas

Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.

Pavyzdžiai pasiekimų lygių

• A1. Atskleidžia esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje. Psichologija - mokslas tau ir apie tave. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės.
• A2. Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas. Jutimai ir suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dėmesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Atmintis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Vaizduotė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mąstymo procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• A3. Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Asmenybės samprata. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybę aiškinančios teorijos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybės raida. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Charakteris. III-IV gimnazijos klasių koncentras. „Aš“ vaizdas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas. Emocijos ir jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• B1. Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendravimo įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Neverbalinis bendravimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirengimas darbo pokalbiui. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• B2. Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais. Stereotipai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Socialinė atribucija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kito žmogaus suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybė ir grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konformizmas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• B3. Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas. Lyderystė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Manipuliatyvus elgesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konfliktas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aiškinasi konflikto sampratą. Konflikto signalai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Sunkumų įveika. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konflikto sprendimo strategijos.
• C1. Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes. Ypatingi jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Emocijų sutrikimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Psichologinė pagalba. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dalyvavimas bendruomenės gyvenime. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• C2. Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes. Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai. Stresas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Smurtas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• C3. Paaiškina psicho… Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų.

Tėvystės įgūdžių ugdymas: STEP programos veiksmingumo tyrimai

Veiksmingumo tyrimai STEP programose susilieja mokslas ir praktika. Grupėse naudojama medžiaga parengta remiantis mokslo - Bendravimo, raidos, šeimos ir tėvystės psichologijos teiginiais ir kasdienėmis situacijomis. Programų medžiaga Lietuvoje periodiškai peržiūrima, atnaujinama, papildoma. STEP (Systematic Training for Effective Parenting) yra viena iš populiariausių tėvystės įgūdžių ugdymo programų pasaulyje. Lietuvoje taip pat atliekami tyrimai, siekiant įvertinti šios programos veiksmingumą ir pritaikomumą vietos kontekstui.

STEP programų dalyviai ir tyrimų rezultatai

• 348 tėvai, auginantys 6-12 m. vaikus (Jonyniene J., Kern R. M., Gfroerer K. P. (2015). Efficacy of Lithuanian Systematic Training for Effective Parenting (STEP) on Parenting Style and Perception of Child Behavior).
• 202 tėvai, auginantys 1-16 m. vaikus (Pilkionienė, I., Jonynienė, J. (2016 m. gegužės 7 d.). Tėvystės įgūdžių ugdymas: STEP programos dalyvių (STEP) patiriami auklėjimo sunkumai ir jų kaita).
• 202 tėvai, auginantys 1-16 m. vaikus (Jonynienė, J., Pilkionienė, I., Lingytė, R. (2021 m. balandžio 24 d.). STEP programa tėvams pandemijos laikotarpiu: ar verta gyvu bendravimu paremtas tėvų grupes perkelti į nuotolį? Pranešimas, skaitytas tarptautiniame Lietuvos psichologų kongrese, Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).
• 99 mokytojai (po STEP-M programos) (Jonynienė, J., Pilkionienė, I. (2022 m. balandžio 30 d.). STEP-M programos veiksmingumas: ar tikrai dalyvavimas psichoedukacinėje programoje stiprina mokytojų saviveiksmingumą?). Baigus STEP-M programą, mokytojai labiau pasitikėjo savo gebėjimais įgyvendinti veiklas klasėje.
• 9 tėčiai (Markevičiūtė, B. (2022). Tėvystės patirtys tarp tėčių, baigusių STEP programą: psichologijos bakalauro darbas / Mokslinis vadovas lekt. dr. Jolita Jonynienė).
• 39 paauglių tėvai (Strazdienė, R. (2022). Tėvų elgesio auklėjant ir įsitraukimo į paauglio mokymosi procesą pokyčiai dalyvaujant pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programoje STEP: psichologijos magistro darbas / Mokslinis vadovas doc. dr. R. Pakrosnis).

Šie tyrimai rodo, kad STEP programa yra veiksminga ugdant tėvystės įgūdžius ir gerinant tėvų bei vaikų santykius.

Organizacinė psichologija: Darbuotojų gerovės ir organizacijos tikslų siekimas

Organizacinės psichologijos magistro studijų programoje mokysies profesionaliai konsultuoti organizaciją, jos pavienius darbuotojus ir grupes. Gebėsi padėti organizacijai siekti savo tikslų, o jos darbuotojams - siekti gerovės įvairių pokyčių metu.

Studijų programos temos

Studijose gilinsies į darbo teisę ir organizacijos psichologo etiką, personalo ir vadovavimo psichologiją, konfliktų valdymą ir derybas, nagrinėsi konsultanto profesinės etikos dilemas, susipažinsi su konsultavimo proceso etapais, plėsi psichologinių tyrimų žinias. Ši studijų programa tau suteiks reikiamą kvalifikaciją darbui organizacijose, profesinio konsultavimo ir karjeros centruose, organizacijų personalo mokymo centruose.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Studentų patirtis

Labai daug diskusijų, seminarų, workshop‘ų. Tai yra interaktyvios studijos tam, kam įdomu būtų ne tik teoriškai paliesti, bet ir praktiškai pasimėginti. Žinios ir patirtys, kurias pavyko sukaupti studijų metu padeda spręsti situacijas dirbant su komandomis ir skirtingais žmonėmis. Organizacinės psichologijos magistro studijas baigiau beveik po 14 metų pertraukos. Pastaruosius dešimt metų dirbdama personalo vadove, jaučiau, kad trūksta specifinių žinių apie lyderystę, komandinį darbą, konfliktų valdymą ir kt.

Projektai ir partnerystės

Specialybės praktika Nr. 2012 m. Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba kaip projekto partneriai dalyvauja projekte ,,Dėl 2007-2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto ,,Mokymasis visą gyvenimą‘‘ VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonės ,,Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą‘‘2009 m. birželio 22 d. Švietimo ir mokslo ministerija, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pasirašė projekto ,,Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartį.

tags: #psichologijos #tyrimu #projektai