Xanax yra vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra alprazolamas, priklausantis benzodiazepinų grupei. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti, kada šis vaistas yra skiriamas, kokios yra jo vartojimo indikacijos, atsargumo priemonės ir kita svarbi informacija.
Kas yra Xanax ir kam jis vartojamas?
Alprazolamas, esantis Xanax sudėtyje, vartojamas trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui ir su depresija susijusio nerimo gydymui. Taip pat, jis gali būti naudojamas trumpalaikiam panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymui. Svarbu paminėti, kad vaistas turėtų būti vartojamas tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja paciento veiklą arba labai jį vargina.
Kada Xanax yra skiriamas?
Xanax, kaip ir kiti benzodiazepinai, gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei paciento būklė yra sunki, sutrikimas riboja jo veiklą arba labai vargina. Dozę kiekvienam pacientui individualiai parenka psichiatras, įvertinęs jo būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui, o rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaites.
Svarbi informacija prieš vartojant Xanax
Prieš pradedant vartoti Xanax, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Alergija: Jeigu yra alergija alprazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai, Xanax vartoti negalima.
- Sunkios ligos: Xanax negalima vartoti, jeigu Jums diagnozuota sunkioji miastenija (liga, dėl kurios silpnėja raumenys), sergate sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, miego apnėja (ilgalaikis praeinantis kvėpavimo sustojimas miego metu) arba sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu.
- Atsargumo priemonės: Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas, sergantiems sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba miego apnėja, Xanax skiriamas atsargiai.
- Priklausomybė: Ilgai vartojami benzodiazepinai, įskaitant Xanax, gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Jos pavojus padidėja šį vaistą (kaip ir kitus benzodiazepinus) vartojant didelėmis dozėmis ir ilgai. Šis pavojus yra dar didesnis asmenims, kurie piktnaudžiauja ar anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, vaistais bei tuo atveju, jei tuo pat metu vartojami keli benzodiazepinų grupės vaistai (nepriklausomai nuo to, ar nuo nerimo, ar nemigai gydyti arba narkotikais).
- Depresija: Benzodiazepinai depresijos nesukelia, tačiau, juos vartojant, gali pasireikšti depresija su mintimis apie savižudybę ir net mėginimais nusižudyti, arba be jų. Taip atsitinka retai ir nenumatomai. Jeigu yra depresinio sutrikimo požymių ir simptomų arba minčių apie savižudybę, gydytojui apie tai reikia pasakyti prieš Xanax vartojimą.
- Atminties sutrikimai: Visi benzodiazepinai, įskaitant Xanax, gali laikinai sutrikdyti atmintį (sukelti amneziją). Toks poveikis dažniausiai pasireiškia po vaisto suvartojimo praėjus kelioms valandoms.
- Elgesio sutrikimai: Gauta duomenų, kad vartojant benzodiazepinų gali atsirasti tokių reakcijų kaip nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ar kitokie elgesio sutrikimai. Tokiu atveju būtina nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Vaikams ir senyviems žmonėms tokio poveikio rizika yra didesnė.
- Nutraukimo sindromas: Nutraukus šio vaisto vartojimą, gali pasireikšti vadinamasis atoveiksmio sindromas, t. y. simptomai, nuo kurių alprazolamo vartota. Tokių simptomų gali atsirasti ir laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė. Jei pasireiškia atoveiksmio sindromas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nėštumas ir žindymas: Xanax nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia, kad toks motinos gydymas neabejotinai būtinas. Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, pasitarkite su gydytoju, kaip būtų galima nutraukti Xanax gydymą. Benzodiazepinų (įskaitant alprazolamą) išsiskiria į motinos pieną. Vartojant Xanax žindyti negalima.
- Vairavimas ir mechanizmų valdymas: Gydymas Xanax (kaip ir kitais CNS veikiančiais vaistais) gali paveikti Jūsų gebėjimą reaguoti ir sukoncentruoti dėmesį - Jūs galite tapti mieguistas ir (arba) užmaršus. Nevairuokite arba nevaldykite mechanizmų, jei jaučiate tokį poveikį.
Kaip vartoti Xanax?
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Suaugusiems žmonėms pradinė paros dozė nerimui gydyti yra 0,75-1,5 mg, išdalinta į 2-3 dalis, o palaikomoji dozė yra 0,5-4 mg per parą. Su depresija susijusiam nerimui gydyti pradinė paros dozė yra 1,5 mg, išdalinta į 3 dalis, o palaikomoji dozė yra 1,5-4,5 mg per parą. Panikos sutrikimui gydyti pradinė dozė yra 0,5-1 mg prieš miegą, o palaikomoji dozė gali būti koreguojama pagal reakciją į gydymą, didinant dozę ne daugiau nei po 1 mg per dieną kas 3-4 paras.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Senyviems pacientams pradinė paros dozė yra 0,5-0,75 mg, išdalinta į 3 dalis, o palaikomoji dozė yra 0,5-0,75 mg per parą. Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų veikla sutrikusi, turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė.
Tabletės negalima stumti per lizdinės plokštelės sluoksnius. Nuplėškite lizdinės plokštelės popierinį sluoksnį, išimkite tabletę, padėkite po liežuviu ir laikykite mažiausiai dvi minutes. Nuryti galima tik tada, kai po liežuviu esanti tabletė visiškai suyra. Tabletės negalima dalyti, kramtyti ar nuryti.
Perdozavimas ir nutraukimo simptomai
Perdozavus Xanax, gali pasireikšti mieguistumas, sumišimas, koordinacijos sutrikimai, neaiški kalba ir galiausiai - koma. Buvo atvejų, kai, perdozavus Xanax, susilpnėjo kvėpavimas, ištiko apnėja (kvėpavimo sustojimas), kartais prasidėjo traukuliai.
Staigus gydymo benzodiazepinais (įskaitant Xanax) nutraukimas gali sukelti nutraukimo simptomų. Gali pradėti skaudėti galvą ir raumenis, atsirasti nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas ir irzlumas. Sunkiais atvejais gali atsirasti tokių simptomų: aplinkos ar savęs suvokimo pokytis, klausos sustiprėjimas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, haliucinacijos ar traukuliai. Šių požymių ir simptomų (ypač sunkesnių) dažniausiai pasireiškia pacientams, kurie ilgai vartojo dideles šių vaistų dozes.
Gera gydymo praktika nurodo, kad dozę reikia mažinti lėtai. Xanax paros dozę patartina mažinti ne daugiau kaip po 0,5 mg kas tris dienas, o kai kuriems pacientams gali tekti dar lėčiau.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Šalutinių poveikių dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir tęsiant vaisto vartojimą ar sumažinus dozę, jie paprastai išnyksta.
Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 pacientų): depresija, sedacija (raminamasis poveikis), mieguistumas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), atminties pablogėjimas, kalbos sutrikimas, galvos skausmas, galvos apsvaigimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, nuovargis, irzlumas.
Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 pacientų): apetito sumažėjimas, sumišimas, orientacijos sutrikimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nerimas, nemiga, nervingumas, lytinio potraukio padidėjimas, pusiausvyros sutrikimai, judesių koordinavimo sutrikimai, dėmesio sutrikimas, pernelyg didelis mieguistumas, letargija, drebulys (tremoras), neryškus matymas, pykinimas, odos uždegimas (dermatitas), lytinės veiklos sutrikimas, kūno svorio padidėjimas, kūno svorio sumažėjimas.
Nedažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 pacientų): manija, haliucinacijos, pyktis, susijaudinimas (ažitacija), atminties netekimas (amnezija), raumenų silpnumas, šlapimo nelaikymas, nereguliarios mėnesinės.
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis): padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje, lengva manija, agresyvumas, priešiškumas, mąstymo sutrikimai, nenustygstamumas, autonominės nervų sistemos pusiausvyros sutrikimas, raumenų tonuso sutrikimai, virškinimo trakto sutrikimai, kepenų uždegimas (hepatitas), kepenų veiklos sutrikimai, gelta, alerginis pabrinkimas (staigus veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimas), padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, periferiniai pabrinkimai, šlapimo susilaikymas, akies vidaus spaudimo padidėjimas.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Vartojant Xanax, gali pasireikšti psichinė ir fizinė priklausomybė bei piktnaudžiavimas. Nutraukus Xanax vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų.
Sąveika su kitais vaistais ir alkoholiu
Kartu su benzodiazepinais (įskaitant alprazolamą) vartojant kitas medžiagas, kurios slopina centrinę nervų sistemą, slopinamasis poveikis sumuojasi. Alprazolamą vartojant kartu su vaistais, kurie trikdo jo metabolizmą, gali padidėti alprazolamo koncentracija ir sustiprėti jo poveikis.
Vartodami Xanax tabletes, visiškai negerkite alkoholio.
Kaip laikyti Xanax
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia. Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Alternatyvūs vaistai ir gydymo būdai
Be Xanax, yra ir kitų vaistų, kurie gali būti naudojami nerimui ir panikos sutrikimams gydyti. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų. Taip pat, svarbu paminėti, kad daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais.
Be vaistų, yra ir kitų gydymo būdų, tokių kaip psichoterapija, kurie gali būti veiksmingi gydant nerimą ir panikos sutrikimus.
Teisinis aspektas ir vairavimas
Norvegijoje griežtai draudžiama vairuoti automobilį, pavartojus benzodiazepinų. Atsakomybė yra tokia pati kaip ir pavartojus alkoholio. Tai reiškia, jog vartodami Xanax ar Lexotanil, vairavimą galite pamiršti.
Slapukų naudojimas svetainėse
Šiame kontekste verta paminėti ir slapukų (angl. Cookies) naudojimą interneto svetainėse. Slapukas - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant užregistruoti, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Pavyzdžiui, jie gali prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.