Psichologinė Ekspertizė Baudžiamajame Procese: Teisiniai Aspektai, Rūšys ir Specialistų Kompetencija

Įvadas

Ekspertizės sąvoka daugeliui yra suprantama kaip procesas, kuriame specialistas, turintis specifinių žinių, atsako į teismo klausimus ir pateikia išvadą. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinės ekspertizės specifika baudžiamajame procese, jos teisiniai aspektai, rūšys bei specialistų (psichologų ir psichiatrų) vaidmuo ir kompetencija. Straipsnyje siekiama atskleisti psichologinės ekspertizės svarbą teisiniame procese, atkreipiant dėmesį į specialistų kvalifikaciją ir specifines žinias, būtinas kokybiškam ekspertizės atlikimui.

Psichologo-eksperto Teisinė Padėtis Baudžiamajame Procese

Šioje dalyje aptariama psichologo-eksperto teisinė padėtis baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose. Analizuojami teismo psichologinės ekspertizės tikslai, uždaviniai, funkcijos, psichologo-eksperto teisės ir pareigos.

Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.

Psichologinės ir psichiatrinės teismo ekspertizės taikymą reglamentuoja specialūs teisiniai aktai, iš kurių vienas svarbiausių yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d. „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“.

Svarbiausieji teismo psichiatrinės ekspertizės ir teismo psichologinės ekspertizės uždaviniai (pagal LR Sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. V-499 2003 m.)

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Kaip galima pastebėti iš pateiktų apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t.y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.

Kadangi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-499 įsakyme „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ yra teigiama, kad „ ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai ekspertai <…> turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, toliau, kalbant apie psichologus bei psichiatrus, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, ekspertizės terminui naudosime psichologinės/ psichiatrinės išvados teismo tikslais sąvoką. Pastaroji sąvoka naudotina dėl tos priežasties, jog psichologai ir psichiatrai, kaip specialistai gali teikti išvadas teismui, bet kadangi jie nėra įrašyti į nacionalinių ekspertų sąrašą, jų atliktas darbas negali būti vadinamas ekspertize - todėl pakeisime šią sąvoką minėtu sinonimu.

Specialiosios Psichologinės Ekspertizės Šakos

Šioje dalyje aptariamos specialiosios psichologinės ekspertizės šakos:

  • Asmenų su sumažintu atsakomybės lygiu įvertinimas.
  • Nusikaltėlio būsenų įvertinimas nusikaltimo situacijoje, taip pat staigus didelis emocinis susijaudinimas.
  • Asmens gebėjimo dalyvauti baudžiamajame procese įvertinimas.
  • Šalių gebėjimo duoti parodymus įvertinimas.
  • Įtariamojo ir kaltinamojo gebėjimo suprasti ir pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus įvertinimas.
  • Asmens gebėjimų civiliniame procese įvertinimas.

E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta.

Bet kokio pobūdžio ekspertizė, ne išimtis ir psichologinė ekspertizė, skiriama tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios (Justickis ir Valickas, 2003).

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Psichologinės ir Psichiatrinės Ekspertizės Skirtumai

Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje?

Kaip galima pastebėti iš 1 lentelės ir pateiktų apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t.y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagą, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.

Todėl kyla klausimas, ar atliekant psichologinius tyrimus ir teikiant išvadą teismui, privalumą turi psichiatras, klinikinis psichologas ar teisės psichologas? Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai, tačiau, ar tokios žinios gali būti naudingos siekiant parašyti psichologinę išvadą teismui? Kaip jau minėta, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan.

Psichologas, kaip ir psichiatras, dirba su kiekvienu žmogumi kaip su unikalia asmenybe, kuriai būdinga tam tikra gyvenimo istorija, asmenybės bruožai ir psichikos procesai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad būtent psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.

Teisės Psichologo Kompetencija

Kyla ir kitas klausimas, kuo teisės psichologas yra pranašesnis už klinikinius psichologus? Anot T.J Trull (2005, cit pagal Pranckevičienė, 2008) klinikinis psichologas dažniausiai užsiima psichologiniu konsultavimu/ psichoterapija bei psichologine diagnostika. Autorius teigia, kad šią specialybę įgiję asmenys turi įvairių žinių, kurios apima tokias sritis: žinios apie psichikos sutrikimus, apie asmenybės vystymąsi ir individualius skirtumus, psichologinio įvertinimo ir diferencinės diagnostikos žinias ir įgūdžius, išmanymas psichologinių intervencijų, tokių kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija, mokslinių tyrimų pagrindai bei psichologo etikos ir profesinių principų žinojimas.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Lyginant su teisės psichologu, galima pastebėti, kad minimos specialybės asmenys galbūt turi mažiau žinių apie psichikos sutrikimus, diferencinę diagnostiką ar psichoterapiją, tačiau kitos išvardintos žinios ir įgūdžiai nesiskiria - psichologai universitetuose yra mokomi tiek apie asmenybės vystymąsi bei jos ypatumus ir skirtumus, tiek ir apie etikos principus ir pan.

Tačiau, jei klinikinė ir teisės psichologijos specialybės turi tiek pranašumų, tuomet kuo teisės psichologai yra pranašesni už klinikinius psichologus teikiant teismui psichologines išvadas? Remiantis Amerikos psichologų asociacijos (APA) pateikiamais duomenimis, klinikiniai psichologai savo darbe orientuojasi į psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų gydymą, įvairių krizinių situacijų sprendimą, bei kitas fizines būkles, sąlygotas psichikos sutrikimų. Tuo tarpu Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas (APA duomenys).

Be abejonės, klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai. Todėl atsakymas į šį klausimą yra gana aiškus ir paprastas. A. M .Goldstein ir I. B. Weiner (2003, cit pagal Grigutytė, 2011, p. 16) teigia, jog „teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas“.

Studijuodami teisės psichologijos dalyką universitete, studentai įgyja specialių žinių, skirtų atlikti psichologines ekspertizes. Studentai gauna teisinių žinių, žinių apie aukas ir tapimą aukomis, kriminalinio elgesio raidą ir ją aiškinančias teorijas, praktinių įgūdžių analizuojant psichologines ekspertizes ir pan.

Išvados

Apibendrinant svarbu pastebėti, jog atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas. Minėtą nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d.

Šiuo metu galimybės psichologams (išskyrus klinikinio psichologo specializaciją) atlikti psichologinę ekspertizę nepriklausomai nuo turimos kvalifikacijos, įgytos patirties ar mokslinio laipsnio yra ribotos. Tokia situacija nėra pagrįsta nei teisiniu, nei profesiniu, nei praktiniu požiūriu. Ji susidarė todėl, kad istoriškai psichologinė teismo ekspertizė gimė kaip sudedamoji psichiatrinės ekspertizės dalis ir ilgą laiką buvo vertinama kaip pagalbinė, „aptarnaujanti“ psichiatrinę.

Ieškant problemos sprendimo būdų, reikėtų parengti naują teismo psichologinės ekspertizės norminį aktą, kuris atspindėtų modernios teismo psichologinės ekspertizės statusą. Straipsnio pabaigoje pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurių įgyvendinimas skatintų rungtynišką teismo psichologinę ekspertizę, leistų įtraukti į ekspertizių atlikimą Lietuvos psichologų sąjungą, taip pat mokslininkus ir mokslo įstaigas, atliekančias psichologinės ekspertizės tyrimus.

tags: #psichologine #ekspertize #baudziamojoje #byloje