Psichologinė Pagalba: Kas Tai Yra, Kada Jos Reikia Ir Kaip Ją Gauti

Įvadas

Psichologinė pagalba - tai sritis, kuri vis dar apipinta mitais ir klaidingais įsitikinimais. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti šiuos mitus, paaiškinti, kas iš tikrųjų yra psichologinė pagalba, kam ji skirta, kada jos reikėtų ieškoti ir kaip ją gauti Lietuvoje. Aptarsime, kokią pagalbą gali suteikti psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai, taip pat apžvelgsime valstybės finansuojamą psichologinę pagalbą ir specializuotas paslaugas.

Kas Yra Psichologinė Pagalba?

Psichologinė pagalba - tai profesionalus emocinis palaikymas, padedantis spręsti vidinius sunkumus, stresą, nerimą, santykių krizes ar gyvenimo iššūkius. Tai konfidencialus tarpasmeninis pokalbis su specialistu, kurio metu taikomi psichologinės pagalbos metodai, siekiant padėti žmogui (klientui) spręsti kylančius gyvenimo iššūkius. Paprasčiau tariant, tai nuoširdus ir atviras pokalbis apie problemas, iškilusias žmogaus gyvenime, ir sprendimų būdų radimas, kaip tas problemas išspręsti.

Stresas, nerimas, staigi nuotaikų kaita ir kiti emociniai svyravimai yra neišvengiami reiškiniai šiuolaikiniam žmogui. Dažniausiai mes sugebame atsilaikyti ir sugrįžti į normalią būseną, tačiau kartais reikia šiek tiek papildomos pagalbos. Kartais ir mažyčiai nesklandumai kurį laiką atrodo kaip pasaulio pabaiga, nors vėliau paaiškėja, kad su jais puikiai galime susitvarkyti patys.

Kada Reikia Kreiptis Pagalbos?

Svarbu atpažinti požymius, kurie rodo, kad jums gali būti reikalinga psichologinė pagalba. Štai keletas iš jų:

• Neviltis: Motyvacijos ar vilties praradimas, jausmas, kad nebeturite ateities, gali reikšti depresiją ar kitą emocinį sutrikimą.
• Apatija: Abėjingumas aplinkai ir įvykiams.
• Agorafobija: Baimė būti viešose, nekontroliuojamose erdvėse, nes jose dažnai ištinka panikos atakos.
• Neraminančios įkyrios mintys: Kai didžioji dienos dalis būna užpildyta nerimo jausmu, o į galvą nuolat lenda įkyrios mintys, tai gali sukelti net fizinius negalavimus.
• Socialinė atskirtis: Baimė ir stresas, jaučiamas būnant su kitais žmonėmis, gali rodyti socialinį nerimą.
• Silpnumas: Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
• Nepagrįstas įsiūtis, pyktis: Pyktis, kuris nepraeina ir yra gerokai per stiprus, lyginant su jį iššaukusia situacija, arba jei įsiūtis kartais perauga į agresyvius veiksmus.

Jei skaitydami šiuos požymius jaučiatės lyg skaitydami savo dienoraštį arba net jei susitapatinate tik su keliais iš jų, tai yra ženklas, kad psichologo pagalba yra reikalinga.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Kur Kreiptis Pagalbos Lietuvoje?

Lietuvoje yra keletas būdų gauti psichologinę pagalbą, priklausomai nuo jūsų poreikių ir situacijos sudėtingumo:

• Pirmas lygis: Jeigu atsidūrėte momentinėje krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, dažnai padeda su kažkuo apie tai pasikalbėti.
  • Emocinės paramos tarnybos: Kreipkitės į emocinės pagalbos tarnybą. Ne visos tarnybos gali suteikti pagalbą ne lietuvių kalba, tačiau visada galima paskambinti ir pasiteirauti.
  • Psichikos sveikatos centrai (PSC) arba visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centruose (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kurioje esate registruoti) arba visuomenės sveikatos biure (jie veikia visose savivaldybėse). Kreipiantis svarbu pasiteirauti, ar įstaiga turi psichologą, kalbantį ne lietuvių kalba.
• Antras lygis: Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, jums reiktų kreiptis konsultacijos į gydytoją psichiatrą.
  • Gydytojas psichiatras: Gydytojo psichiatro konsultacijai registruokitės psichikos sveikatos centre (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kur esate registruotas) arba privačioje gydymo įstaigoje. Norint pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, siuntimas nebūtinas. Gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę ir, esant poreikiui, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Registruojantis vizitui pasiteiraukite, ar gydytojas kalba anglų ar rusų kalba. Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai. Privačiose gydymo įstaigose, psichiatro konsultacija mokama.
• Ūminė būklė ar savižudybės rizika: Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Greitosios medicinos pagalbos specialistai arba budintis gydytojas įvertins situaciją, esant būtinosioms indikacijoms pristatys į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba ir suteiktas nukreipimas, kaip tęsti gydymą toliau. Skubią pagalbą 112 būtina kviesti, jeigu Jūs ar šalia esantis jaučia, kad netenka kontrolės, yra agresyvus, nori pakenkti sau, kenčia abstinencijos būklę (staiga nustojus vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar vaistus). Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.

Valstybės Apmokama Psichologinė Pagalba

Lietuvoje, asmenys, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti valstybės finansuojamą psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, kaip nustatyta teisės aktuose. Valstybės apmokama psichologinė pagalba teikiama pacientams su depresija, sutrikimais dėl streso, neurozinio spektro sutrikimais, valgymo sutrikimais ir kt. Jei simptomai yra gana lengvi, šeimos gydytojas išrašo siuntimą klinikinio ir sveikatos psichologo ar psichoterapeuto konsultacijai. Jei simptomai sunkesni, šeimos gydytojas išrašo siuntimą psichiatro konsultacijai.

Specializuota Psichologinė Pagalba

Lietuvoje yra keletas atvejų, kai teikiama specializuota psichologinė pagalba.

• Krizių pagalbos linija: 24 val. per parą veikianti krizių pagalbos linija emocinei ir psichologinei pagalbai 116 123 yra bendra krizių pagalbos linija visose ES valstybėse.
• Grupinė psichoterapija: Tai psichologinės pagalbos teikimo būdas, kuomet žmonių grupėje vykstantys procesai pasitarnauja sprendžiant emocines, asmenybės, elgesio problemas, siekiant plačiau ir giliau pažinti, tobulinti savo asmenybę. Psichoterapinėje grupėje sprendžiamos tiek įsisąmonintos, tiek pasąmonėje slypinčios problemos.

Grupinė Psichoterapija: Detaliau

Grupinė psichoterapija yra efektyvus būdas spręsti įvairias emocines ir psichologines problemas. Štai keletas svarbių aspektų, susijusių su grupės terapija:

• Grupės dinamika: Tai grupėje vykstantys įvykiai ir grupės narių tarpasmeninė sąveika. Svarbiausias psichoterapinis veiksnys grupėje ir yra grupės narių bendravimas tarpusavyje ir su grupės terapeutu.
• Aplinka: Svarbi aplinka, kurioje vyksta grupės susitikimai.
• Grupės dydis: Priklausomai nuo grupės tikslų, jos formato grupės narių skaičius gali skirtis. Atskleidžiamąją, tarpasmeninius santykius analizuojančią grupę gali sudaryti nuo penkių iki dešimties narių.
• Grupės tipas:
  • Atvira grupė: Grupė tęsiasi neribotą laiką.
  • Uždara grupė: Grupė vyksta ribotą laiką, jos susitikimų skaičius numatytas iš anksto.
• Susitikimų dažnis ir trukmė: Vienas grupės susitikimas paprastai trunka pusantros valandos. Ji visuomet pradeda ir baigiama tuo pačiu laiku.
• Diskusijos: Grupėje laisvai diskutuoja apie viską, apie ką grupės nariai tuo metu nori kalbėti. Iš anksto nenumatoma konkreti tema, kuri nagrinėjama konkretaus susitikimo metu. Pokalbio tema gali būti įvykiai grupės nario gyvenime, su jais susiję jausmai, aplankę sapnai ir kt.
• Konfidencialumas: Kiekvienas grupės narys privalo laikytis susitarimo, jog visa, kas bus pasakyta grupėje, joje ir liks. Su kitais aptarti galima tik SAVO patirtį grupėje.
• Santykiai: Grupėje analizuojami kylantys sunkumai bendraujant su kitais asmenimis, tačiau tai nėra vieta, kur ieškoma naujų draugų. Jei grupės nariai susitinka už grupės ribų, esminius susitikimo aspektus jie turėtų aptarti grupėje.
• Tikslas: Kiekvieno grupės nario tikslas - analizuoti savo santykius su kitais grupės nariais. Elgesys ar įsitikinimai, kurie kelia sunkumų, formavosi ilgus metus, o ilgalaikės psichoterapinės grupės tikslas - padėti asmeniui juos pakeisti. Nepageudaujamo elgesio pokytis dar nereiškia, jog problema išspręsta. Terapijos tikslas - padėti asmeniui atskleisti, įsisąmoninti, pašalinti vidinį konfliktą, skatinantį neproduktyvų, žalingą elgesį. Šis pokyčių procesas laipsniškas ir trunkantis ilgus mėnesius. Todėl net ir tuomet, kai akivaizdžių pokyčių ilgai nematyti ir kai kyla noras palikti grupę, būtina mokėti išlaukti ir suteikti grupei galimybę padėti.

Pavyzdys: Kliento tėvas buvo valdingas, griežtas ir nepasiekiamas. Ši ankstyvoji patirtis verčia jį manyti, jog ir kiti, ypač vadovaujančią poziciją užimantys vyrai, pasižymi tokiomis pat savybėmis. Ryšys su psichoterapinės grupės nariais, terapeutu leidžia jam užmegzti kitokį santykį. Grupės narys suvokia, jog kai kuriais vadovaujančią poziciją užimančiais vyrais iš tiesų galima pasitikėti. Tačiau kuriais? Prireikia laiko ne tik atsikratyti realybę iškreipiančių įsitikinimų, bet ir suformuoti naujus įgūdžius, leidžiančius atskirti, kurie iš vyrų verti pasitikėjimo, išmokti užmegzti su jais lygiaverčius santykius.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba nevaisingumo metu

• Terapijos pabaiga: Individualių susitikimų su terapeutu metu būsimasis grupės narys įvardina, kokių tikslų jis sieks grupėje. Kai grupės narys nusprendžia, jog savuosius tikslus jis pasiekė, jog ateityje su kylančiais sunkumais sugebės susidoroti savarankiškai panaudodamas grupėje įgytus įgūdžius, galima svarstyti apie terapijos pabaigą. Terapeutas ir kiti grupės nariai, stebintys grupės narį iš šalies, taip pat turi pritarti, jog jo pasiekimai akivaizdūs, tikslai grupėje įgyvendinti. Individualių susitikimų metu suformuluoti tikslai laikui bėgant gali pasikeisti, atsiskleidžia kitos, gilesnės sunkumų priežastys. Pokyčiai terapinėje aplinkoje dar nereiškia, jog jie įvyko ir gyvenime.

Specialistai, Teikiantys Psichologinę Pagalbą

Svarbu žinoti, kokie specialistai gali teikti psichikos sveikatos paslaugas ir kuo jie skiriasi:

• Šeimos gydytojas: Gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
• (Medicinos) psichologas: Gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
• Gydytojas psichiatras: Gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
• Psichoterapeutas: Turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.

Jeigu nesate tikras, į kurį specialistą kreiptis, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Mitai Apie Psichologinę Pagalbą

Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichologinę pagalbą:

• Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai reikš, kad esu silpnas. Kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
• Mitas: Lankytis pas psichologą reikia tik tada, kai situacija tampa nevaldoma. Kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas.
• Mitas: Vyrai psichologinės pagalbos nesikreipia - tai „nevyriška“. Visi - nepriklausomai nuo lyties - patiria emocinius sunkumus ir turi teisę ieškoti pagalbos.
• Mitas: Psichologai gali „perskaityti“ mintis ar pasakyti, ką jaučiu. Psichologai naudoja moksliškai pagrįstus metodus, o ne ekstrasensinius gebėjimus.
• Mitas: Psichologai pasako, ką daryti ir kaip išspręsti problemas. Psichologas padeda žmogui pačiam geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį, rasti atsakymus, kurie atitiktų jo unikalią situaciją ir poreikius.
• Mitas: Psichologinei pagalbai nereikalingas specialus išsilavinimas - svarbiausia gyvenimiška patirtis. Išsilavinimas yra būtinas, nes psichologas įgyja gilių žinių apie žmogaus psichiką, elgesį ir emocinius procesus, taip pat išmoksta taikyti moksliškai pagrįstus metodus.
• Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai negalėsiu gauti darbo ir prarasiu teises. Šis mitas neturi pagrindo.
• Mitas: Psichologinės konsultacijos turi greitai padėti. Psichologinė pagalba - tai procesas, reikalaujantis laiko.
• Mitas: Psichologinė pagalba yra malonus ir lengvas procesas. Darbas su emocijomis, traumomis ar giliai įsišaknijusiais įsitikinimais gali būti sunkus ir kartais net nemalonus.

LSMU Siūloma Psichologinė Pagalba

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) taip pat siūlo psichologinę pagalbą savo bendruomenei (studentams, dėstytojams ir kitiems darbuotojams).

• Individualios psichologinės konsultacijos: Siūlomos individualios psichologinės konsultacijos LSMU bendruomenei (studentams, mokytojams ir kitiems darbuotojams). Tai galimybė aptarti sunkumus ir rasti sprendimus su profesionaliu psichologu. Konsultacijos vyksta A. Mickevičiaus g. 9, 3 aukšte, 18 kab. Taip pat galima nuotolinė konsultacija (naudojant MS Teams audio ir video palaikymui).
• Psichologinio atsparumo grupės: LSMU studentai ir darbuotojai kviečiami registruotis ir dalyvauti psichologinio atsparumo grupėje (PRG). PRG tikslas - suteikti pagrindinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip padėti sau pagerinti savo psichinę sveikatą. Tai suteikia galimybę įgyti naujų įžvalgų ir asmeninės patirties. Sesijų metu bus teorija ir praktiniai pratimai, todėl labai svarbu dalyvauti su įjungta kamera ir mikrofonu.

PRG sesijos apima:

Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės

• Emocijų atpažinimą;
• Stresą;
• Streso valdymą ir atsipalaidavimo technikas;
• Planą, kaip pagerinti savo psichinę sveikatą;
• Savivertės ugdymą ir asmeninį augimą;
• Įsisąmoninimo technikas.

Kiekviena sesija vyks LSMU Visuomenės sveikatos fakultete (Tilžės g. 18) ir truks 1,5 valandos. Rekomenduojama dalyvauti visame sesijų cikle (5 sesijos), kad patirtumėte maksimalią grupės naudą.

Konsultavimo Sąlygos LSMU

• Kiekvienam asmeniui per kalendorinius metus skiriama iki šešių konsultacijų, esant tam tikroms aplinkybėms, suteikiama galimybė gauti daugiau.
• Kiekviena konsultacija trunka iki 45 minučių.
• Registracija konsultacijoms galima naudojant virtualią registracijos formą, kurioje taip pat galite pasirinkti tinkamą laiką.
• Pradinės konsultacijos metu aptarsime lūkesčius, konsultavimo tikslus ir sąlygas.
• Jei negalite dalyvauti, galite užsiregistruoti į kitą seansą.
• Konsultacijos neteikiamos asmenims, kuriuos šiuo metu veikia psichoaktyviosios medžiagos.
• Užtikrinamas konfidencialumas visose psichologo konsultacijose. Ataskaitoje apie psichologinių paslaugų teikimą renkama tik bendra statistinė informacija apie konsultuotų žmonių skaičių ir konsultacijų skaičių.

tags: #psichologine #pagalba #kas #tai