Po bandymo nusižudyti, žmogus ir jo artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Straipsnyje aptariama, kokia pagalba yra prieinama Lietuvoje, kaip ji turėtų veikti idealiu atveju, ir kokį vaidmenį atlieka artimieji. Taip pat nagrinėjami savižudybės rizikos veiksniai, požymiai ir mitai, siekiant geriau suprasti šią sudėtingą problemą ir teikti veiksmingą pagalbą.
Pagalba po Bandymo Nusižudyti: Reali Situacija ir Idealus Modelis
Po bandymo nusižudyti, žmogus dažniausiai patenka į medikų rankas. Tačiau, kas vyksta toliau? Deja, ne visada tiek bandžiusieji pakelti ranką prieš save, tiek jų artimieji sulaukia visos jiems reikalingos pagalbos. Vyras, kreipęsis į VLMEDICINA.LT portalą, teigė patyręs didelį sumišimą po artimo žmogaus bandymo nusižudyti. Jam kilo daugybė klausimų: ką daryti, kaip padėti, ar apsimesti, kad nieko neįvyko, ar atvirai pasikalbėti, kaip atpažinti svarbius ženklus, kad situacija nepasikartotų. Su šiais klausimais jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur, jo teigimu, nesulaukė deramos pagalbos nei jis, nei jo artimasis.
Vyras piktinosi, kad gydytojai nenori gilintis į tokių žmonių problemas ir netgi primena apie savo mažą atlyginimą. Jis taip pat teigė, kad ligoninės interneto puslapyje minimos programos realybėje nėra taikomos. Be to, artimiesiems, kuriems taip pat reikalinga pagalba, ji nėra suteikiama. Galiausiai, pacientas atsiduria "sovietine" atmosfera dvelkiančioje palatoje, kurioje aplinka tik didina neviltį.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovė Janina Utkuvienė apgailestavo dėl susidariusios situacijos, tačiau teigė, kad neturėdama konkrečios informacijos negali atsakyti į priekaištus. Ji taip pat pridūrė, kad dauguma ligoninės skyrių yra suremontuoti ir geros būklės.
Psichologas Paulius Skruibis, buvęs "Jaunimo linijos" vadovas, pabandė apibrėžti, kaip turėtų būti padedama bandžiusiam nusižudyti žmogui idealiu atveju. Pirmiausia, žmogus patenka į bendro profilio ligoninę, kur sprendžiama, ar suteikti pirmąją emocinę ir psichologinę pagalbą ir išleisti, ar reikia gydymo psichiatrijos ligoninėje.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
P. Skruibis pabrėžė, kad vienas bandymas nusižudyti nelygus kitam. Gali būti, kad žmogus pakėlė prieš save ranką dėl tam tikrų sunkumų, arba serga psichikos sutrikimu, pavyzdžiui, depresija. Idealiu atveju, jei reikalingas medikamentinis gydymas, po mėginimo nusižudyti turėtų būti suteikta specializuota psichoterapinė pagalba. Tokiu būdu žmogus mokytųsi atpažinti rizikos ženklus ir ką daryti, kai jo būsena blogėja.
Vis dėlto, specifinės programos Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Anot specialisto, viena iš tokių programų, pamažu taikoma Vilniuje, padeda žmogui suprasti, kas jį atvedė iki krizės, atpažinti būseną jai tik prasidedant, išmokti atpažinti ženklus, jog situacija greitai taps nekontroliuojama, ir aptarti konkrečius būdus, kaip to išvengti.
Artimųjų Vaidmuo ir Pagalba Jiems
Artimieji, išgyvenantys tokį brangaus žmogaus žingsnį, taip pat reikalauja dėmesio. P. Skruibis teigė, kad artimieji gali būti labai svarbus pagalbos šaltinis, ypač kai žmogus viskuo nusivylęs ir netiki, kad kas nors gali padėti. Tačiau jiems reikia specialisto paaiškinimo, kas įvyko, ko tikėtis toliau, kaip reaguoti, ką sakyti ir ko nesakyti.
Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad smerkimas, kaltinimas ir moralizavimas dažniausiai nepadeda. Taip pat neveiksmingas ignoravimas, apsimetimas, kad nieko neįvyko, bandymas užmiršti ar sakymas, kad tai - klaida. Geriausia kalbėtis dalykiškai, pripažinti, kas nutiko, ir ieškoti būdų, kaip spręsti problemą, pasitariant su žmogumi, kuris bandė nusižudyti.
Pagalba Išėjus iš Ligoninės
Po išėjimo iš ligoninės gydymas neturėtų baigtis. Žmogus turėtų kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą ar polikliniką, kad gydytojas psichiatras ar psichologas nuspręstų, ar reikia toliau vartoti vaistus, ar skirti psichologines konsultacijas. P. Skruibis perspėjo, kad problemos neigimas ir ignoravimas gali lemti situacijos pasikartojimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Specialistas atkreipė dėmesį į medikų profesionalumo svarbą, ypač jautriose situacijose. Gydytojas neturėtų savo rūpesčių perkelti ant paciento pečių.
Artimųjų Išgyvenimai ir Kaip Jiems Padėti
Psichologė Renata Černovaitė teigia, kad po bandymo nusižudyti pagalba reikalinga ne tik bandžiusiam nusižudyti, bet ir jo artimiesiems. Artimieji gali jausti kaltę, pyktį, gėdą ar baimę. Svarbu žinoti, kad tokie jausmai yra normalūs. Artimieji neturėtų jaustis atsakingi už viską, nes noras mirti kyla dėl įvairiausių priežasčių.
Emociškai sunkias situacijas sprendžiant tik šeimos rate, problemos gali dar labiau pagilėti, jei nepavyksta rasti supratimo ir palaikymo, o emocijos slepiamos. Nebijokite kreiptis pagalbos patys.
Psichologinė pagalba gali padėti greičiau prisitaikyti prie sunkios gyvenimo situacijos ir grįžti į įprasto gyvenimo vėžes. Artimiesiems svarbi edukacija ir specifinių situacijų aptarimas. Jiems naudinga išgirsti patarimų ne tik iš psichologų, bet ir iš panašią patirtį išgyvenusių žmonių. Individuali psichologinė pagalba tinkamesnė, jei artimieji yra šoke, jaučiasi labai pasimetę ir nenori priimti, kad artimas žmogus bandė nusižudyti.
Daugeliui bandžiusių žudytis žmonių, gaunančių pagalbą, pavyksta atgauti vidinę ramybę, ypač sulaukus nuoširdaus artimųjų palaikymo. Tai įpareigoja ir pačius artimuosius rūpintis savimi, kad galėtų tinkamai pasirūpinti kitu.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Savižudybės: Rizikos Veiksniai, Požymiai ir Mitai
Savižudybė yra elgesys, kuriuo siekiama pasitraukti iš gyvenimo. Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis. Dažniausiai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą. Savižudybė - tai daugelio veiksnių, įskaitant genetinius, psichologinius, socialinius ir kultūrinius, poveikio padarinys, dažnai apsunkintas traumos ar praradimo.
Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Vis dėlto, asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.
Rizikos Veiksniai:
- Praeityje patirtos psichologinės traumos
- Nutrūkę socialiniai ryšiai
- Savižudybių riziką padidina ankstesni savižudybės bandymai
- Nusižudžiusių artimieji, išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą
- Psichikos sveikatos arba priklausomybės ligos
- Įgimti ar įgyti fiziniai sutrikimai, ligos ar jas lydintis lėtinis skausmas
Požymiai:
- Kalbėjimas apie nenorą gyventi
- Kalbėjimas apie mirtį kaip geriausią išeitį
- Jausmas, kad esi našta kitiems
- Gyvenimo prasmės nebuvimas
- Nepakeliamas emocinis skausmas, kaltė ar gėda
- Grasinimas, kad "kai numirsiu, tada pasigailėsite"
- Perdėtas domėjimasis mirtimi ar savižudybe
Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę.
Mitai apie Savižudybes:
- Mitas: Kalbėjimas apie savižudybę skatina ją įvykdyti.
- Faktas: Žmonės, kalbantys apie savižudybę, dažnai siunčia pagalbos signalus.
- Mitas: Jei žmogus nori nusižudyti, niekas jo nesustabdys.
- Faktas: Atviras pokalbis apie savižudybę nepaskatins žmogaus veikti.
- Mitas: Tie, kurie kalba apie savižudybę, tik nori dėmesio.
- Faktas: Savižudybės bandymai yra rimtas pagalbos šauksmas.
- Mitas: Kai žmogus nusprendžia nusižudyti, jis būna ramus.
- Faktas: Kartais, priėmę sprendimą nusižudyti, žmonės gali atrodyti ramūs, nes jie jau "nusprendė" savo kančias užbaigti.
- Mitas: Jei žmogus bandė nusižudyti, jis visada bandys tai pakartoti.
- Faktas: Daugelis žmonių, gavę tinkamą pagalbą po savižudybės bandymo, nebesikartoja tokio elgesio.
Svarbu paneigti mitus, kad kalbėjimas apie savižudybę skatintų ją atlikti arba kad savižudybė yra nenuspėjama ir nebeatitaisoma. Iš tiesų atviras dialogas, emocinė parama, ankstyva intervencija gali išgelbėti gyvybes.
Kaip Kalbėtis su Žmogumi, Išgyvenančiu Savižudybės Krizę:
- Klauskite tiesiai, bet jautriai. Galite pasakyti: "Pastebėjau, kad tau sunku. Ar galvoji apie savižudybę?"
- Išklausykite be teismo. Leiskite žmogui išreikšti savo jausmus ir mintis.
- Pasiūlykite pagalbą ir palaikymą. Parodykite, kad jums rūpi ir kad norite padėti.
- Jei žmogus kalba apie konkrečius savižudybės planus, neatidėliokite ir kreipkitės pagalbos. Skambinkite į pagalbos liniją arba kreipkitės į specialistą.
- Nuolat palaikykite ryšį. Būkite šalia žmogaus ir parodykite, kad jis nėra vienas.
tags: #psichologine #pagalba #po #bandymo #nusizudyti