Kiekviena teorija, mokslinė paradigma ar nuosekli pažiūrų sistema remiasi tam tikromis pamatinėmis prielaidomis, kurios sudaro tvirtą pagrindą visiems jos teiginiams. Mokslo istorijoje vienos pasaulio aiškinimo teorijos keitė kitas, kai kurios užėmė dominuojančias pozicijas, o kitos nugrimzdo į užmarštį. Psichologija, būdama sąlyginai jaunas mokslas, susiduria su sudėtingu, dinamišku ir sunkiai apčiuopiamu pažinimo objektu - žmogumi ir jo psichika. Dėl šios priežasties psichologijoje egzistuoja įvairios skirtingos paradigmos, kryptys ir mokyklos, kurių kiekviena turi savitą požiūrį ir išryškina skirtingus žmogaus psichikos aspektus.
Individualiosios Psichologijos Holistinis Požiūris
Individualioji psichologija, įkurta Alfredo Adlerio, remiasi holistiniu požiūriu į žmogų. Holizmas teigia, kad individą reikia suprasti kaip visumą, nedalomą vienetą, turintį tikslą ir jo link kryptingai judantį. Šis požiūris pabrėžia subjektyvų žmogaus patyrimą, jo interpretaciją ir būdus, kuriais jis veikia pasaulyje. Remiantis holistine perspektyva, konfliktas kyla tarp individo ir aplinkinio pasaulio, o pats žmogus visuomet yra nuoseklus. Individualioji psichologija atstovauja holistinį požiūrį, kuris šiuolaikinėje psichologijoje vadinamas biopsichosocialine perspektyva.
Holizmo ištakos ir reikšmė
Holizmo terminas (iš graikų kalbos holos - visas) buvo iškeltas 1926 m. Jano Smutso knygoje „Holizmas ir evoliucija“. Smutsas teigė, kad pasaulį galime pažinti grupuodami jį į tam tikras visumas, turinčias saviorganizaciją ir bendrą funkciją, kurios neįmanoma suprasti skaidant ją į dalis. Anot autoriaus, asmenybė yra aukščiausia visuma, kuri save kuria ir kūrybiškai asimiliuoja aplinkos įtakas bei veikia tikslingai. Smutsas kritikavo empirinę psichologiją, kuri remiasi abstrakčiu, matematiškai išvestu vidutiniu žmogumi, ir teigė, kad praktinė psichologija turėtų atsižvelgti į konkretų, tikrą žmogų ir jo unikalų patyrimą.
Adleris, skaitydamas Smutso knygą, pasijuto stipriai paliestas visų paaiškinimų ir pripažino jo požiūrį į vienovę bei darną. Holistinė perspektyva Adleriui tapo labai artima ir nuspalvino jo teoriją. Individualioji psichologija nekalba apie pasąmoninius procesus, jų santykį su sąmone, asmenybės struktūrą ar vidinius konfliktus. Didžiausias dėmesys skiriamas subjektyviam žmogaus patyrimui ir jo interpretacijai bei būdams, kuriais žmogus veikia pasaulyje.
Gyvenimo stilius
Gyvenimo stilius - tai dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus. Remiantis šia koncepcija, kiekvienas žmogaus gestas, kūno judesys, ištartas žodis, išreikštas jausmas, pasirinkimas yra sąlygoti jo gyvenimo stiliaus, t. y. individo asmenybės bei tikslo, kurio jis siekia. Dėl šios priežasties atskiro įvykio, klausimo, problemos ar simptomo suprasti izoliuotai nėra įmanoma, neatsižvelgiant į visą gyvenimo kontekstą. Tik stebint pro individualaus gyvenimo stiliaus akinius galima pamatyti nuoseklumą ir tikslingumą ten, kur jis, atrodytų, neegzistuoja.
Taip pat skaitykite: Netinkamo elgesio analizė
Netinkamo Elgesio Tikslai
Rudolfas Dreikursas, remdamasis Alfredo Adlerio teorija, sukūrė netinkamų elgesio tikslų koncepciją. Ši koncepcija padeda suprasti vaikų ir paauglių, o kartais ir suaugusiųjų, netinkamą elgesį. Dreikursas teigė, kad kai asmuo negali jaustis reikšmingas elgdamasis tinkamai, jis siekia reikšmingumo jausmo elgdamasis netinkamai.
Anot Dreikurso, yra keturi netinkamo elgesio tikslai:
Dėmesio siekis: Vaikas jaučiasi reikšmingas tik tada, kai į jį atkreipiamas dėmesys. Jis gali trukdyti pamokoms, nuolat klausti, reikalauti dėmesio iš tėvų ar kitų suaugusiųjų.
Jėgos kova: Vaikas jaučiasi reikšmingas tik tada, kai yra viršuje. Jis gali priešintis taisyklėms, ginčytis su autoritetais, atsisakyti vykdyti nurodymus.
Kerštas: Vaikas jaučiasi reikšmingas, kai įskaudina kitą taip pat, kaip ir jis pats buvo įskaudintas. Jis gali tyčia daryti blogus dalykus, kerštauti už patirtą skriaudą, būti piktas ir agresyvus.
Taip pat skaitykite: Elgesio tikslai pagal Adlerį
Pasitraukimas ar prisiimtas nesugebėjimas: Vaikas jaučiasi bejėgis, nori būti paliktas vienas, nes netiki, kad jis gali. Jis gali atsisakyti bandyti, vengti iššūkių, teigti, kad jam niekas nesiseka.
Dreikursas teigė, kad pirmieji du tikslai yra būdingi visiems vaikams ir paaugliams, tačiau, jei vaikai ir toliau patiria daugiau nuvertinimo nei padrąsinimo, jie sieks trečio ir ketvirto tikslo, o tai jau yra destruktyvu.
Kaip atpažinti netinkamo elgesio tikslą?
Kiekvienas netinkamo elgesio tikslas sukelia specifinę reakciją suaugusiajam:
- Dėmesio siekis: Suaugęs jaučiasi suerzintas, įsižeidęs. Jis gali bandyti įtikinti vaiką, kalbėtis su juo, tačiau tai tik sustiprina vaiko elgesį.
- Jėgos kova: Suaugęs jaučiasi išprovokuotas, įsiutęs. Jis gali pradėti kovoti su vaiku, bandyti jį nugalėti, tačiau tai tik sustiprina vaiko pasipriešinimą.
- Kerštas: Suaugęs jaučiasi įskaudintas, nuskriaustas. Jis gali bandyti atkeršyti vaikui, tačiau tai tik sustiprina vaiko pyktį ir keršto troškimą.
- Pasitraukimas: Suaugęs jaučiasi bejėgis, nusivylęs. Jis gali nustoti bandyti padėti vaikui, tačiau tai tik sustiprina vaiko įsitikinimą, kad jis yra nesugebantis.
Kaip elgtis su vaiku, siekiančiu netinkamo tikslo?
Svarbiausia yra suprasti, kad vaiko elgesys turi tikslą, ir kad jis siekia reikšmingumo jausmo. Reikia atsisakyti kovos su vaiku ir bandyti suprasti jo poreikius.
- Dėmesio siekis: Ignoruokite netinkamą elgesį ir atkreipkite dėmesį į tinkamą elgesį. Skirkite vaikui dėmesio, kai jis elgiasi tinkamai, ir parodykite jam, kad jis yra svarbus ir reikalingas.
- Jėgos kova: Atsisakykite kovos ir pasiūlykite vaikui pasirinkimą. Leiskite jam priimti sprendimus ir parodykite, kad gerbiate jo nuomonę.
- Kerštas: Nebandykite atkeršyti vaikui ir parodykite jam, kad suprantate jo jausmus. Pabandykite išsiaiškinti, kas jį įskaudino, ir padėkite jam išreikšti savo pyktį tinkamu būdu.
- Pasitraukimas: Padrąsinkite vaiką ir parodykite jam, kad tikite jo sugebėjimais. Padėkite jam pasiekti mažų pergalių ir parodykite, kad jis yra vertingas ir reikalingas.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia individualaus požiūrio. Tačiau svarbiausia yra parodyti vaikui, kad jis yra mylimas ir gerbiamas, nepaisant jo elgesio.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie netinkamą elgesį