Efektyvūs psichologinės pagalbos sau metodai

Sveikata yra neįkainojamas žmogaus turtas, suteikiantis galimybę kurti, jausti, mąstyti ir veikti. Tačiau, susidūrus su sveikatos sutrikimais ar sunkia liga, patiriama krizė, kuri sukelia sumaištį, pasimetimą ir egzistencinius klausimus. Tokiose situacijose svarbu sutelkti vidines jėgas ir ieškoti pagalbos iš šalies, kad būtų galima susivokti, priimti pokyčius ir gyventi toliau, kiek įmanoma pilnavertiškai. Straipsnyje aptariami veiksmingi psichologinės pagalbos sau metodai, pradedant nuo emocinių reakcijų į ligos diagnozę iki modernių technologijų taikymo ir psichoterapinių intervencijų.

Emocinės reakcijos į ligos diagnozę ir būdai sau padėti

Liga yra sveikatos ir tam tikrų galimybių praradimas, kuris išgyvenamas tam tikrais etapais, pradedant nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Šiame procese dauguma žmonių patiria panašias emocines reakcijas:

  • Psichologinis šokas: Išgirdus ligos diagnozę, patiriamas psichologinio šoko būsena, kuri gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Žmogus jaučia nerealumo jausmą, tarsi tai vyktų ne su juo. Tokiu būdu psichika apsisaugo nuo stipraus emocijų srauto, tačiau tokioje būsenoje sunku mąstyti ir priimti sprendimus.

    • Kaip padėti sau: Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę. Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis. Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją, kurios tuo metu neįsidėmėjote. Jei kažką praleidote, vėliau informaciją pasitikslinkite.
  • Neigimas: Tai dalinai ar visiškai nesąmoninga apsauginė reakcija, leidžianti išgyventi pirmąsias dienas, blogą žinią suvokiant palaipsniui. Šis etapas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems. Jei žmogus užstringa neigimo etape, jis gali sau pakenkti, atsisakydamas skubiai reikalingo gydymo, gyventi kaip anksčiau, vengdamas bet kokio priminimo apie ligą, nesirūpinti savimi, vartoti alkoholį, rūkyti, niekam nepasisakydamas jaustis vienišas, užsisklęsti. Arba švaistyti laiką ir energiją nuolat ieškodamas kito specialisto ir kitokio galimo gydymo varianto. Neigimui palaipsniui mažėjant, žmogus pamažu atsiveria realybei.

    • Kaip padėti sau: Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau? Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti? Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą. Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis. Skaitykite sėkmės istorijas. Pasirinkite gydytoją ir kurkite tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą ryšį - nei jūs, nei jis po vieną sėkmingo gydymo nepasieksite.
  • Pyktis: Pykčio etapas ateina žmogui suvokus savo ligą, kurios jis nesirinko. Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“ Negalėdamas rasti atsakymo, žmogus įsitraukia į nuolatinius apmąstymus, palaikančius neigiamas emocijas. Toks minčių-jausmų-veiksmų ratas niekur neveda, todėl pykčio etape galima užstrigti labai ilgai.

    Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

    • Kaip padėti sau: Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą. Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka. Žmogus neapsaugotas nuo ligų, tačiau pakankamai stiprus prisitaikyti kintančiose gyvenimo sąlygose. Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu, ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau.
  • Derybos: Po pykčio ateina derybų etapas, kuomet žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti. Stebuklo troškimas rodo, kad realybė vis dar nepriimama, dar ieškoma būdų, kaip išvengti to, kas nutiko, kokių nors saugumo garantų. Neretai šiame etape žmonės pasikliauja netradicinės medicinos žinovais, tik čia labai svarbu sau nepakenkti.

    • Kaip padėti sau: Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti. Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę. Užuot vengę susidurti su liga, verčiau ją pripažinti ir pažinti, kad suprastumėte, kaip įveikti. Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą, rinkdamiesi moksliniais tyrimais patvirtintą gydymą ar alternatyvius gydymo metodus, kurių patikimumas ir efektyvumas nėra žinomas.
  • Depresija: Kai suvokiama, kad pasveikimo išsiderėti nepavyks, ateina žinojimas, kad su liga reikia susitaikyti, o su tuo neretai prasideda depresijos etapas. Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas. Baugina naujos patirtys, nepažįstamas medicinos pasaulis su savo taisyklėmis ir įvairiomis procedūromis. Nenorima savo emocijomis apkrauti artimųjų arba jaučiatės nesuprastas, o atsitraukus slegia vienatvė. Dažnai depresijos etapas užtrunka ilgiausiai. Ir jeigu liūdesys šioje situacijoje yra visai natūralus, svarbu pastebėti, ar neįsivyrauja abejingumas ir beviltiškumas, kurie labai trukdo sveikti. Tokiai būsenai užsitęsus, reikalinga artimųjų ir specialistų pagalba.

    • Kaip padėti sau: Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių. Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas. Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau. Netapatinkite ligos su niūria ateitimi: jei sugriuvo jūsų ateities vizija, planai ir lūkesčiai, tai niekaip nereiškia, kad nebebus nieko gero, gražaus ir džiuginančio. Bus visko, tik kitaip nei tikėjotės. Ir jūsų emocijos priklauso nuo to, į ką nukreipsite savo dėmesį ir mintis. Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės klaidingai mano, kad iš to nebus jokios naudos, juk psichologas ar psichoterapeutas ligos neišgydys.
  • Priėmimas: Galų gale, ateina susitaikymo priėmimo etapas, kuomet liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai. Dažnai kasdieniai dalykai įgauna naują prasmę, daugiau laiko skiriama bendravimui, brangiems žmonėms, daroma tai, kam anksčiau trūko laiko. Galima sakyti, kad ligos priėmimo procesas augina žmogų, kuomet ši patirtis leidžia suvokti savo žmogišką prigimtį, pažeidžiamumą ir tuo pat metu galimybę šį pažeidžiamumą įprasminti, priimti duotybę, realybę ir joje kurti pilnavertę dabartį.

    • Kaip padėti sau gyventi su liga: Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Tai keičia jūsų kryptį nuo ligos sureikšminimo į išties jums svarbių dalykų išpildymą. Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti. Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite. Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Gal pats metas sušildyti santykius, pajausti bendrystę, sutelktumą. Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse. Gal yra dalykų, kuriems vis neturėjote laiko (kartu su vaikais paleisti aitvarą, išmokti prancūzų kalba pasakyti „Aš tave myliu“, pasodinti medį…), gal yra dar nepapasakotų jaunystės istorijų, neišmėgintų veiklų, neaplankytų miestų, neperskaitytų knygų… Atsisakykite gyvenimo kontrolės, tačiau kontroliuokite savo mintis. Įsigykite sąsiuvinį gražiais viršeliais ir aprašykite jame savo mintis, jausmus, patyrimus, įvykius, įspūdžius, klausimus, įžvalgas, įkvėpimą, idėjas.

Šiuolaikinės technologijos psichologinių ligų gydyme

Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes psichologinių ligų gydyme. Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vadovas medicinos biologas Kastytis Dapšys teigia, kad nemedikamentiniai gydymo būdai dažnai gelbsti tais atvejais, kai vaistai nepadeda.

  • Elektros impulsų terapija: Ši terapija taikoma ypač sudėtingais depresijos atvejais, kai žmogui pasireiškia ryškios suicidinės mintys, taip pat kai kuriais šizofrenijos atvejais. Taikant elektros impulsų terapiją, žmogus trumpam užmigdomas, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų, o ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai, stimuliuojantys smegenis. Svarbu pabrėžti, kad šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai.
  • Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija: Šis nemedikamentinis psichikos sutrikimų būdas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis. Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis.
  • Elektroencefalografija: Tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikę šį tyrimą išsiaiškiname, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį.
  • Galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas: Šis modernus metodas dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. Metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos.

Praktiniai patarimai, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata

Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo 10 būdų, kurie gali padėti pagerinti psichologinę savijautą ir sustiprinti psichologinę sveikatą:

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba nevaisingumo metu

  1. Skirkite asmeninio laiko sau: Raskite laiko atsipalaidavimui, leiskite sau mėgautis veiklomis, kurias mėgstate, ar tiesiog praleiskite laiko su artimaisiais. Asmeninis laikas yra ne tik malonumas, bet ir būtina priemonė valdyti stresą ir išlaikyti emocinį atsparumą.
  2. Palaikykite darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą: Nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai ne tik leis išvengti perdegimo, bet kartu ir užtikrins, kad tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui būtų skiriama pakankamai energijos ir dėmesio.
  3. Praktikuokite streso valdymo metodus: Išmokite praktikuoti kvėpavimo pratimus, užsiimti meditacija. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamus ir priimtinus streso valdymo metodus, kurie atitiks individualius poreikius, ir padės suformuoti sveiką požiūrį į gyvenimo iššūkius.
  4. Darykite trumpas pertraukėles darbo metu: Leiskite sau trumpai pailsėti - skirkite laiko pasivaikščiojimui ar užsiimkite jus atpalaiduojančia veikla. Pertraukos ne tik suteiks energijos, bet ir padidins darbo produktyvumą.
  5. Ieškokite profesionalios pagalbos: Jei susiduriate su iššūkiais, jaučiate, kad patiems pasirūpinti savo psichologine sveikata tampa sudėtinga, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
  6. Puoselėkite draugystes: Kurkite socialinius ryšius su aplinkiniais, aktyviai bendraudami ir dalyvaudami įvairiose veiklose. Ryšiai su artimaisiais, draugais stiprina mūsų psichologinę būseną.
  7. Atvirai bendraukite: Skatinkite vieni kitus ieškoti pagalbos, rodykite supratingumą savo kolegoms, jog susidariusius sunkumus įveiktumėte lengviau.
  8. Išsikelkite realius tikslus: Susiskirstykite užduotis į mažesnes užduotis, pasiekiamus tikslus ir prioritetus pagal svarbą ir skubumą. Realių lūkesčių nusistatymas padeda sumažinti pervargimo jausmą, didina motyvaciją bei pasitikėjimą savimi.
  9. Paskirkite sau psichologinės sveikatos dieną: Pastebėję pervargimo požymius nedvejokite - pasiimkite pertrauką nuo darbų ir skirkite laiko savo psichologinės sveikatos gerinimui.
  10. Rūpinkitės savo miego kokybe: Įsitikinkite, kad kasnakt miegate nuo 7 iki 9 valandų, laikydamiesi nuoseklaus miego grafiko.

Mitai apie psichologinę pagalbą

Psichologinė pagalba - tema, kuri vis dar kelia nemažai klausimų ir iššūkių, ypač dėl visuomenėje paplitusių mitų. Šie klaidingi įsitikinimai gali formuoti ne tik bendrą visuomenės požiūrį, bet ir kiekvieno mūsų asmeninę nuomonę apie tai, kas yra psichologinė pagalba, kam ji skirta ir kada jos reikėtų ieškoti.

  • Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai reikš, kad esu silpnas.

    • Realybė: Kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
  • Mitas: Lankytis pas psichologą reikia tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.

    • Realybė: Kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas.
  • Mitas: Vyrai psichologinės pagalbos nesikreipia - tai „nevyriška“.

    • Realybė: Visi - nepriklausomai nuo lyties - patiria emocinius sunkumus ir turi teisę ieškoti pagalbos.
  • Mitas: Psichologai gali „perskaityti“ mintis ar pasakyti, ką jaučiu.

    Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės

    • Realybė: Psichologai naudoja įvairius metodus, kad padėtų jums suprasti savo mintis ir jausmus, bet jie negali skaityti minčių.
  • Mitas: Psichologai pasako, ką daryti ir kaip išspręsti problemas.

    • Realybė: Psichologas padeda žmogui pačiam geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį, rasti atsakymus, kurie atitiktų jo unikalią situaciją ir poreikius.
  • Mitas: Psichologinei pagalbai nereikalingas specialus išsilavinimas - svarbiausia gyvenimiška patirtis.

    • Realybė: Išsilavinimas yra būtinas, nes psichologas įgyja gilių žinių apie žmogaus psichiką, elgesį ir emocinius procesus, taip pat išmoksta taikyti moksliškai pagrįstus metodus.
  • Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai negalėsiu gauti darbo ir prarasiu teises.

    • Realybė: Šis mitas neturi pagrindo.
  • Mitas: Psichologinės konsultacijos turi greitai padėti.

    • Realybė: Psichologinė pagalba - tai procesas, reikalaujantis laiko.
  • Mitas: Psichologinė pagalba yra malonus ir lengvas procesas.

    • Realybė: Darbas su emocijomis, traumomis ar giliai įsišaknijusiais įsitikinimais gali būti sunkus ir kartais net nemalonus.

Psichozė ir jos gydymo būdai

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.

Psichozės tipai:

  • Trumpalaikė psichozė: Tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties.
  • Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
  • Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
  • Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
  • Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

  • Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
  • Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.

tags: #psichologine #pagalba #sau