Psichologinė Pagalba Po Savižudybės: Kaip Atsigauti ir Padėti Kitiems

Savižudybė - tai elgesys, kuriuo žmogus siekia nutraukti savo gyvenimą. Tai daugelio veiksnių, įskaitant genetinius, psichologinius, socialinius ir kultūrinius aspektus, rezultatas, dažnai apsunkintas traumos ar praradimo. Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia mažiausiai šešis asmenis, įskaitant šeimos narius ir artimus draugus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suteikti psichologinę pagalbą po savižudybės, kokie yra rizikos veiksniai ir kur kreiptis pagalbos.

Savižudybės Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Dažnai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą.

Nėra vienos savižudybės priežasties. Neatsiejamas savižudybės rizikos veiksnys yra praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais ir t.t..

Svarbūs rizikos veiksniai:

  • Ankstesni savižudybės bandymai.
  • Nusižudžiusių artimųjų išgyvenamas stresas, kaltės jausmas ir vengimas kreiptis psichologinės pagalbos dėl stigmos.
  • Psichikos sveikatos arba priklausomybės ligos.
  • Įgimti ar įgyti fiziniai sutrikimai, ligos ar lėtinis skausmas.

Dėl socialinio modeliavimo gali būti stebimas „užsikrėtimo savižudybe“ reiškinys. Retais atvejais savižudybė būna impulsyvus, neapgalvotas veiksmas. Dažniausiai prieš bandymą nusižudyti seka ilgas procesas. Mintys apie savižudybę gali lankyti žmogų ne vienerius metus, ypač krizių periodais. Mąstoma, kad savižudybę galima pasirinkti kaip galimybę nutraukti kančią. Renkamasi vienas būdas, apgalvojamas savižudybės planas, vieta, laikas ir kitos detalės.

Taip pat skaitykite: Savižudybės prevencija ir žiniasklaida

Savižudybės Požymiai

Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti.

Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:

  • Kad nenori gyventi.
  • Kad mirtis būtų geriausia išeitis.
  • Kad yra našta kitiems.
  • Kad nėra gyvenimo prasmės.
  • Kad geriau būtų užmigti ir nepabusti.
  • Kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga.
  • Kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą.
  • Jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“.
  • Bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi.

Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę.

Kaip Padėti Artimajam, Išgyvenančiam Krizę

Šeimos nariai, draugai, mokytojai, bendradarbiai ir kiti gali atlikti reikšmingą vaidmenį identifikuojant, kada jo aplinkoje esantis asmuo patiria savižudybės grėsmę, todėl šiems labai svarbu, kad jie turėti žinių kaip atpažinti savižudybės grėsmę ir suteikti pagalbą arba motyvuoti ir paskatinti asmenį, patiriantį savižudybės grėsmę, kreiptis pagalbos.

Svarbu:

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

  • Atpažinti savižudybės grėsmę.
  • Suteikti emocinę paramą.
  • Motyvuoti kreiptis į specialistus.
  • Pasiūlyti konkrečią pagalbą.
  • Būti kantriems ir supratingiems.

Kur Kreiptis Psichologinės Pagalbos?

Jeigu reikia psichologinės pagalbos, yra keletas lygių, į kuriuos galima kreiptis.

Pirmas Lygis: Emocinė Parama

Jeigu atsidūrėte momentinėje krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, dažnai padeda su kažkuo apie tai pasikalbėti. Viena iš galimybių kreiptis į emocinės pagalbos tarnybą.

Emocinės paramos tarnybų kontaktus rasite čia. Ne visos tarnybos gali suteikti pagalbą ne lietuvių kalba, tačiau visada galima paskambinti ir pasiteirauti. Ten dirba ukrainietiškai ir rusiškai kalbantys specialistai.

Jeigu norėtumėte pasikalbėti su specialistu (psichologu), nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centruose (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kurioje esate registruoti) arba visuomenės sveikatos biure (jie veikia visose savivaldybėse). Kreipiantis svarbu pasiteirauti, ar įstaiga turi psichologą, kalbantį ne lietuvių kalba.

Antras Lygis: Gydytojo Psichiatro Konsultacija

Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, Jums reiktų kreiptis konsultacijos į gydytoją psichiatrą.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Gydytojo psichiatro konsultacijai registruokitės psichikos sveikatos centre (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kur esate registruotas) arba privačioje gydymo įstaigoje. Norint pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, siuntimas nebūtinas.

Gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę ir, esant poreikiui, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Registruojantis vizitui pasiteiraukite, ar gydytojas kalba anglų ar rusų kalba. Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai. Privačiose gydymo įstaigose, psichiatro konsultacija mokama.

Ūminė Būsena ar Savižudybės Rizika

Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Greitosios medicinos pagalbos specialistai arba budintis gydytojas įvertins situaciją, esant būtinosioms indikacijoms pristatys į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba ir suteiktas nukreipimas, kaip tęsti gydymą toliau.

Skubią pagalbą 112 būtina kviesti, jeigu Jūs ar šalia esantis jaučia, kad netenka kontrolės, yra agresyvus, nori pakenkti sau, kenčia abstinencijos būklę (staiga nustojus vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar vaistus). Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.

Anonimiškumas

Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai. Anonimines psichologo paslaugas, jei žmogus pageidauja, teikia Visuomenės sveikatos biurai. Psichikos sveikatos centre gydytojas psichiatras sistemoje nurodys, kad jūs lankėtės ir jūsų diagnozę. Jeigu nerimaujate dėl konfidencialumo, pasitarkite apie tai su Jus konsultuojančiu gydytoju.

Kaip Žinoti, Į Kurį Specialistą Kreiptis?

Psichikos sveikatos paslaugas gali teikti šie specialistai:

  • Šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
  • (Medicinos) psichologas gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
  • Gydytojas psichiatras gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
  • Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.

Jeigu nesate tikras, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Kaip Pasitikrinti, Ar Esu Draustas PSD?

Asmenims, kurie yra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, dauguma (psichikos) sveikatos paslaugų teikiama nemokamai.

Savitarpio Pagalba ir Krizės Įveikimas

Dažniausiai psichologines krizes sukeliančių įvykių - netektys, t.y. netekimas, liga. Tokiu atveju anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda ir žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka. Krizės metu svarbi galimybė sulaukti pagalbos. Pagalbą gali teikti artimas žmogus, įv. specialistai. Krizės išgyvenimas trunka iki 2 mėn. Jei maždaug per 2 mėn. būklė nepagerėja, tai nebevadinama krize.

Psichikos ligos gali padidinti savižudybės riziką (iki 60 proc.).

Kauno Miesto Pagalbos Kontaktai

Dėl to kviečiame visus, norinčius pasikonsultuoti, kaip atpažinti, reaguoti, kur kreiptis, jei savo aplinkoje įtariate, kad turite asmenį, kuris galvoja ar turi ketinimų apie savižudybę, skambinti trumpuoju Nr. nr. nr. nr. nr. Vaikų Linija taip pat tau gali padėti. nr. nr. nr. nr. nr.

Psichikos Sveikatos Centrai Kaune:

  • VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centras, Nepriklausomybės a. *Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo.
  • VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centras, Savanorių pr. *Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo.
  • VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio psichikos sveikatos centras, A. Juozapavičiaus pr. *Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo. Skambučiai priimami darbo dienomis 9-17val. Savaitgaliais ir švenčių dienomis 10-15 val.
  • VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centras, Baltų pr.
  • VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centras, Pramonės pr.

Kitos Įstaigos Kaune:

  • BĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras, Giedraičių g. 8 37 337437
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Eivenių g. 8 37 326975
  • UAB „Bendrosios medicinos praktika“, Savanorių pr. 8 37 313879
  • UAB „Medgintras“, Šiaurės pr. 8c, Kaunas, Šv. Gertrūdos g. 8 37 227410
  • UAB „Sveikatos ratas“, Tirkiliškių g. 8 37 392404
  • UAB „Vita longa“, A. Stulginskio g. 8 37 337906
  • UAB Baltijos psichikos sveikatos centras, Kovo 11-osios g. 8 685 49035
  • UAB InMedica, Baltų pr. 8 37 337347
  • UAB Saulės šeimos medicinos centras, Taikos pr. 8 37 332719
  • UAB Žaliakalnio poliklinika, Savanorių pr. 8 679 35325
  • UAB Panemunės šeimos sveikatos centras, Smetonos al. 8 37 346526
  • VšĮ „Auki sveikas“, Žemaičių g. 8 37 750800
  • VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“, Lietuvių g. 8 37 202204

Projektai ir Iniciatyvos:

  • Projektas „Kompleksinės paslaugos šeimai Kaune. įgūdžių ugdymo mokymus. ir konsultavimo centre (Laisvės al.). Daugiau informacijos apie projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Kaune.

tags: #psichologine #pagalba #savizudybes #atveju