Įvadas
Seksualinis elgesys yra sudėtinga ir daugiabriaunė žmogaus patirties dalis, turinti didelę reikšmę asmens sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs seksualinio elgesio aspektai, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Straipsnyje aptariamas tarptautinis sekso tyrimas, kompulsyvus seksualinis elgesys, netinkamas seksualinis elgesys, lytiškumo ugdymas ir su tuo susiję iššūkiai.
Tarptautinis Sekso Tyrimas: Naujų Žinių Paieška
Pasaulio mokslininkai inicijuoja plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą, pavadintą „International Sex Survey“ (liet. tarptautinis sekso tyrimas), kuris pristatomas ir pradedamas vykdyti ir Lietuvoje. Šio tyrimo tikslas - gauti naujų mokslo žinių apie seksualinį elgesį ir su seksualiniu gyvenimu susijusias temas. Ateityje tai padės spręsti klausimus, kurie svarbūs kalbant apie asmens seksualinę sveikatą.
Dr. Julius Burkauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto klinikinis psichologas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas, tyrinėjantis probleminį interneto naudojimą (PIN), teigia, kad lytiškumas ir seksualinis elgesys priklauso tai mokslo sričiai, kurioje turime stebėtinai mažai duomenų. Pasauliniu mastu trūksta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos atskiros specifinės PIN sritys, tokios kaip pornografijos žiūrėjimas, lošimas internete, o tai apimama šio tyrimo rėmuose.
Vieni iš tyrimo iniciatorių - Vengrijos ir Kanados psichologai teigia, jog pastarojo meto seksualinio elgesio tyrimai buvo kritikuojami dėl to, kad jų dalyviai dažniausiai būdavo išsilavinę vakarų šalių atstovai iš demokratinės, industrializuotos, aprūpintos aplinkos, todėl rezultatai neatspindėjo situacijos pasaulyje.
Gydytoja psichiatrė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė, prof. dr. Vesta Steiblienė teigia, kad šis tyrimas ypatingas ne tik savo apimtimi: mokslininkai sukūrė visoms šalims vieningą klausimyną, kuris prieinamas 24-iomis kalbomis, jį pildysiantys žmonės atstovauja pačias įvairiausias kultūras, kuriose gali būti ir savų iššūkių kalbant tokiomis opiomis (intymiomis) temomis. Todėl tyrimas išties unikalus ir novatoriškas.
Taip pat skaitykite: Seksualinis priekabiavimas: psichologinė pagalba
Tyrimas apima klausimus apie asmens seksualinį potraukį, lytiškumą, seksualinį elgesį, jo pobūdį, nuostatas, motyvaciją, pornografijos žiūrėjimo įpročius ir kitas jautrias temas, susijusias su seksualiniu gyvenimu (pvz., patirta seksualinė prievarta). Atsakyti į anketos klausimus gali vyresni nei 18-os metų asmenys.
Dr. J. Burkauskas kviečia Lietuvos gyventojus paskirti maždaug 25 - 40 min. savo laiko ir nuoširdžiai atsakyti į šios konfidencialios apklausos klausimus, tai yra galimybė išsamiau susipažinti su įvairiais seksualumo ir seksualinio gyvenimo aspektais.
Pagalba Netinkamo Seksualinio Elgesio Problemas Turintiems Asmenims
Konferencijoje pranešimą skaitė prof. Davidas Hofas (David Hof) iš Nebraskos universiteto, JAV, turintis daugiau nei 20 metų darbo su seksualinius nusikaltimus padariusiais žmonėmis patirtį. Jis pristatė pagalbos modelį, kuriuo vadovaujasi savo darbe.
Profesorius D. Hofas pasidalino savo patirtimi dirbant su žmonėmis, turinčiais netinkamo seksualinio elgesio problemų. Jis pradėjo savo klinikinį darbą būdamas labai jaunas ir viena iš pirmųjų jo praktinio darbo vietų buvo Pietų Dakotoje, kur jis dirbo su „sunkiais“, elgesio problemų turinčiais vaikais. Būtent ten netinkamo seksualinio elgesio tema pati „susirado“ jį, t. y. jį į šią temą pastūmėjo darbo aplinkybės. Į įstaigą, kurioje jis dirbo, buvo perkeltas jaunuolis, nubaustas už seksualinius nusikaltimus. Įstaigoje jis buvo vienintelis konsultantas vyras, todėl buvo nuspręsta, kad su juo dirbs būtent jis. Taigi jis pradėjo jį konsultuoti ir kartu aktyviai mokiausi ir skaičiau, kaip galėtų padėti netinkamo seksualinio elgesio problemų turintiems žmonėms. Šis klientas ir buvo jo įvadas į pagalbos netinkamą seksualinį elgesį turintiems žmonėms sritį.
Rašydamas daktaro disertaciją ir atlikdamas internatūrą, D. Hofas vadovavo paauglių netinkamo seksualinio elgesio keitimo programai. Jo darbas apėmė platų psichologinių paslaugų spektrą: paaugliui atvykus jis atlikdavo rizikos vertinimą, bandydavo išsiaiškinti vaiko poreikius ir ieškodavo būdų, kaip geriau padėti vaikui keisti jo netinkamą elgesį. Jie siekė ne tik padėti vaikams, bet žvelgti į jų elgesio problemas kompleksiškai, todėl stengėsi į pagalbą kuo daugiau įtraukti šeimą ir visą sistemą, į kurią paauglys paskui turės grįžti. Jis dirbo komandoje su 16 psichoterapeutų, ir kartu jie bandė padėti 32 vaikams, kurie buvo jo dispozicijoje. Būtent ten, kas dieną susidurdami su netinkamo seksualinio elgesio tema, jie išvystė pagalbos modelį darbui su netinkamu seksualiniu elgesiu. Ten įgyta patirtis daro didžiulę įtaką jo dabartinei klinikinei praktikai. Šiuo metu greta darbo Nebraskos universitete Kearnyje jis turi tikrai aktyvią privačią praktiką ir per savaitę konsultuoja maždaug 68 klientus. Maždaug pusė jo klientų turi netinkamo seksualinio elgesio problemų. Problemų spektras yra labai platus. Pavyzdžiui, šiuo metu jis konsultuoja du klientus, kurie prievartavo mažus vaikus, kita klientė yra nuo interneto priklausoma moteris, jame deda savo nuogos nuotraukas ir užsiima virtualiu seksu, turi klientų, nubaustų už vaikų pornografiją.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija ir seksualinis elgesys
D. Hofas teigia, kad visuomenė gana siaurai supranta, kas yra netinkamas seksualinis elgesys. Dažnai tai suprantama kaip išprievartavimas. Nusikaltėlis dažniausiai įsivaizduojamas kaip vidutinio amžiaus vyras. Vis dėlto realybėje tokio tipo netinkamas seksualinis elgesys pasitaiko labai retai. Netinkamas seksualinis elgesys ir iš jo kylančios problemos yra daug įvairesnės, ir reikia laiko bei pastangų, kad visuomenė plėstų savo supratimą, kad keistųsi teisinė bazė, kuri reglamentuoja seksualinį elgesį. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo pornografijos ar socialinių tinklų, virtualus seksas teisiškai yra vis dar neapibrėžtos sritys.
Dirbti su tokiais klientais padeda du esminiai dalykai. Pirmiausia jis turi labai tvirtą socialinio palaikymo sistemą. Jį supa artimų žmonių ratas. Kai jį galutinai užtvindo gyvenimo baisumo jausmas, kai nebegali ištverti to, ką jo klientai yra padarę, jis turi pas ką nueiti ir su kuo pasišnekėti. Gyvenime būtina turėti bent vieną žmogų, kuriam gali pasakyti viską. Jam taip pat padeda anksti profesinėje raidoje atėjęs supratimas, kad neprivalo mėgti žmonių, su kuriais dirba. Bet turi juos gerbti ir stengtis suprasti, iš kur kyla netinkamas elgesys. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 60 iki 80 proc. seksualinių priekabiautojų buvo patys seksualiai tvirkinami. Šis žinojimas padeda, nes supranti, kad tavo klientas nėra toks žmogus, kuris vieną dieną atsikėlė ir nusprendė: šiandien seksualiai išnaudosiu kitą žmogų. Didele dalimi aplinka, kurios jis pats nepasirinko, skatina netinkamą elgesį ir galiausiai nuveda prie seksualinių nusikaltimų.
D. Hofas atsirenka, su kuo dirba. Jis nedirba su tais, kurie neigia savo netinkamą elgesį, kurie teigia, kad nieko nepadarė. Jis padeda tiems, kurie nori keistis.
Didžiausias iššūkis yra bendradarbiavimas su teismų sistema. Taip pat labai sunku rasti šeimų, kurios norėtų priimti globoti netinkamu seksualiniu elgesiu pasižyminčius paauglius, kad jie galėtų gauti pagalbą bendruomenėje. Tiek teisėsaugos sistemą, tiek šeimas sunku įtikinti, kad pokyčiai ne tik galimi, bet ir labai tikėtini. Pirmiausia reikia atskirti seksualinius nusikaltėlius nuo netinkamu seksualiniu elgesiu pasižyminčių jaunuolių. Dažnai po netinkamu seksualiniu elgesiu slypi žinių stoka, blogi šeimos ar aplinkos pavyzdžiai. Toks reaktyvus netinkamas seksualinis elgesys yra tikrai labai lengvai keičiamas, kad ir kokius siaubingus dalykus asmuo būtų padaręs. Kad įvyktų dideli pokyčiai, dažnai užtenka paprastos psichoedukacijos, t. y. mokymo, kas yra tinkamas seksualinis elgesys. Tačiau vienas iš didžiausių iššūkių yra pasiekti, kad jaunuoliai gautų pagalbą, konsultacijų, kurių jiems reikia. Profesine prasme netinkamo seksualinio elgesio sritis yra sudėtinga, nes čia labai sunku sulaukti palaikymo savo darbe. Jei tau svarbus išorinis palaikymas ir paskatinimas, svarbu, kad kiti žavėtųsi ir džiaugtųsi tuo, ką darai, tai, dirbdamas su seksualiniais nusikaltėliais, iš aplinkinių tokio palaikymo greičiausiai nesulauksi. Netinkamas seksualinis elgesys netoleruojamas daugelio kultūrų. Nemaža dalis žmonių patys yra patyrę vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, todėl bet kokios kalbos ar užuominos šia tema sukelia stiprią atmetimo reakciją. Vis dėlto, kai jis skaito nusikaltimų skiltį laikraščiuose ir nemato ten savo klientų pavardžių, jam tai lyg gaivaus vėjo gūsis. Kai probacijos pareigūnai praneša, kad jaunuoliai, su kuriais jis dirbo, puikiai tvarkosi ir nebedaro nusikaltimų, jam tai yra apdovanojimas.
Lytiškumo Ugdymas: JAV Patirtis
JAV patirtis rodo, kad lytiškumo ugdymas yra sudėtinga problema. Nebraskos valstijoje, kurioje gyvena D. Hofas, siekiama patvirtinti išsamią lytiškumo ugdymo programą, tačiau taip pat vyksta daug diskusijų ir ginčų. Man atrodo, kad, norint į ugdymo sistemą įdiegti tinkamas lytiškumo ugdymo programas, didžiausia problema yra padėti žmonėms išgirsti, ko tiksliai noriu mokyti jų vaikus.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems seksualinį priekabiavimą
Vadovaujant prezidentui Dž. Bušui (George Bush), JAV buvo vykdomas tęstinis tyrimas ir buvo lyginti trys ugdymo modeliai: išsami lytiškumo ugdymo programa, mokymas, pagrįstas tik susilaikymo akcentavimu, ir visiškas lytiškumo temos ignoravimas ugdymo procese. Šis tyrimas parodė, kad programa, kuri akcentavo tik susilaikymą, buvo ne tik neefektyvi, bet net žalinga. Būtent pagal šią programą ugdytų paauglių grupėje buvo daugiausia neplanuotų nėštumų ir daugiausia paplitęs ŽIV.
D. Hofas mano, kad tiesiog reikia labiau pasitikėti savo vaikais. Vaikai yra smalsūs, jie nori viską išsiaiškinti ir išbandyti, todėl, jei jiems duodama tinkama mokymosi medžiaga, jie puikiai ja naudojasi. Turėdami geresnę informaciją, jie geba priimti teisingesnius sprendimus.
Tai, kad, turėdami daugiau informacijos, vaikai dar labiau skubės pradėti lytinį gyvenimą, yra mitas. Dalis vaikų tikrai išbandys seksualinius santykius, tai neišvengiama, bet taip įvyktų bet kokiu atveju. Tam tikros dalies elgesio mes negalime kontroliuoti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kurie daugiau žino apie sveiką seksualumą, seksualinius santykius pradeda vėliau. Svarbu priderinti pateikiamą informaciją pagal vaiko amžių. Pavyzdžiui, tai, ko mokome vaikų darželyje, iš esmės skiriasi nuo to, ko mokome mokykloje. Darželyje daug dėmesio skiriama išmokti, kas yra geras ir blogas prisilietimas. Dėdės, pusbroliai ar pusseserės neliečia tokiu būdu, toks prisilietimas netinkamas ir pan. Dažnai tai padeda vaikams papasakoti apie savo sudėtingas patirtis.
Pirmiausia reikia aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti. Aiškinti, ko tiksliai vaikai bus mokomi, kodėl tai svarbu, kokios naudos iš tokio ugdymo gaus vaikas, šeima ir visuomenė. O nauda tikrai yra, net ir ekonominė. Nežinau, kaip yra jūsų šalyje, bet JAV ankstyvi neplanuoti neštumai šaliai gana daug kainuoja, nes jauni žmonės anksti pradeda gauti socialines pašalpas. Todėl esminis patarimas tėvams, mokytojams ar mokyklų psichologams - būkite atviri. Pirmiausia pabandykite suprasti, kodėl lytiškumo ugdymo reikia. Pažvelkite į šį klausimą iš asmeninės perspektyvos. Ką jūs būtumėte norėjęs žinoti, kai buvote vaikas ar paauglys?
Kompulsyvus Seksualinis Elgesys: Rizikos ir Pagalba
42-jų šalių gyventojų seksualinio elgesio ypatumų tyrimas atskleidė, kad aukštą kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo riziką turi vienas iš 20-ties tyrime dalyvavusių asmenų, praneša Skaitmeninės etikos centras. Nors sutrikimas reikšmingai neigiamai paveikia asmeninio, socialinio gyvenimo, mokymosi, darbo ir kitas svarbias veiklos sritis, nerimą kelia tai, jog tik kas 7-tas kreipiasi pagalbos.
Dr. Julius Burkauskas, klinikinis psichologas, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkas, sako, kad šio pasaulinio tyrimo metu surinktą milžinišką duomenų kiekį mokslininkai tyrinėja įvairiais aspektais, o pirmasis jų analizės taikinys - kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimas, kuriam būdingas toks asmens įsitraukimas į seksualinę veiklą, kad ji tampa svarbiausia gyvenime, dėl to nukenčia kiti interesai, veiklos, pareigos.
Pasak dr. J. Burkausko, tyrimo išvados atskleidžia, kad 5 proc. tyrimo dalyvių turėjo labai didelę kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo riziką. Didelės sutrikimo rizikos procentas įvairiose šalyse svyravo nuo 2-5 proc. (pvz., Portugalija, Austrija, Belgija, Vengrija, Kroatija, Čekija, Vokietija, Italija, Izraelis, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Šveicarija, Ispanija) iki 10-15 proc. (pvz., Bolivija, Bangladešas, Kinija, Ekvadoras, Indija).
Prof. dr. Vesta Steiblienė, gydytoja psichiatrė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė, teigia, kad pasauliniu mastu kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo rizika pagal dažnumą yra panaši į kitų psichikos sutrikimų paplitimą.
Žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos, labai svarbu paminėti, kad tik 14 proc. didelės sutrikimo rizikos grupės asmenų kreipėsi į specialistus. Asmenys teigė sprendimą kreiptis pagalbos dažniausiai atidėję dėl egzistuojančios stigmos ir terapijos kainos.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė patiriančius kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo simptomus ragina ir drąsina kreiptis pagalbos: Lietuvoje diagnostines ir gydymo paslaugas teikia psichikos sveikatos centrai ir privatūs psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai ir seksologai. Mokslininkai siekia parengti įrodymais pagrįsto kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo gydymo gaires, adaptuojant jas pagal šalių kultūrinius kontekstus ir akcentuojant svarbiausius neigiamus biopsichosocialinius padarinius.
Vaiko Seksualinė Raida: Natūralus Pažinimo Procesas
Vaiko seksualinė raida - tai ne tik fiziologiniai kūno pokyčiai. Tai - plati sąvoka, apimanti lytiškumo ir lyčių skirtumų suvokimus, savo kūno ir jo pojūčių pažinimą. Atidžiau reikėtų stebėti vaiką ir tuomet, jei vaiko seksualinio pobūdžio kontaktas vyksta su gerokai vyresniu ar jaunesniu vaiku.
Specialiai vaiko edukuoti nereikia: klausimai vaikui kyla natūraliai, kaip ir atsiranda natūralių progų vaikui paaiškinti vienus ar kitus dalykus. Tai - pažinimo tarpsnis. Jo metu vaikas „atranda“ savo kūną, taip pat ir intymias jo vietas. Šio amžiaus vaikai neturi gėdos ir drovumo jausmo, todėl ne tik „nagrinėja“ savo kūno dalis, bet ir domisi aplinkinių kūnais, nori juos paliesti, nori pasirodyti kitiems. Iki apytiksliai 4 metų amžiaus vaikai nesidrovi nuogumo, ir neturėdami socialinių įgūdžių gali išsirengti visiškai nuogai, net jei suaugusiųjų akimis aplinkybės yra visiškai netinkamos.
Kiek vyresni vaikai pradeda pastebėti ir kopijuoti kai kuriuos suaugusių meilės, seksualinio ryšio elementus: bučiuotis, užsiminti, kad myli ar ketina vesti mergaitę iš darželio grupės ir pan. Jiems taip pat kyla pažintiniai klausimai (iš kur atsiranda vaikai), jie pradeda pastebėti, kad tam tikras elgesys, žodžiai nėra priimtini (arba - atvirkščiai, kelia suaugusiems smagų juoką).
1,5-3 metų vaikus taip pat gali labai dominti „puoduko reikalai“: jie gali norėti paliesti išmatas, jas uostyti ir visiškai tuo nesibjaurėti. Nesibaiminkite - tai dalis kūno ir jo fiziologijos pažinimo. Tiesiog ramiai pasakykite, kad kakas yra nešvarus, todėl jo neliečiame, o pakakoję plaunamės rankas. Jei vaiko domėjimasis reikaliukais pradeda kelti rūpesčių, leiskite jam teršti kitomis formomis: žaisti su moliu, šlapiu smėliu, piešti dažais išteptomis rankomis ir panašiai.
Šiuo amžiaus tarpsniu atsiranda drovumo jausmas. Pavyzdžiui, tokiame amžiuje vaikai gali pradėti žaisti „butelį“, prasidėti pirmi „rimti meilės reikalai“. Nepulkite iš karto auklėti vaiko: geriau giliai įkvėpkite ir padarykite pauzę - jos reikia ir vaikui, ir Jums. Jeigu užtikote vaiką tyrinėjant save masturbuojantis savo kambaryje, nieko nesakę uždarykite kambario duris ir palikti jį kuriam laikui vieną. Kai kurie psichologai pataria po kurio laiko aptarti situaciją su vaiku (ypač jei seksualinio pobūdžio žaidimas vyko su kitais vaikais). Šio pokalbio tikslas - paaiškinti vaikui, kad seksualiniai žaidimai gali turėti pasekmių (seksualinė prievarta, nėštumas, ligos). Bendrauti reikėtų ramiu tonu, nedramatizuojant klausimo. Jei buvo užklupti keli vaikai, aptarti tai reikėtų su kiekvienu asmeniškai. Reikėtų vaiko klausti tokių klausimų: „Ką tu darei tuo metu, kai aš užėjau? Kodėl tu tai darei? Kaip tau kilo tokia mintis? Kaip jauteisi tuo metu“.
Viešos masturbacijos atveju vaiką turime sustabdyti ir jam paaiškinti, kad liesti savo intymias vietas nėra nieko blogo, tačiau tai yra intymios (slaptos) kūno dalys ir jų nederėtų rodyti net geriausiems draugams. Augant berniukų ir mergaičių kūnai keičiasi (pvz. Išauga mamos pilvuke iš mažos sėklytės, kurią duoda tėtis. Vaikai atsiranda, kai vyras ir moteris mylisi (bučiuojasi, glamonėjasi). Intymių kūno dalių viešai neliečiame ir kitiems nerodome. Intymių kūno dalių kitiems nerodome ir neleidžiame liesti.
tags: #seksualinis #elgesys #sveikatos #psichologijos #tyrinejimai