Įvadas
Psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais yra svarbi teismo proceso dalis, kai reikia specialių psichologijos žinių. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinio įvertinimo metodai, jų taikymas, funkcijos ir teisinis statusas Lietuvoje.
Psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais
PTMC (Psichologinės teismo medicinos centras) atliekamas psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais, siekiant atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, susijusius su vaiko poreikiais ir emocine branda, emociniais ryšiais su tėvais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis vaiko, šeimos, vaiko - tėvų tarpusavio santykių įvertinimas.
Kada atliekamas psichologinis įvertinimas?
PTMC psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais atliekamas tiktai tuo atveju, jeigu taip paskirta teismo nutartimi. Atlikus įvertinimą užsakovui (teismui) teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos.
Kiek laiko trunka įvertinimas?
Įvertinimo ekspertizės tikslais atlikimas gali užtrukti nuo 8 iki 15 susitikimų (po 1-3 susitikimus su kiekvienu iš tėvų, su vaiku, su vienu iš tėvų ir vaiku, su kitu iš tėvų ir vaiku). Standartiškai psichologiniam įvertinimui ekspertizės tikslais iš viso skiriama 15-20 akademinių valandų.
Įvertinimo kaina
Ir susitikimų, ir išvados rengimų laikas skaičiuojamas akademinėmis valandomis (45 min), valandos įkainis yra patvirtintas Senato nutarimu. Vidutinė ekspertizės kaina kinta priklausomai nuo specialisto kvalifikacijos (psichologijos magistras ar daktaras) ir skiriamų valandų skaičiaus. Į kainą įeina susitikimų bei išvados rengimui reikalingas laikas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimas ir atlikimas
Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas.
Ekspertizės atlikėjai
Ekspertizes atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VTPT) ekspertai, taip pat kiti asmenys, turintys eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Ekspertizių rūšys
- Stacionarinė ekspertizė: atliekama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Paprastai ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus.
- Vienasmenė ekspertizė: atliekama vieno eksperto, kuris ištiria tiriamąjį ir pateikia išvadas.
- Pirminė ekspertizė: tai pirmą kartą byloje tiriamajam teisėjo ar teismo skirta ekspertizė.
- Pakartotinė ekspertizė: ekspertas ar ekspertų komisija, atlikdami pakartotinę ekspertizę, pagal savo kompetenciją analizuoja ankstesnius ekspertinius tyrimus ir išvadas.
- Ambulatorinė ekspertizė: atliekamos ekspertų darbo vietose, išskyrus tam tikrus atvejus, kai tiriamasis netransportuotinas arba kai ekspertizė atliekama suimtiems ar atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims.
Eksperto teisės ir pareigos
Jeigu ekspertizei pateikta ne visa reikiama medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai motyvuotai prašyti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro, ar teisėjo, ar teismo, paskyrusio ekspertizę, pateikti jam papildomą medžiagą. Ekspertizei turi būti pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodyta medžiaga. Bylos medžiaga arba patvirtinta jos kopija ekspertizės atlikimo laikotarpiu pateikiama ekspertams. Tiriamojo asmens dalyvavimą ekspertizėje turi užtikrinti ekspertizę skyręs teismas ar teisėjas, ar jo pavedimu kita institucija. Kiekvienam atvykusiam į ekspertizę asmeniui turi būti jam suprantama forma paaiškintas jo atvykimo tikslas, apie tai pažymint medicinos dokumentuose.
Ekspertizės akto turinys
Ekspertizė pradedama nuo nutarties ir medžiagos gavimo, o baigiama ekspertizės akto surašymu ir išsiuntimu ekspertizę paskyrusiai institucijai. Ekspertizės akto išvadose turi būti motyvuotai atsakyta į kiekvieną pateiktą klausimą tokia tvarka, kokia jie pateikti nutartyje. Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai. Į kiekvieną pateiktą klausimą turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima į juos atsakyti, ir paaiškinta priežastis.
Apmokėjimas už ekspertizes
Už paskirtas ekspertizes baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, ekspertų dalyvavimą teismo posėdžiuose apmokama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Psichologinės ekspertizės funkcijos
Psichologinės ekspertizės funkcijos suprantamos kaip aukštesnio lygio tikslai, kurių siekiama vykdant konkrečius uždavinius. Išskiriamos trys pagrindinės psichologinės ekspertizės funkcijos:
- Asmens sugebėjimų tyrimas: teismą domina vienas arba kitas asmens (teisiamojo, liudytojo, nukentėjusiojo) sugebėjimas. Galutinis teismo sprendimas priklauso nuo atsakymo į klausimą, sugeba ar nesugeba asmuo susidoroti su tam tikra problema.
- Visapusiškas asmenybės pažinimas: teismas turi ne tik nustatyti patį teisės pažeidimo faktą, bet ir suprasti, kodėl ir kaip buvo įvykdytas nusikaltimas. Kitaip tariant, teismas turi suprasti vidinius nusikaltimo padarymo aspektus: nusikaltėlio motyvus, paskatinusius įvykdyti nusikaltimą, jo emocinius išgyvenimus, pastangas išvengti nusikaltimo, savo nusikalstamų veiksmų vertinimą ir pan.
- Būsimo elgesio numatymas: Priimant sprendimą teismui neretai tenka atsižvelgti į priemones, kurios bus… (deja, šios dalies informacija nepateikta).
Svarbiausius įvairių psichologinių ekspertizių skirtumus lemia ekspertizės funkcijos (o ne konkretūs uždaviniai). Ypač svarbus yra ekspertizių, suponuojančių asmens konkretaus sugebėjimo psichologinį tyrimą, ir ekspertizių, kurioms atlikti reikalingas visapusiškas asmenybės tyrimas, skirtumas. Vienu ir kitu atveju taikomi gana skirtingi tyrimo metodai, eksperto išvados formulavimo būdai.
Psichologinės ekspertizės taikymas ir teisinis statusas
Psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Teisės šaltiniai, nustatantys psichologijos eksperto teisinį statusą, yra tie patys kaip ir kitų ekspertizių atvejais. Tačiau psichologinės teismo ekspertizės atlikimas turi ir nemažai savų ypatumų. Be to, atsiranda nemažai problemų siekiant atriboti ją nuo psichiatrinės ir narkologinės ekspertizės bei patikslinti jų santykį.
Norminiai aktai
Svarbiausias norminis aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. Šiuo aktu organizuoti psichologinę ekspertizę pavedama Valstybinei teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaip atskira ekspertizės atmaina nustatoma „kompleksinė ekspertizė“. Ją psichologas atlieka kartu su psichiatru ir/arba narkologu. Jos metu „kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatiniai neurologiniai sutrikimai, galintys turėti reikšmės bylai, iš kurių taip pat galima spręsti, ar asmuo pakaltinamas ir veiksnus.
Psichologinės ekspertizės uždaviniai
Psichologijos ekspertui gali būti užduodami kuo įvairiausi klausimai. Šių klausimų pobūdis priklauso nuo teismų praktikos bei psichologinės ekspertizės išsivystymo konkrečioje šalyje.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Taikymas skirtingose šalyse
Plačiausiai psichologinės ekspertizės yra taikomos bendrosios teisės šalyse, kur teisminis ginčų nagrinėjimas yra rungtyniškas. Vis plačiau taikant psichologijos žinias psichologijos ekspertui teismo užduodamų klausimų vis daugėja, jie apima vis naujus atvejus, tiesiogiai nesusijusius su psichiatrija. Kartu peržengiamos ir baudžiamosios teisės ribos. Vis dažniau ši ekspertizė skiriama civilinėse, administracinėse bylose.
Klausimai ekspertams
Šalyse, kuriose psichologinė ekspertizė buvo pradėta taikyti anksčiau, ekspertui užduodami tokie klausimai, kurių Lietuvos teismas kol kas dar neužduoda (pvz., ar galėjo suimamas žmogus tinkamai suprasti jam perskaitytas teises, ar žmogus atsisakęs advokato pagalbos sugebėjo pakankamai įvertinti šio savo sprendimo padarinius ir pan.).
Psichologinės ekspertizės uždaviniai ir klausimai
Uždavinių, kuriuos sprendžia ar gali spręsti psichologinė ekspertizė, yra labai daug, ir ekspertizės gali būti labai įvairios. Tačiau įvairėjant šiems uždaviniams vis aktualiau tampa juos grupuoti ir išskirti globalesnius ypatingos reikšmės uždavinius.
Klausimai psichologui atliekant visapusišką asmenybės tyrimą
Atsižvelgiant į tai yra formuluojami tipiški teismo klausimai psichologui:
- Kokie yra nusikaltimo padarymo motyvai?
- Kokie asmenybės bruožai padarė esminį poveikį kaltinamojo elgesiui nusikaltimo metu?
- Kokį psichikos sutrikimą turi asmuo ir kokį poveikį jo elgesiui daro šis sutrikimas?
- Kokią moralinę (psichologinę) žalą aukai padarė nusikaltimas?
Poveikis teismo sprendimui
Visapusiškas kaltinamojo asmenybės pažinimas gali paveikti teismo sprendimą dėl šių priežasčių:
- Labiau įsigilinus į nusikaltimo psichologines aplinkybes teisėjui lengviau įveikti fundamentalią atribucijos klaidą.
- Teisėjo požiūrį į kaltinamąjį gali sušvelninti empatijos sužadinimas.
- Giliau susipažinus su kaltinamojo asmenybe ir realiau įsivaizduojant, kaip buvo padarytas nusikaltimas, gali sumažėti „atlygio troškimas“.
Kitos psichologinės metodikos, naudojamos ekspertizės tikslais
Be psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais, teismo procese gali būti naudojamos ir kitos psichologinės metodikos, tokios kaip:
- Autogeninė treniruotė: atsipalaidavimo technika, kuri remiasi savitaiga. Šios treniruotės sumažina nervų sistemos jautrumą, skausmą, stresą, nerimą, padeda mažinti liūdesį, nuovargį, baimės atvejais padeda valdyti mintis nukreipiant jas nuo nepageidaujamų dalykų, padeda gerinti dėmesio koncentraciją ir didinti kūrybingumą.
- Grupinė psichoterapija: efektyvus psichoterapijos metodas, kai padedamas specialisto klientas problemas sprendžia žmonių grupėje, pasinaudodamas jų patirtimi. Grupinės psichoterapijos taisyklės užtikrina maksimaliai saugią aplinką kalbant apie jautrius išgyvenimus.
- Hipnozė: vienas iš psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė - tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. Hipnozė gali būti naudojama valgymo sutrikimams, mikčiojimui, nemigai, nerimui, įtampai, baimėms ir kitoms neurozėms gydyti.
- Individuali psichoterapija: psichoterapijos metodas, kai seansas vyksta dalyvaujant tik klientui ir jo psichoterapeutui. Gydymo metu specialistas su klientu pažįsta skausmingus žmogaus dvasinius išgyvenimus, jo elgesio motyvus, juos kartu analizuoja.
- Kineziterapija: gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu. Tinkamas judesys - tai natūrali biologinė funkcija gerinanti atramos ir judėjimo aparatą, širdies ir kraujagysliš sistemos ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą, atkuria pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą, padeda prisitaikyti prie didesnių fizinių krūvių.
- Meno terapija: tokia psichoterapijos forma, kur kaip pirminiai komunikacijos būdai taikomos įvairios meno rūšys (dailė, drama, šokis, poezija, muzika ir kt.). Meno terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, glaudžiai susijusių su jo kūrybinėmis galiomis.
- Medikamentinis gydymas: psichikos sutrikimų (disfunkcijų) gydymas vaistais.
- Šeimos psichoterapija: bendras šeimos narių pokalbis su psichologu arba psichoterapeutu, siekiant išspręsti tarpusavio santykių problemas.
- Šokio-judesio terapija: terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją.
Procedūrinis teisingumas
Svarbu paminėti ir procedūrinio teisingumo aspektą, kuris yra analizuojamas Viktoro Justickio monografijoje „Bendroji ir teisės psichologija“. Procedūrinis teisingumas - tai suvokimas, ar teisinės procedūros yra sąžiningos ir teisingos. Monografijoje nagrinėjama procedūrinio teisingumo situacija Lietuvoje, vertinant, kaip baudžiamojo proceso dalyviai - įtariamieji ir kaltinamieji - vertina ikiteisminį tyrimą, teismo procesą, teismus ir įstatymus. Taip pat nagrinėjami psichologiniai veiksniai, kurie daro įtaką šiam vertinimui.
Procedūrinio teisingumo veiksniai
- Subjektyvus vertinimas ir jo šaltiniai.
- Arbitro (teisėjo) vaidmuo kaip procedūrinio teisingumo įvertinimo šaltinis.
- Psichologinis pakantumas arbitro kontrolei.
- Pasitenkinimo procedūriniu teisingumu šaltiniai (galimybė išsakyti savo požiūrį, teisėjo elgesio kultūra ir taikomų ginčo nagrinėjimo procedūrų teisingumas).
- Arbitro elgesio ypatumai ir tai, kaip jie veikia taikomų procedūrų teisingumo vertinimą.
- Ryšys su nuosprendžio vertinimu.
- Latentiniai veiksniai, darantys poveikį įtariamojo / kaltinamojo teisingumo vertinimui.
- Teisėjo elgesio ir nuosprendžio vertinimo ryšiai su mūsų šalies įstatymų bei teisingumo institucijų vertinimu.
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų elgesio vertinimo „sprendimo medis“.
- Teisminio ginčų nagrinėjimo ekspertinis vertinimas (lyginant ekspertų vertinimus su realiu teisėjų elgesiu).
- Ikiteisminio tyrimo ekspertinis vertinimas.
tags: #psichologinis #ivertinimas #ekspertizes #tikslais