Nervinė anoreksija, dažnai vadinama tiesiog anoreksija, yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas obsesinis noras numesti svorio, stipri baimė priaugti svorio ir sutrikęs savo kūno suvokimas. Šis valgymo sutrikimas paveikia ne tik kūną, bet ir žmogaus emocinę bei socialinę būklę. Dažnai nepastebima ankstyvuose etapuose, ji gali tyliai progresuoti ir sukelti sunkias pasekmes. Anoreksija - tai ne tik apie maistą, o dažnai - nesveikas būdas susidoroti su vidiniais emociniais sunkumais. Svarbu suprasti, jog sergantysis anoreksija dažnai slepia savo problemas nuo aplinkinių.
Nervinė anoreksija: paplitimas
Nervinė anoreksija dažniausiai paveikia paaugles mergaites ir jaunas moteris. Jos stengiasi išlaikyti itin mažą kūno svorį ribodamos suvartojamo maisto kiekį, besistengdamos nevalgyti jų įsitikinimu kūno masę auginančių maisto produktų, taip pat be saiko sportuodamos arba kraštutiniais atvejais netgi visiškai atsisakydamos valgyti ir badaudamos. Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų. Ja serga apie 1% žmonių. Pridėjus ir netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų siekia apie 4-5%. Iš tikrųjų šie rodikliai gali būti ženkliai didesni, nes liga dažnai yra slepiama ir tikrai ne visais atvejais yra kreipiamasi pagalbos į specialistus. Ir nors nervinės anoreksijos paplitimas yra mažiausias iš visų valgymo sutrikimų, tačiau mirtingumas nuo jos, deja, yra aukščiausias iš visų pauglystės periodu patiriamų psichikos sutrikimų. Ilgą laiką, maždaug apie 20 metų trukusių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia apie 10-13%. Jokia kita psichikos liga neturi tokio didelio mirčių skaičiaus.
Kada diagnozuojama nervinė anoreksija? Simptomai ir jų kriterijai
Kad būtų diagnozuota nervinė anoreksija, žmogaus simptomai turi atitikti tris pagrindinius kriterijus. Kūno svoris turi būti reikšmingai mažesnis už tą, kuris turėtų atitikti pagal amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą. Reikšmingai mažas kūno svoris yra apibražiamas kaip svoris, kuris skaičiuojant pagal kūno masės indeksą yra mažesnis už normalų. Tai yra mažesnis nei 18,5, o vaikams ir paaugliams - mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis. Ir trečias kriterijus - iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Asmens savivertė didžiaja dalimi priklauso būtent nuo kūno svorio ir jo išvaizdos.
Simptomai
Anoreksijos simptomai gali būti įvairūs, o jų sunkumas varijuoja. Jie apima tiek fizinius, tiek elgesio ir emocinius požymius.
Fiziniai požymiai:
- Staigus ar reikšmingas svorio kritimas.
- Labai liekna išvaizda.
- Nuovargis, mieguistumas.
- Dažnas galvos svaigimas ar alpimas.
- Slinkantys, lūžinėjantys plaukai.
- Menstruacijų nebuvimas.
- Sausa, gelsva oda.
- Sumažėjęs širdies ritmas, žemas kraujo spaudimas.
- Rankų ar kojų patinimas.
- Dantų pažeidimai (dažnai dėl sukelto vėmimo).
Elgesio ir emociniai požymiai:
- Nuolatinis rūpinimasis maistu ar kalorijomis.
- Vengimas valgyti viešumoje.
- Maisto kiekio ribojimas, valgymo ritualai (maistas pjaustomas smulkiais gabaliukais, vengimas valgyti kitiems matant, maisto slėpimas).
- Dažnas svėrimasis ar kūno matavimas.
- Nepagrįstas nepasitenkinimas kūno forma.
- Emocinis šaltumas, dirglumas, socialinis atsitraukimas.
- Miego sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis.
- Piktnaudžiavimas laisvinamaisiais, svorį mažinančiais preparatais, ėjimas išsivemti, siekiant greitai atsikratyti suvalgytų kalorijų.
- Perdėtas fizinis aktyvumas.
- Savęs kaip nutukusio suvokimas esant per mažam kūno masės indeksui.
- Nuolatinis šalčio pojūtis.
Anoreksijos tipai
Yra skiriami du anoreksijos tipai. Pirmas tipas yra ribojantis, kai per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį. T. y. nebuvo savaime sukeltas vėmimas ar netinkamas vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimas. Kitas tipas - persivalgymo ir valymosi tipas, kai žmogus per pastaruosius tris mėnesius pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo. Tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl jie svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Persivalgymo priepuoliai
Maždaug trečdalį sergančiųjų nervine anoreksija ištinka persivalgymo priepuoliai, kurių metu sužlunga jų bandymai riboti maisto suvartojimą ir yra prarandama valgymo kontrolė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jų metu suvalgoma nedaug maisto, tad jie galėtų būti laikomi tik subjektyviais persivalgymo priepuoliais. Tačiau, nepaisant to, kitais savo aspektais šie persivalgymo priepuoliai yra tipiški. Pavyzdžiui, nors tokio persivalgymo metu suvalgoma vos keletas gabalėlių tam tikro maisto, bet netgi šis maisto kiekis gali atrodyti gerokai per didelis daugumai nervine anoreksija sergančių žmonių. Neatsižvelgiant į maisto kiekį, persivalgymo priepuoliai yra susiję su dideliu stresu, gėda ir kalte.
Kūno masės indeksas ir anoreksija
Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu. Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas. Lengva, kuomet kūno masės indeksas yra didesnis arba lygus 17. Sunki, kuomet kūno masės indeksas svyruoja tarp 15-16. Ir labai sunki, kuomet kūno masės indeksas mažesnis negu 15.
Fiziniai negalavimai tokie kaip menstruacijų išnykimas vaisingo amžiaus moterims, taip pat plaukų slinkimas, žemas kraujospūdis yra labai dažnos pasekmės sergant nervine anoreksija. Nors daugumas fiziologinių sutrikimų susijusių su nepakankama mityba yra grįžtami pradėjus reguliariai ir pakankamai maitintis, kai kurie pakenkimai, kaip, pavyzdžiui, kaulų mineralų tankio sumažėjimas ir jį lydinti osteoporozė, nėra pilnai atstatomi.
Valgymo džiaugsmas ir malonumas
Nors gali susidaryti įspūdis, kad anoreksija sergantiems žmonėms maistas ir valgymas neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma nervine anoreksija sergančių asmenų gali sakyti, kad yra tarsi apsėsti minčių apie maistą. Buvimas šalia maisto jo nevartojant, suteikia bent dalį malonumo, kuris prarandamas ribojant suvalgomo maisto kiekį. Galiausiai apsisprendus valgyti, maistas dažnai būna vartojamas pagal tam tikrus ritualus: pjaustomas į smulkius gabalėlius arba valgoma pagal tam tikrą eiliškumą ar spalvas.
Kiti elgesio ypatumai
Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių. Taip pat būdingas didelis noras kontroliuoti savo aplinką. Palyginti su asmenimis sergančiais ribojančio tipo nervine anoreksija, tiems, kuriems pasireiškia priepuoliniai persivalgymo epizodai ir po jų sekantis valymosi elgesys, yra būdingas didesnis impulsyvumas.
Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai
Diagnozės sunkumai
Vyresnio amžiaus paaugliams ir suaugusiems, palyginti, nesunku nustatyti tipišką nervinės anoreksijos pasireiškimo formą. Diagnozė paprastai būna pagrįsta ir patikima. Tad specialisto sugebėjimas įtraukti pacientą į palaikantį empatišką pokalbį yra lemiamas veiksnys, suteikiantis pacientui galimybę atskleisti savo baimes dėl svorio, papasakoti apie valgymo įpročius, galbūt dirbtinai sukeliamą vėmimą ar piktnaudžiavimą laisvinamaisiais vaistais, o galbūt pernelyg intensyvų sportavimą ar kitokį žalojimąsi. Jei nebus abipusio pasitikėjimo, pacientas gali stengtis nuslėpti savo elgesį ir prašyti, kad gydytojas ieškotų kitų svorio praradimo ar negalavimo priežasčių.
Nervinė anoreksija ir žmogaus amžius
Nervinė anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Retai kada šis sutrikimas pasireiškia prieš brendimą ar sulaukus keturiasdešimties ir daugiau metų, tačiau, žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų. Šio sutrikimo pradžia dažnai būna susijusi su tam tikru stresiniu gyvenimo įvykiu. Nervinės anoreksijos sutrikimo pasireiškimas, eiga ir išeitys yra labai skirtingos. Jaunesniems asmenims gali pasireikšti netipiški anoreksijos požymiai, įskaitant ir tokius atvejus, kai yra neigiama, jog bijoma sustorėti. Todėl labai svarbu, kad specialistai tiriant pacientą neatmestų nervinės anoreksijos galimybės vien dėl vyresnio paciento amžiaus. Kalbant apie pasveikimą, kai kurie asmenys visiškai atsigauna po vieno ar kelių ligos epizodų. Dar kitiems - išsivysto lėtinė, ilgus metus trunkati ligos eiga. Nervinė anoreksija yra viena iš tų ligų, kurioms gyti kartais pasitelkiama net ir priverstinė hospitalizacija.
Anoreksijos priežastys ir rizikos veiksniai
Anoreksija gali išsivystyti dėl biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinio. Tiksli anoreksijos priežastis nežinoma.
Biologiniai veiksniai:
- Genetinis polinkis.
- Tam tikri asmenybės bruožai (perfekcionizmas, jautrumas).
- Neuromediatoriaus seratonino apykaitos sutrikimai.
- Badaujant ir intensyviai mankštinantis išsiskiriančios medžiagos sukelia pasitenkinimo jausmą.
- Gimdymo traumos ir patologijos.
- Neurotransmiteris oreksinas, reguliuojantis apetitą ir maisto troškimą.
- Infekcinės ligos (streptokokinės, mikoplazminės).
- Cinko nepakankamumas.
Psichologiniai veiksniai:
- Obsesiniai-kompulsiniai bruožai.
- Padidėjęs nerimas.
- Žema savivertė.
- Emocinė trauma.
- Spaudimas siekti tobulumo.
- Neigiama šeimos aplinka vaikystėje.
- Dietų ir atsisakyti maisto, nepaisant alkio.
- Perfekcionizmo, dėl kurio jie galvoja, kad niekada nebūna pakankamai liekni.
Aplinkos veiksniai:
- Visuomenės spaudimas.
- Grožio standartai.
- Socialinė žiniasklaida.
- Bendraamžių įtaka.
- Šiuolaikinė Vakarų kultūra pabrėžia lieknumą.
- Ir vertė dažnai prilyginami plonumui.
- Tam tikrų profesijų atstovai turi didesnę riziką sirgti dėl liekno kūno standartų (modeliai, šokėjai, jojikai, imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai, kuriems tenka greitai netekti svorio, pavyzdžiui, prieš varžybas).
- Žiniasklaidos teigiami grožio standartai.
Rizikos veiksniai:
- Paauglių amžius (ypač merginos).
- Šeimos istorija (jei kas nors šeimoje, pvz., tėvai, sesuo ar vaikas, sirgo anoreksija, rizika padidėja).
- Genetika.
- Dieta ir badas.
- Pokyčių, kuriuos jų kūnas patiria brendimo metu.
Komplikacijos
Nervinė anoreksija gali paveikti beveik kiekvieną organizmo sistemą. Pati sunkiausia - mirtis, staiga - net tada, kai liesumas dar nėra ekstremalus. Ilgalaikių tyrimų duomenimis sergantiems nervine anoreksija mirties rizika yra beveik dešimt kartų didesnė nei sveikiems žmonėms to paties amžiaus ir lyties grupėje.
Galimos komplikacijos:
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
- Širdies sutrikimai, įskaitant aritmijas ir širdies nepakankamumą.
- Kaulų retėjimas (osteoporozė), didesnė lūžių rizika.
- Virškinimo problemos.
- Raumenų silpnumas.
- Nevaisingumas, hormonų disbalansas.
- Inkstų veiklos sutrikimai, elektrolitų disbalansas.
- Padidėjusi savižudybės rizika, depresija, nerimo sutrikimai.
- Gali būti pažeisti visi kūno organai, įskaitant smegenis, širdį ir inkstus.
- Žala gali būti negrįžtama, net kai anoreksija kontroliuojama.
Prevencija ir pagalba
Ankstyvas atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai gali padėti identifikuoti pirmuosius ženklus. Taip pat svarbu:
- Skatinti sveiką požiūrį į kūną ir maistą, ypač vaikams ir paaugliams.
- Vengti vertinimų apie svorį ar išvaizdą.
- Stiprinti savigarbą, emocinį atsparumą.
- Skatinti atvirą komunikaciją šeimoje ir tarp draugų.
Jei kyla įtarimų dėl anoreksijos, svarbu kalbėtis su žmogumi ramiai, be kaltinimų. Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo. Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos. Skatinkite kreiptis pagalbos. Būkite kantrūs. Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį. Švieskite save.
Gydymas
Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją. Nervinės anoreksijos gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės. Komandą dažniausiai sudaro psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas bei socialinis darbuotojas. Jie turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad visi komandos nariai suprastų psichologines pacientų problemas. Pacientai dažniausiai negiamai reaguoja į per daug griežtą ir reiklų personalą, tačiau tuo pačiu nesijaučia saugūs, jei nesukuriamos tam tikros ribos.
Fizinės būklės stabilizavimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį. Svario atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo.
Psichologinė pagalba. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą. Kalbant apie atskiras psichoterapijos technikas, daugiausia duomenų esama apie kognityvinę elgesio terapiją. Kompleksiniais atvejais šalia kognityvinės elgesio terapijos galima rinktis tokias specializuotas psichoterapijos rūšis kaip dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija. Paprastai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio dažniausiai taikoma ilgalaikė vienerių ar dvejų metų trukmės terapija, kuomet prireikia maždaug 20-40 sesijų. Jų metu dirbama su paciento mintimis, emocijomis ir elgesio eksperimentais. T.y. Taip pat taikoma daugybė įvairių metodikų, kurios augina pacientą kaip asmenybę, didina jo psichologinį lankstumą bei atsparumą.
Mitybos terapija.
Socialinė parama. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.
Įsipareigojimas keistis, priimti atsakomybę, tikrai norėti, kad valgymas arba nevalgymo kontroliavimas daugiau nedominuotų kiekvieną gyvenimo akimirką, tikriausiai yra pati svarbiausia sveikimo sąlyga.
Gydymo etapai
- Netekto kūno svorio atstatymas.
- Susijusių psichinių ligų gydymas.
- Minčių ir elgesio pašalinimas, kurie sąlygoja valgymo sutrikimą. Dažniausiai taikomos tam tikros psichoterapijos rūšys.
Ligos gydymas yra ilgas ir sisteminis. Iki 20% atvejų liga pereina į lėtinę formą. Galimi ligos atkryčiai.
Anoreksija ir bulimija
Nors anoreksija ir bulimija yra skirtingi valgymo sutrikimai, jie dažnai būna susiję. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt.), o anoreksijai - griežta maisto kontrolė ir nuolatinis noras numesti svorio. Kai kuriais atvejais vienas žmogus gali sirgti abiem ligomis, o tai dar labiau apsunkina gydymą.
Kaip padėti sergančiam anoreksija?
Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo.
- Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
- Skatinkite kreiptis pagalbos.
- Būkite kantrūs.
- Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
- Švieskite save.
Ilgalaikiai padariniai
Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai.
Ar įmanomas visiškas pasveikimas?
Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju.
Anoreksija ir visuomenės įtaka
Visuomenėje propaguojami grožio standartai daro didelę įtaką ir dažnai prisideda prie šios ligos išsivystymo. Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija.
Dažnos gretutinės ligos
Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.
tags: #anoreksija #ir #pajuode #paakiai