Psichologinės Dėstytojų Kontrolės Pasekmės

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje stresas yra neišvengiamas reiškinys. Nuolat kylančios kainos, nedarbo grėsmė, sveikatos problemos, automobilių spūstys, eilės ir nemandagus aptarnavimas - visa tai prisideda prie streso lygio didėjimo. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, aštuoni iš dešimties apklaustųjų mano, kad per artimiausius penkerius metus darbe patiriamas stresas tik didės. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į psichologinės kontrolės, ypač dėstytojų, poveikį studentams ir kitus galimus streso šaltinius akademinėje aplinkoje.

Stresas: Bendras Apibrėžimas

Sąvoka „stresas“ yra pasiskolinta iš tiksliųjų mokslų, kur ji reiškia įtampą, spaudimą. Tiksliausiai stresą galima apibrėžti kaip nespecifinę fiziologinę organizmo reakciją į poreikį prisitaikyti. Kitaip tariant, kiekvieną kartą, kai žmogus susiduria su situacija, reikalaujančia prisitaikymo, jis patiria stresą, kurio metu vyksta tam tikri fiziologiniai organizmo pokyčiai. Nors kartais kalbama apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ stresą, svarbiausia yra streso patyrimo dažnumas. Jei stresas yra tik momentinis ir žmogus sugeba atsipalaiduoti bei grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, nieko bloga nenutinka.

Streso Valdymas

Kiekvienas žmogus gali sumažinti tiek patiriamo streso kiekį, tiek jo keliamas pasekmes. Yra daug įvairių streso valdymo metodų, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes:

1. Technikos, leidžiančios adekvačiau vertinti situacijas ir rasti efektyvesnių sprendimo būdų. Pavyzdžiui, žmogus, sužinojęs, kad yra atleidžiamas iš darbo, gali išmokti pažvelgti į situaciją „iš šono“ ir atrasti galimybių bei sprendimo būdų, o tai sumažina patiriamą stresą.
2. Metodai, nukreipti į atsipalaidavimo įgūdžių gerinimą. Šiuo metu populiarėja streso valdymo grupės.

Jei visi galėtume nesinervinti ir viską pamiršti, greičiausiai taptume panašūs į robotus, o gyvenimas būtų pilkas ir nuobodus. Tačiau neretai „perlenkiame lazdą“, hiperbolizuojame situacijas, piešdami jas juodesnėmis spalvomis, nei jos yra iš tikrųjų, ir atitinkamai išgyvename didesnį stresą.

Kvėpavimo Pratimai Stresui Mažinti

Norint sumažinti stresą ir įtampą, galima atlikti kvėpavimo pratimus. Tam reikia rasti vietą, kur niekas netrukdys, išjungti mobiliuosius telefonus, patogiai įsitaisyti kėdėje, nusiauti batus, atlaisvinti veržiančias aprangos detales, užsimerkti ir lėtai per nosį įkvėpti orą bei lėtai iškvėpti, palaipsniui iškvepiant vis lėčiau. Svarbu, kad tuo metu žmogus nieko kito negalvotų - tik kaip jis orą įkvepia ir iškvepia. 5 minutės tokių treniruočių kasdien leidžia ganėtinai smarkiai sumažinti patiriamą stresą ir įtampą.

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

Universiteto Aplinka ir Psichologinė Gerovė

Universitetas yra vieta, kurioje priimame vienus pirmųjų suaugusio žmogaus pasirinkimų - iš gausos atsirinkti tai, kas svarbiausia, kartu mokantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Klaidingas nusistatymas, kad studijų metu įgytos žinios ir patirtys turi iškart teikti konkrečią naudą. Artes liberales (liet. laisvųjų menų) principais grįstas išsilavinimas ne tik padeda tapti įdomesniu pašnekovu kambaryje, bet ir puikiai įsiterpia į įvairias vykdomas veiklas.

Dėstytojų Įtaka Studentams

Dėstytojai universitete atlieka svarbų vaidmenį. Jie geba mokyti jaunus žmones, išlaikydami draugiškumą, tačiau kartu neleisdami peržengti ribos, kuri pereitų į familiarumą. Tai padeda studentams pamatyti, kad jie yra autoritetai - žmonės su patirtimi, kurie per paskaitas gali ir pajuokauti, ir pasidalinti asmenine patirtimi.

Psichologinės Kontrolės Apibrėžimas ir Formos

Psichologinė kontrolė apima elgesį, kuriuo siekiama manipuliuoti kito žmogaus mintimis, jausmais ir elgesiu. Akademinėje aplinkoje psichologinė kontrolė gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Nepritarimas nepriklausomumui: Dėstytojas gali kritikuoti studentų savarankiškumą, iniciatyvumą ar nepriklausomą mąstymą.
• Kaltės jausmo sukėlimas: Dėstytojas gali manipuliuoti studentais, sukeldamas jiems kaltės jausmą dėl jų pasirinkimų, nuomonių ar veiksmų.
• Gėdinimas: Dėstytojas gali gėdinti studentus dėl jų klaidų, nesėkmių ar asmeninių savybių.
• Meilės atėmimas: Dėstytojas gali atitraukti savo dėmesį, palankumą ar paramą, siekdamas priversti studentus paklusti jo reikalavimams.
• Manipuliavimas: Dėstytojas gali naudoti įvairias manipuliavimo taktikas, kad paveiktų studentų sprendimus ir elgesį.

Psichologinės Kontrolės Poveikis

Psichologinė kontrolė gali turėti neigiamų pasekmių studentų psichologinei gerovei ir akademiniams pasiekimams:

• Sumažėjęs savivertės jausmas: Nuolatinė kritika ir gėdinimas gali sumažinti studentų savivertę ir pasitikėjimą savimi.
• Padidėjęs nerimas ir depresija: Psichologinė kontrolė gali sukelti nerimą, depresiją ir kitus emocinius sunkumus.
• Sumažėjęs motyvacija mokytis: Nuolatinis spaudimas ir kontrolė gali sumažinti studentų motyvaciją mokytis ir siekti akademinių tikslų.
• Sunkumai priimant sprendimus: Psichologinė kontrolė gali apriboti studentų gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir pasitikėti savo nuomone.
• Santykių problemos: Psichologinė kontrolė gali paveikti studentų santykius su kitais žmonėmis, įskaitant draugus, šeimos narius ir kolegas.

Pavyzdžiai iš Realaus Gyvenimo

Dovilė, studijavusi Vytauto Didžiojo universitete (VDU), pasakoja, kad dėstytojai gebėjo mokyti jaunus žmones, išlaikydami draugiškumą, tačiau kartu neleisdami peržengti ribos, kuri pereitų į familiarumą. Tai padėjo studentams pamatyti, kad jie yra autoritetai - žmonės su patirtimi, kurie per paskaitas gali ir pajuokauti, ir pasidalinti asmenine patirtimi. Tačiau, jei dėstytojas naudotų psichologinę kontrolę, situacija galėtų būti kitokia. Pavyzdžiui, dėstytojas gali nuolat kritikuoti studentų nuomones, net jei jos yra pagrįstos, arba gėdinti juos dėl klaidų, taip sukeldamas nerimą ir sumažindamas motyvaciją mokytis.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Kaip Apsiginti nuo Psichologinės Kontrolės

Jei jaučiatės, kad dėstytojas naudoja psichologinę kontrolę, svarbu imtis veiksmų:

• Atpažinkite elgesį: Pirmiausia svarbu atpažinti, kad patiriate psichologinę kontrolę. Tai gali būti sunku, nes toks elgesys dažnai būna subtilus ir manipuliacinis.
• Nustatykite ribas: Aiškiai nustatykite ribas su dėstytoju ir pasakykite, kad jums nepriimtinas jo elgesys.
• Ieškokite paramos: Pasikalbėkite su draugais, šeimos nariais ar kitais dėstytojais apie savo patirtį. Parama gali padėti jums jaustis mažiau vienišam ir stipresniam.
• Kreipkitės į universiteto administraciją: Jei dėstytojo elgesys yra nepriimtinas ir kenkia jūsų psichologinei gerovei, kreipkitės į universiteto administraciją. Jie gali padėti išspręsti problemą.
• Rūpinkitės savimi: Svarbu rūpintis savo psichologine gerove. Skirkite laiko veikloms, kurios jums patinka, ir praleiskite laiką su žmonėmis, kurie jus palaiko.

Streso Šaltiniai Akademinėje Aplinkoje

Be psichologinės kontrolės, akademinėje aplinkoje egzistuoja ir kiti streso šaltiniai:

• Didelis darbo krūvis: Studentai dažnai patiria didelį darbo krūvį, įskaitant paskaitas, seminarus, namų darbus ir egzaminus.
• Laiko trūkumas: Studentai dažnai jaučia laiko trūkumą, nes turi derinti studijas su darbu, šeimos įsipareigojimais ir kitomis veiklomis.
• Akademiniai reikalavimai: Studentai turi atitikti aukštus akademinius reikalavimus, kad gautų gerus pažymius ir sėkmingai baigtų studijas.
• Finansiniai sunkumai: Daugelis studentų patiria finansinių sunkumų, nes turi mokėti už mokslą, pragyvenimą ir kitas išlaidas.
• Socialinė izoliacija: Kai kurie studentai jaučiasi socialiai izoliuoti, nes neturi draugų ar jaučiasi nesuprasti.

Streso Valdymo Strategijos Akademinėje Aplinkoje

Yra daug streso valdymo strategijų, kurios gali padėti studentams susidoroti su streso šaltiniais akademinėje aplinkoje:

• Laiko planavimas: Susikurkite tvarkaraštį ir planuokite savo laiką. Tai padės jums susidoroti su dideliu darbo krūviu ir jaustis labiau kontroliuojamiems.
• Prioritetų nustatymas: Nustatykite prioritetus ir susitelkite į svarbiausius dalykus. Nebandykite daryti visko vienu metu.
• Atsipalaidavimo technikos: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
• Fizinė veikla: Reguliariai sportuokite. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Sveika mityba: Valgykite sveiką maistą. Sveika mityba padeda palaikyti energiją ir pagerinti psichologinę gerovę.
• Pakankamas miegas: Miegokite pakankamai. Miego trūkumas gali padidinti stresą ir sumažinti koncentraciją.
• Socialinė parama: Praleiskite laiką su draugais ir šeimos nariais. Socialinė parama padeda jaustis mažiau vienišam ir stipresniam.
• Profesionali pagalba: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į profesionalią pagalbą. Universitete dažnai teikiamos psichologinės konsultacijos studentams.

Universiteto Aplinka Kaip Laisvės ir Atsakomybės Derinys

Universitetas būtent ir yra ta vieta jauno žmogaus gyvenime, atspindinti laisvės ir atsakomybės derinį, mokanti suvokti ir prisiimti pasekmes už savo veiksmus. Universiteto aplinka turėtų skatinti studentus eiti į galimybes, o ne į atskirtį.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

tags: #psichologines #destytoju #kontroles #pasekmes