Įvadas
Smurtas prieš vaikus, ypač psichologinis, yra opi problema, paliekanti ilgalaikes žaizdas. Šis straipsnis nagrinėja psichologinio smurto apraiškas, pasekmes bei galimus sprendimo būdus, įskaitant psichologinių knygų ir specialistų pagalbą.
Psichologinis smurtas: nematoma grėsmė
Psichologinis smurtas - tai tyčinis asmens menkinimas, skaudinimas, žeminimas, grasinimas, gėdinimas, išjuoka, atstūmimas, ignoravimas, žodinis užgauliojimas ar bauginimas. Šie veiksmai sukelia nerimą, įtampą ir baimę, ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė teigia, kad psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau tai didelė ir reali grėsmė, ypač kai jis taikomas prieš vaiką.
Psichologinio smurto apraiškos šeimose
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiose šeimose, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso. Nors dažniausiai su juo susiduriama probleminėse šeimose, kuriose yra fizinis smurtas ir vaikų nepriežiūra, tačiau jis pasitaiko ir iš pažiūros pavyzdingose šeimose. Tokie tėvai neretai neatpažįsta savo elgesyje psichologinio smurto, nes nežino kitokių auklėjimo formų, nevengia elgtis savanaudiškai, savo interesus kelia aukščiau vaiko interesų.
E. Belanoškienė pabrėžia, kad psichologinis smurtas pasitaiko ir išsilavinusiose, gerai apmokamus darbus turinčiose šeimose. Norėdami iš vaikų sulaukti paklusnumo, geriausių rezultatų moksle, sporte, tėvai juos pravardžiuoja, gąsdina, lygina su kitais, menkina pasiekimus, galbūt tikėdamiesi, kad tai padės vaikui pasiekti dar geresnių rezultatų, o gal tiesiog toks bendravimas tėvams yra norma.
Pasak specialistės, būna atvejų, kai tėvai ignoruoja objektyvią vaiko situaciją, permeta atsakomybę vaikams už šeimoje kylančias problemas. Užuot patys ėmęsi tinkamų veiksmų, jie taiko prieš vaiką psichologinį smurtą. Pavyzdžiui, tėvai gali žeminti vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, tikėdamiesi, kad tai privers jį geriau mokytis. Arba, vietoje to, kad apkūniems vaikams sudarytų mitybos planą ir organizuotų aktyvų laisvalaikį, jie žemina vaiką vadindami kiaule, storuliu, ėdrūnu, skaičiuoja kiekvieną kąsnį vis sakydami: „koks tu storas, nevalgyk daug“ ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Psichologinį smurtą tėvai taiko ir nežinodami kaip susikalbėti su maištaujančiu vaiku. Nemokėdami suvaldyti netinkamo vaiko elgesio, jie įsivelia į kovą dėl valdžios šeimoje, net ima kerštauti nepaklusniam vaikui. Tokios kovos nelaimėję, suaugusieji net gali pradėti naudoti fizinį smurtą.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Nustatyti, jog vaikas patiria psichologinį smurtą, ne visada lengva. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, patiriantys psichologinį smurtą, dažnai jaučiasi vieniši, nelaimingi, turi žemą savivertę, linkę sirgti nerimo sutrikimais, piktnaudžiauti priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, turi baimių, nepasitiki savimi ir suaugusiais, slopina savo jausmus.
E. Belanoškienės teigimu, vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų, arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis. Vaikams gali pasireikšti miego, valgymo sutrikimai.
Psichologinio smurto pasekmės vaikui
Psichologinį smurtą patiriančio vaiko meilės, dėmesio, emocinio saugumo poreikiai būna nepatenkinti, o tai padaro didelę žalą vaiko savivertei ir ateičiai - jo santykiams su aplinkiniais, mokslams, gebėjimui siekti tikslų. Psichologinį smurtą patiriantis vaikas, suaugęs gali negebėti priimti teisingų sprendimų, gali pats pradėti smurtauti.
Laiku negavę tinkamos pagalbos, bet kokio tipo smurtą patyrę vaikai visą neigiamų patirčių bagažą nusineša į savo santykius su aplinkiniais, santuoką, vaikų auklėjimą. Dažnai smurtaujantys tėvai yra patys kilę iš smurtaujančios aplinkos, arba laikui bėgant susiduria su psichologiniu smurtu kasdienėje savo aplinkoje - darbe, todėl labai svarbu dirbti su šia skaudžia patirtimi, kad smurto ratas sustotų.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Psichologinės knygos: pagalba keičiant elgesį
Tėvams, kurie psichologiškai smurtauja, būtina kreiptis pagalbos į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės kursus. Taip pat naudingos gali būti psichologinės knygos, kurios padeda:
- Suvokti savo elgesį: Knygos gali padėti tėvams atpažinti savo elgesyje psichologinio smurto požymius ir suprasti jo pasekmes vaikams.
- Išmokti naujų auklėjimo metodų: Knygos siūlo alternatyvius auklėjimo būdus, pagrįstus pagarba, empatija ir teigiamu bendravimu.
- Pagerinti bendravimą su vaiku: Knygos pateikia patarimų, kaip efektyviai bendrauti su vaiku, spręsti konfliktus ir kurti stiprų ryšį.
- Ugdyk emocinį intelektą: Knygos padeda tėvams ugdyti savo ir vaiko emocinį intelektą, mokytis atpažinti ir valdyti emocijas.
Viena iš tokių knygų yra Dan Kindlon ir Michael Thompson "Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį". Ši knyga gvildena padarinius, kylančius iš berniukų auginimo šiandieniniame kultūriniame fone, kuris vis dar verčia pasiduoti griežtiems vyriškumo idealams ir taip slopina berniukų emocinį sąmoningumą. Autoriai teigia, jog tinkamai užauginti berniukus yra reikalingas naujas „emocinio raštingumo“ standartas, nes dabartinėje mūsų kultūroje dominuojantys vyriški stereotipai veda berniukus į emocinę izoliaciją.
Vaiko teisių gynėjų pagalba
Susidūrę su psichologinio smurto atveju, vaiko teisių specialistai atlieka vaiko situacijos vertinimą ir inicijuoja pagalbą vaikui, visai šeimai. Kartu su savivaldybe bei kitomis institucijomis vaikų tėvams siūlomi pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma teisingai auklėti vaiką, taip pat psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, kuriose padedama vaiko tėvams suvokti savo elgesį, jo pasekmes sau pačiam ir aplinkiniams.
Nuo psichologinio smurto nukentėjusiam vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grupės, kurias veda psichologai - psichoterapeutai.
Smurtinio elgesio keitimo programos
Lietuvoje smurtinį elgesį keičiančias programas laisvėje vykdo Lietuvos probacijos tarnyba. Šios programos gali būti skiriamos atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, atidėjus bausmės vykdymą, taip pat lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų atvejais.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, svarbu plėsti specialistų, galinčių vesti elgesio keitimo programas, ratą ir kurti smurto artimoje aplinkoje atvejo vadybos sistemą. Taip pat svarbu dirbti su pora, t. y. su smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu žmogumi.
tags: #psichologines #knygos #pries #smurtini #elgesi