Streso Darbe Valdymo Standartai: Kaip Kurti Sveiką Darbo Aplinką

Įvadas

Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje stresas tapo neišvengiamu palydovu. Ivleva ir Pajarskienė (2018) teigia, kad stresas yra viena didžiausių sveikatos problemų Europoje. Nors trumpalaikis stresas gali mobilizuoti organizmą ir padidinti efektyvumą, ilgalaikis ar stiprus stresas neigiamai veikia darbuotojų savijautą, sveikatą ir įmonės produktyvumą. Todėl streso valdymas darbe tampa vis svarbesniu aspektu, kuriam būtina skirti dėmesį tiek individualiu, tiek organizaciniu lygiu.

Lietuvos teisės aktai apibrėžia darbdavių pareigą vertinti ir valdyti psichosocialinę riziką, o Higienos institutas parengė Streso darbe valdymo standartus, skirtus padėti įmonėms kurti palankesnę darbo aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo poveikį, streso valdymo standartus ir praktinius būdus, kaip organizacijos gali efektyviai valdyti stresą darbe.

Streso Samprata ir Poveikis Darbui

Stresas darbe atsiranda, kai darbuotojas jaučia, kad negali susidoroti su psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Tamašauskaitė, Pilipavičienė ir Markevičė (2015) pabrėžia, kad streso valdymo priemonės turėtų apimti darbo užduočių gerinimą, socialinių gebėjimų ugdymą, psichosocialinės aplinkos gerinimą ir bendravimo įgūdžių tobulinimą. Stresas darbe didina organizacijos sąnaudas, mažina darbo kokybę ir trukdo bendradarbiavimui. Dėl streso žmonės gali susirgti širdies ligomis, juos gali pradėti kankinti nugaros ir galvos skausmai, sutrikti virškinimas, stresas gali išprovokuoti ir psichikos sutrikimus bei lemti žalingą elgesį - darbuotojai gali elgtis agresyviai, pradėti vartoti alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys dažniau patiria įtampą dėl atleidimo pavojaus, karjeros perspektyvų, neatitikimo tarp išsilavinimo ir darbo pobūdžio, didelės atsakomybės, konfliktų darbe, diskriminacijos ir nepakankamo įvertinimo. Stresas neatsiejamas ir nuo vadovo profesinės veiklos. Nuo to, kaip vadovai geba valdyti stresą, priklauso jų fizinė ir psichologinė sveikata.

Stresas veikia viso kolektyvo narių nuotaiką ir mažina produktyvumą. Stresas daro neigiamą įtaką ir įmonei, nes dėl jo darbuotojai dažniau serga, didėja jų kaita, sunku surasti naujų darbuotojų, dirbantieji dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, formuojamas prastas organizacijos įvaizdis, klientai būna nepatenkinti.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Streso Darbe Valdymo Standartai

Higienos institutas parengė stresui darbe valdyti skirtus Streso darbe valdymo standartus - priemonę, kurios pagalba galima pagerinti darbo sąlygas įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Lietuvos teisės aktai apibrėžia darbdavių pareigą vertinti ir valdyti psichosocialinę riziką. Higienos instituto specialistai siūlo naudoti Lietuvai pritaikytą Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodiką - Streso darbe valdymo standartus (toliau - Standartai), paremtus gerąja praktika ir mokslo įrodymais.

Standartų Diegimo Etapai

Standartai diegiami keliais etapais, kurių metu, pasitelkiant juose nurodytas technikas, nustatomos problemos, aktyvių diskusijų su darbuotojais metu ieškoma galimų sprendimų.

Standartai diegiami penkiais etapais, kurių metu, pasitelkiant apklausas ir kitas technikas, vertinama rizika, o aktyvių diskusijų su darbuotojais metu ieškoma būdų nustatytoms problemoms spręsti. „Labai svarbu, kad sprendžiant streso darbe problemą būtų įtraukti darbuotojai. Darbuotojų požiūris svarbus nustatant organizacijoje esančias problemas ir siūlant problemų sprendimus“, - sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyr. specialistė Vilija Kuodytė.

Standartų Nauda Organizacijai

Standartų diegimas teikia įmonei, įstaigai ar organizacijai daug privalumų:

• Gali padėti išvengti išlaidų ir nuostolių, susijusių su stresu darbe.
• Padeda spręsti priežastis, dėl kurių kyla stresas darbe.
• Pateikia įrankius rizikai vertinti (klausimynas, kitos technikos).
• Į rizikos vertinimą ir problemų sprendimą įtraukiami darbuotojai.
• Darbuotojams siunčiama žinia, kad organizacijai rūpi jų darbo aplinka ir gerovė.
• Padeda palaikyti įmonės kaip besirūpinančios savo darbuotojais įvaizdį išorėje.
• Standartus galima taikyti organizacijoje be išorės pagalbos.

Taip pat Lietuvos įmonėms parengtas informacinis leidinys, trumpai pristatantis Streso darbe valdymo standartus ir jų taikymo privalumus. Jį atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą. Daugiau informacijos apie Standartus ir jų taikymą galima rasti Higienos instituto svetainėje www.hi.lt, arba paspaudus šią nuorodą.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Septynios Psichosocialinės Darbo Aplinkos Sritys

Standartai apibūdina septynias psichosocialinės darbo aplinkos sritis, kurios siejamos su tinkamai valdoma streso darbe rizika:

1. Darbo reikalavimai.
2. Darbo kontrolė.
3. Kolegų ir vadovų parama.
4. Darbuotojų tarpusavio santykiai.
5. Pareigų aiškumas.
6. Pokyčiai.
7. Standartai turėtų padėti atpažinti, ko organizacijoje trūksta, kad būtų užtikrinta palanki psichosocialinė darbo aplinka.
8. • darbuotojai suvokia galimą pokyčių įtaką jų darbui.

Nuovargis Darbe ir Jo Valdymas

Nuovargis - tai fizinės, emocinės ar protinės energijos išsekimas, kurį sukelia ilgalaikis darbo krūvis, prastas miegas, nuolatinis psichologinis spaudimas ar gyvenimo būdo disbalansas. Tai turi tiesioginį poveikį produktyvumui, psichinei sveikatai, motyvacijai bei socialiniams santykiams. Darbe žmonės nuolatos susiduria su iššūkiais, kurie skatina sutelkti jėgas ir dirbti efektyviai. Tačiau nuolatinė įtampa kelia stresą. Stresas veikia viso kolektyvo narių nuotaiką ir mažina produktyvumą. Stresas daro neigiamą įtaką ir įmonei, nes dėl jo darbuotojai dažniau serga, didėja jų kaita, sunku surasti naujų darbuotojų, dirbantieji dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, formuojamas prastas organizacijos įvaizdis, klientai būna nepatenkinti. Higienos instituto specialistai įmonėms ir organizacijoms siūlo naudotis Lietuvai pritaikyta Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodika - Streso darbe valdymo standartais. Standartai įmonei, įstaigai ar organizacijai gali padėti išvengti išlaidų ir nuostolių, susijusių su stresu darbe, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojai patiria stresą. „Labai svarbu, kad sprendžiant streso darbe problemą būtų įtraukti darbuotojai. Darbuotojų požiūris svarbus nustatant organizacijoje esančias problemas ir siūlant problemų sprendimus”, - sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyr.

Tyrimas apie Stresą Gydymo Įstaigoje

Straipsnyje remiamasi tyrimu, kurio tikslas buvo įvertinti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą.

Tyrimo Tikslai ir Uždaviniai

Tyrimo tikslas buvo įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą X gydymo įstaigoje.

• Nustatyti gydytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius.
• Nustatyti slaugytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius.
• Palyginti slaugytojų ir gydytojų pagrindinius stresą lemiančius veiksnius ir sąsają su sveikata.

Tyrimo Metodai

Tyrimas atliktas 2020 m. vasario - kovo mėn., gavus bioetikos leidimą (BEC-MF-265). Tai buvo vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kuriame dalyvavo 296 respondentai (atsako dažnis - 86 proc.). Duomenų analizei naudota SPSS 20.0 versija. Hipotezės tikrintos chi kvadrato kriterijumi (χ2), ryšiams įvertinti pasirinktas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Statistinis reikšmingumas nustatytas, kai p<0,05.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Tyrimo Rezultatai

Tyrime dalyvavo 37,5 proc. (n=111) gydytojų ir 62,5 proc. (n=185) slaugytojų. Respondentų patiriamo streso lygis darbe buvo vidutinis (gydytojų vidurkis - 3,26 balai, slaugytojų - 3,25 balai). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų streso lygio nenustatyta.

Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė. Gydytojų darbo kontrolė priklausė nuo lyties, o slaugytojų santykiai darbe - nuo darbo stažo. Respondentų amžius neigiamai koreliavo su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe.

50 proc. gydytojų ir 57 proc. slaugytojų savo sveikatą vertino gerai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų sveikatos vertinimo nenustatyta. Gydytojų ir slaugytojų subjektyvi sveikata priklausė nuo amžiaus ir darbo stažo. Respondentai fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę, skirtumas statistiškai reikšmingas. Fizinė sveikata priklausė nuo amžiaus, o psichinė - nuo darbo stažo. Respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliavo su darbo reikalavimais ir teigiamai su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama).

Tyrimo Išvados

Respondentų profesinio streso lygis yra vidutinis. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys stresą darbe gydytojams ir slaugytojams, yra dideli darbo reikalavimai, maža darbo kontrolė ir įtempti santykiai darbe. Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai. Respondentų subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Tiriamieji fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę.

Praktiniai Streso Valdymo Būdai

Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam sukelia didelę įtampą, kitam gali pasirodyti kaip lengvas nepatogumas. Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Psichologas gali pasiūlyti įvairiapusę pagalbą, apimančią ne tik streso šaltinių išaiškinimą, bet ir efektyvių įveikos mechanizmų išugdymą bei emocinės sveikatos stiprinimą.

Psichologinės Intervencijos

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie streso jausmo.
• Relaksacijos technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ir joga mažina raumenų įtampą, sulėtina širdies ritmą ir ramina protą.
• Mindfulness meditacija: Skatina sutelkti dėmesį į dabartį ir priimti savo mintis bei jausmus be teisimo.
• Laiko valdymo įgūdžių ugdymas: Efektyvus laiko valdymas mažina stresą, susijusį su laiko trūkumu.
• Asmeninių problemų sprendimas: Psichologas gali padėti išspręsti asmenines problemas, kurios kelia stresą.

Kiti Streso Valdymo Patarimai

• Gerkite mažiau kofeino.
• Gerinkite miego kokybę.
• Būkite malonus.
• Susikoncentruokite į pozityvius dalykus.
• Įkvėpkite ir iškvėpkite. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“.
• Galvokite apie tai, kas malonu.
• Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių.
• Reguliariai mankštinkitės.

Organizacinės Streso Valdymo Strategijos

Rimkutė pastebi, kad organizacijos vis dažniau imasi priemonių streso valdymui. Paskutiniu metu tarp personalo profesionalų dažnai girdima, kad įmonės suka galvą kaip geriau tvarkytis su stresu. Vienos bando labai populiarėjančias sąmoningo dėmesingumo (angl. Mindfulness) programas, kitos įrengia meditacijos ar miego kambarius. Nemažai skatina fizinį aktyvumą, nes tai viena efektyvesnių prevencinių priemonių.

• Mokymai apie streso valdymą: Darbuotojai išmoksta daryti pertraukėles tarp darbų, atsipalaiduoti, keisti požiūrį.
• Asmeninė atsakomybė už savo gerovę: Skatinama imtis veiksmų ir keisti situaciją, o ne skųstis.
• Rūpinimasis kūnu: Būtina turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką, pavyzdžiui, kvėpavimą ar fizinį aktyvumą.

Mackevičius sako, kad neseniai atlikti tyrimai parodė, jog apie trečdalį įmonės darbuotojų daugiau kaip trečdalį savo darbo laiko skiria nerimui dėl prastos dabarties ir ateities.

Darbdavio Atsakomybė

Darbdavys yra įpareigotas užtikrinti psichosocialinę riziką, t. y. matuoti patiriamo streso lygį ir imtis veiksmų, jei situacija darosi probleminė. Tam net paruošti streso darbe valdymo standartai.

Dažnos Priežastys, Sukeliančios Stresą Darbe

• Darbo krūvis: Sveikas darbo krūvis yra tuomet, kai darbuotojas turi iššūkių keliančias užduotis, bet taip pat ir reikiamas kompetencijas ir resursus jas atlikti. Problemos kyla tuomet, kai darbuotojas neturi resursų ar kvalifikacijos susitvarkyti su užduotimis, ar tuomet kai turi resursus, bet užduočių yra per daug ir daromas spaudimas nuolat dirbti viršvalandžius. Pasitaiko ir prasto darbų delegavimo situacijos, kuomet vadovas nesuformuluoja aiškių užduočių.
• Prasta komunikacija pokyčių laikotarpiu: Visi žino, kad vyksta pokyčiai, bet informacija dalinamasi neformaliai, kai kurie darbuotojai pakviečiami darbo pabaigoje ir tiesiog atleidžiami. Jokios formalios komunikacijos, kas, kodėl, kiek bus atleista? Aišku, kad tokiose situacijose yra du elementai: vadovų komunikacija ir pačio žmogaus gebėjimas priimti pokyčius bei dirbti neapibrėžtumo situacijoje.
• Toksiška įmonės kultūra: Ar Jūsų įmonėje apkalbinėjama? O galbūt tyčiojamasi?
• Darbo specifikos neatitinkantis ofisas: Darbe praleidžiame labai daug laiko, tad natūralu, kad norime patogios darbo vietos, kuri padėtų, o ne trukdytų produktyviai dirbti.
• Padidėjęs nedarbingumas: Didelis skaičius perdegusių darbuotojų. Pradžioje jie atrodo labai entuziastingi, dažnai dirba viršvalandžius, yra labai įsitraukę į darbą. Vėliau vis labiau atsiriboja nuo aplinkos, vis mažiau bendrauja su aplinkiniais, nes tai „trukdo dirbti“. Galiausiai, jie fiziškai ir emociškai išsenka. Dirba daug, tačiau efektyvumas krinta. Jie nustoja jausti pasitenkinimą darbu ir gyvenimu.

tags: #streso #darbe #valdymo #standartai