Šeimos psichologijos temos: santykių dinamika, iššūkiai ir terapijos galimybės

Įvadas

Šeima - tai sudėtinga sistema, kurioje kiekvienas narys veikia ir yra veikiamas kitų. Santykiai šeimoje nuolat kinta, patiria iššūkius, o kartais ir krizes. Šeimos psichologija nagrinėja šiuos procesus, siekdama padėti šeimoms geriau suprasti save, spręsti problemas ir kurti darnesnius santykius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines šeimos psichologijos temas, dažniausiai pasitaikančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus, įskaitant šeimos psichoterapiją.

Šeimos psichoterapija: pagalba šeimos santykiams

Šeimos psichoterapija - tai psichologinė terapija, kuri koncentruojasi į šeimos dinamiką ir tarpusavio santykius. Jos tikslas yra padėti šeimai geriau suprasti vieniems kitus, įveikti iššūkius, išmokti spręsti konfliktus ir kurti sveikesnius bei stipresnius santykius. Šeimos psichoterapija gali būti naudinga įvairiose situacijose, padedant poroms ar šeimos nariams susidoroti su konfliktais, įveikti krizes (pavyzdžiui, santuokos ar šeimos krizes), gerinti komunikaciją ir sąveiką, ugdyti sprendimų priėmimo įgūdžius bei ugdyti bendrą supratimą.

Kada šeimos psichoterapija gali būti naudinga?

Šeimos psichoterapija dažnai naudojama sprendžiant įvairias problemas ir iššūkius, su kuriais gali susidurti šeimos:

• Komunikacijos sunkumai: Nesugebėjimas atvirai ir efektyviai bendrauti, nesusikalbėjimas, nuolatiniai ginčai.
• Konfliktai ir nesutarimai: Nuolatiniai konfliktai tarp šeimos narių, nesutarimai dėl įvairių klausimų.
• Santuokos krizės: Ištikimybė, emocinis atotrūkis, sunkumai intymumo srityje.
• Sutrikęs ryšys ar emocinis atotrūkis: Šeimos narių jausmas, kad jie yra atitolę vieni nuo kitų, trūksta artumo ir supratimo.
• Pagalba susiduriant su pokyčiais: Esant gyvenimo pokyčiams, pavyzdžiui, gimimo, mirties, skyrybų atveju, šeima gali patirti pokyčių stresą.
• Vaikų auklėjimo klausimai: Nesutarimai dėl auklėjimo metodų, vaikų elgesio problemos.
• Santykių stiprinimas: Net ir neturint rimtų problemų, šeimos terapija gali padėti stiprinti šeimos ryšius, ugdyti bendravimo įgūdžius, geriau suprasti vieni kitus ir ugdyti empatiją.

Kaip vyksta šeimos psichoterapijos sesija?

Šeimos psichoterapijos sesija vyksta fokusuojantis į šeimą ar porą kaip vientisą darinį. Šis terapijos procesas dažniausiai yra struktūruotas:

1. Temos aptarimas: Svarbiausių ar aktualiausių temų aptarimas.
2. Tarpusavio santykių ir komunikacijos analizė: Šeimos psichologas gali padėti atskleisti šeimos narių tarpusavio sąveikos modelius ir komunikacijos būdus.
3. Atviras dialogas: Šeimos nariai skatinami atvirai dalintis savo jausmais, mintimis ir perspektyvomis.
4. Sprendimų ir strategijų kūrimas: Siūlomi sprendimai ar strategijos, kaip susidoroti su iškilusiomis problemomis ar konfliktais.
5. Namų užduotys: Šeimos nariai gali gauti užduočių, kurias reikia atlikti tarp sesijų, siekiant praktiškai pritaikyti naujus įgūdžius ir strategijas.
6. Sesijos baigimas: Apibendrinami pagrindiniai aptarti klausimai ir susitariama dėl tolesnių veiksmų.

Šeimos psichologas kuria saugią terapijos aplinką, kurioje šeimos nariai gali atvirai ir sąžiningai kalbėti apie savo iššūkius ir problemas. Šeimos psichoterapija gali padėti gilinti savo supratimą apie santykius, komunikaciją ir šeimos dinamiką, taip pat suteikti naujų įžvalgų, kaip geriau veikti kartu.

Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą

Ar būtina ateiti su partneriu ar šeimos nariais?

Ne visada būtina, kad visi šeimos nariai dalyvautų terapijoje. Kuomet partneris neturi galimybės ar noro dalyvauti terapijoje, vienas asmuo taip pat gali lankyti šeimos terapijos sesijas. Svarbiausia yra tai, kad visi, kurie dalyvauja terapijoje, būtų atviri bendradarbiavimui, ieškoti įžvalgų ir veiksmingų būdų įveikti problemas ar gerinti santykius.

Kiek laiko trunka terapija ir ko galima tikėtis?

Kiekvienas šeimos terapijos procesas yra unikalus ir rezultatai gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių. Kai kurios šeimos gali pastebėti pokyčius po kelių sesijų, tuo tarpu kitiems gali prireikti ilgesnės terapijos. Svarbu būti kantriems ir atviriems procesui.

Skirtingos asmenybės ir šeimos terapija

Šeimos terapija gali būti naudinga net ir tada, kuomet du asmenys yra visiškai skirtingos asmenybės. Egzistencinė krypties psichoterapija, kurią praktikuoja kai kurie specialistai, atkreipia dėmesį į individualių asmenybės bruožų svarbą ir padeda pažvelgti į žmonių vertybes, tikslus ir egzistencinius klausimus. Skirtingumas gali būti naudingas, juo galima pasinaudoti, siekiant suvokti kiekvieno asmenišką patirtį ir perspektyvą.

Konfidencialumas

Viskas, kas bus aptarta šeimos psichoterapijos sesijos metu, bus laikoma konfidencialia informacija. Konfidencialumas yra pagrindinis psichoterapijos principas, kuris užtikrina pasitikėjimą ir saugumą terapijos procese.

Pasiruošimas šeimos psichoterapijos sesijai

Pasiruošimas šeimos psichoterapijos sesijai gali padėti padidinti jos naudingumą:

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai

• Atvirumas: Būkite atviri naujoms įžvalgoms ir perspektyvoms.
• Tikslų išsikėlimas: Pagalvokite, kokių tikslų norėtumėte pasiekti terapijos procese.
• Išankstinis apgalvojimas/pasiruošimas: Prieš sesiją pagalvokite apie tai, kokias temas ar problemas norėtumėte aptarti.
• Savęs stebėjimas: Stebėkite savo jausmus, elgesį ir mintis terapijos metu.
• Klausimai: Būkite pasirengę užduoti klausimus terapeutui ar partneriui.

Dažniausios problemos šeimoje ir jų įtaka

Psichologai pastebi, kad dažnai žmonės sureikšmina pačią problemą. Yra žmonių, kurie sureikšmins vieną vienintelį įvykį, pavyzdžiui, tėtis, mama, brolis, žmona manęs nepagyrė, ir jie gyvens su šia nuoskauda visą gyvenimą. Eigoje tai taps gilesne problema. Kita kategorija žmonių - turinti daug įvairiausių sunkumų, tačiau jų taip stipriai nesureikšminanti.

Dažniausios problemos šeimoje:

• Santykių problemos: Neištikimybė, darboholizmas, per mažas įsitraukimas į šeimą. Būtent dėl to, kad vienas šeimos narys iš tėvų būna per daug įsitraukęs į šeimos gyvenimą, o kitas - per daug atitrūkęs, sudaro pamatą problemoms atsirasti.
• Suderinamumo nebuvimas auklėjimo stiliuose, bendravimo formoje: Per didelis dėmesys iš tėvų, nekontroliuojamas dėmesys arba, atvirkščiai, dėmesio stoka šeimoje dažnai lemia vaikų nerimastingumą, atsirandančius depresijos požymius ar bendravimo sunkumus mokykloje, pavyzdžiui, patyčios ar pačių sukeliamas smurtas prieš kitus vaikus. Tėvai turi sugebėti prisiderinti vienas prie kito.

Skirtingi atvejai lemia skirtingą vaikų emocinę, jausminę būseną šeimoje. Didžioji dauguma žmonių sukuria šeimas net nesuprasdami, ką reiškia būti šeimoje. Kai kurie netgi dalinasi tokiais patyrimais, kaip nenorėjimas turėti vaikų, ar būti santuokoje, tačiau visą tai daro iš poreikio prisitaikyti prie žmogaus, kurį įsimyli.

Vaikas kaip "lakmuso popierėlis"

Psichologai teigia, kad vaikas šeimoje yra it lakmuso popierėlis - jis viską sugeria, viską atspindi. Kuo daugiau problemų turi jis, tuo daugiau problemų yra šeimoje. Tačiau, šiuo atveju, reikia atsižvelgti į veiksnius, kuomet tikrai negalime kaltinti šeimos. Tai - raidos sutrikimai, mokymosi sunkumai ir t.t. Taip pat labai didelę reikšmę vaiko raidai turi ir aplinka, kurioje būnama - mokytojai, seneliai. Ypač kalbant apie senelius, nors apie tai mažai pasakojama, tačiau jų vaidmuo šeimoje yra labai svarbus. Šiuo metu per daug nuvertinamas senelių svarba anūkams, kaip ir poilsio naudą vaiko augime. Vaikas per dieną nueina į keletą būrelių, grįžęs ruošia namų darbus ir visiškai neturiu laiko poilsiui.

Skyrybos ir jų įtaka vaikui

Svarbu suprasti, kad tai, kaip tėvai pateiks skyrybas savo vaikui, lems vaiko (ne)patiriamą žalą. Vaikai turi suprasti, jog jie nėra atsakingi už tėvų santykius ir nuolatinis tėvų kartojimas, kad „susipykome per tave“ nepadeda vaikui išvengti kaltės jausmo buvimo. Tuomet vaikas pradeda kaltinti save dėl nepavykusių tėvų santykių. Lygiai taip pat nereikia susikurti iliuzijos, kad vaikas gali sutaikyti tėvus, nes taip nėra. Taip pat svarbu, kaip tėvai po skyrybų demonstruoja tarpusavio santykius. Ar jie toliau konfliktuoja, atsiliepia prie vaiko vienas apie kitą blogai, ar sugeba išlaikyti oficialius, darnius santykius. Vaikas neturi pasijusti įspraustas į rėmus, kur turi rinktis - ar likti su mama, ar su tėčiu.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

Kaip spręsti problemas šeimoje savarankiškai?

• Tikėjimas, kad galiu išspręsti problemą: Dažnai psichologo darbas būna įgalinti žmones patikėti savo galimybėmis išspręsti problemą. Gyvenime susiduriame su kategorišku mąstymu - arba viskas gerai, arba blogai.
• Atkaklumas: Tam, kad kažkas pasikeistų, reikia laiko.
• Įsiklausymas: Gebėjimas girdėti kito poziciją, suprasti, ką žmogus nori pasakyti. Dažnai psichologai tampa klientų veidrodžiais ir vertėjais - jie aiškina, iš kur kyla emocijos, kas yra bandoma pasakyti tam tikrais žodžiais.
• Tradicijos: Vienas geriausių būdų įveikti nesklandumus šeimoje yra tradicijos - sekmadienio vakarienės, pasimatymai ir pan. Tiek partneriai vienas kitą, tiek tėvai vaikus, tiek vaikai tėvus turi kviesti į pasimatymus, nes čia atsiskleidžia kitoks jausmas, santykis, bendravimas.
• Žvilgsnio pakeitimas: Dar vienas dalykas, kas šeimoje sukelia problemas yra tai, kad mes vienas į kitą pradedame žiūrėti vienpusiškai - žinome, kaip kas pasielgs, ką pasakys, kaip pažiūrės.
• Chaoso diena: Įvesti namuose chaoso dieną. Tai diena, kai kiekvienas šeimos narys apsikeičia vaidmenimis ir tą dieną praleidžia būdamas kito kailyje - vaikas mamos, mama tėčio, tėtis vaiko. Tokiu būdu mes galime pastebėti, kaip atrodome ir kaip elgiamės kitų žmonių akimis. Tai ypač tinka kai vaikai turi elgesio ar emocijų sunkumų, jiems sunku su savireguliacija, savikontrole. Stebėdami savo elgseną kitame žmoguje, jie mato save, o tai gali skatinti vaiką keistis.

Kada kreiptis į psichologą?

Svarbu pajusti ir suvokti, kad dabar yra tas laikas, kuomet turime apsilankyti pas psichologą. Santykiai prasideda nuo tolerantiško, sąmoningo pokalbio vienas su kitu, poreikių, norų, emocijų išgryninimo.

Knygos apie šeimos psichologiją

Šiandien vis daugiau tėvų atsakingai žvelgia į tėvystę, rūpinasi ne tik vaiko apranga, bet ir emociniais bei protiniais poreikiais. Vaikas - ne tik mūsų auklėjimo rezultatas, bet ir aktyvus stebėtojas, kuris nuo mažens analizuoja aplinką, tėvus, brolius, seseris ir jų tarpusavio santykius. Remdamasis šia patirtimi, vaikas kuria savo suvokimą apie save ir pasaulį, kuris formuoja jo asmenybę. Tačiau dėl ribotos patirties ir protavimo, vaiko išvados ne visada būna teisingos ir naudingos jo raidai. Todėl svarbu išmokti išgirsti vaiko kalbą, pamatyti jo veiksmus, emocijas ir padėti jam teisingai suprasti sudėtingą žmonių santykių pasaulį.

Štai keletas knygų, skirtų šeimos psichologijai, kurios gali padėti tiek specialistams, tiek tėvams geriau suprasti vaiko raidą, santykius šeimoje ir rasti būdus, kaip spręsti iškylančius sunkumus:

• Daivos Grakauskaitės-Karkockienės "Šeimos psichologija": Knyga skirta studentams, jaunimui ir visiems, besidomintiems santuokos ir šeimos psichologija. Knyga supažindina su vyro ir moters psichologija, meilės ryšiais, bendravimo ypatumais ikisantuokinio bendravimo ir šeimos formavimo kontekste.
• Gražinos Matulienės knygos (pvz., vadovėliai „Psichologija studentui“, „Bendravimo psichologija“, „Psichologija šiandien“): Autorė yra psichologė, socialinių mokslų daktarė, docentė, kuri specializuojasi šeimos psichologijos srityje.

Be to, norint giliau suprasti save ir kitus, verta pasidomėti ir populiariosios psichologijos autoriais, kurie pateikia mokslines žinias patraukliai ir suprantamai plačiajai auditorijai:

• Daniel Goleman: Žinomas dėl savo knygos „Emocinis intelektas“, kurioje atskleidžia emocijų svarbą asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
• Malcolm Gladwell: Savo knygose tyrinėja socialinius mokslus ir psichologiją, analizuodamas, kaip greiti sprendimai ir išskirtinės asmenybės formuoja mūsų pasaulį.
• Brené Brown: Psichologė ir tyrinėtoja, žinoma dėl savo darbų apie pažeidžiamumą, drąsą ir gėdą.
• Steven Pinker: Kognityvinis mokslininkas, nagrinėjantis kalbos, mąstymo ir žmogaus prigimties psichologiją.
• Carol S. Dweck: Psichologė, geriausiai žinoma už savo knygą „Sėkmės psichologija“, kurioje atskleidžia, kaip augimo mąstysena gali padėti žmonėms pasiekti didesnių aukštumų ir įveikti kliūtis.
• Daniel Kahneman: Nobelio premijos laureatas, analizuojantis, kaip mūsų smegenys priima sprendimus.
• Angela Duckworth: Psichologė, tirianti, kaip atsparumas ir atkaklumas lemia sėkmę.
• Adam Grant: Organizacinis psichologas, rašantis apie darbo psichologiją ir žmogaus motyvaciją.
• Susan Cain: Žinoma už savo knygą „Tyla: intravertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėti“, kurioje atskleidžia intravertų stiprybes.
• Martin Seligman: Pozityviosios psichologijos tėvas, nagrinėjantis laimės ir gyvenimo prasmės klausimus.

Šių autorių knygos suteikia vertingų įžvalgų apie žmogaus prigimtį, emocijas, motyvaciją ir tarpasmeninius santykius, padedančios geriau suprasti save ir aplinkinius.

Vidinės šeimos sistemų (VŠS) modelis

Dr. Richardo Schwartzo vidinės šeimos sistemų (VŠS) modelis teigia, kad visi mes gimėme su daugybe subasmenybių, arba dalių. Šios dalys nėra tik vaizduotės vaisius ar simboliai, bet realūs mūsų asmenybės komponentai. VŠS modelis dešimtmečius skatino psichologijos pokyčius ir padeda gydyti traumas, priklausomybes ir depresiją.

Pagrindiniai VŠS principai:

• Daugybė dalių: Kiekvienas žmogus turi daugybę skirtingų asmenybės dalių, kurios atlieka skirtingas funkcijas.
• Gėrio esmė: Net ir destruktyvios dalys turi gėrio esmę ir gali grįžti prie jos, kai atsikrato naštos.
• Atjauta sau: Svarbu priimti visas savo dalis su atjauta, net ir tas, kurios mums nepatinka.
• Vidinė harmonija: Suvokimas, kad visos asmenybės dalys priimtinos, leidžia susitaikyti su savimi ir pasirinkti tinkamą kryptį.

VŠS terapija yra itin veiksminga, daug žadanti ir pozityvi paradigma, padedanti suprasti ir išsigydyti traumas.

Specialistai, teikiantys pagalbą šeimoms

Lietuvoje veikia nemažai psichologų ir psichoterapeutų, kurie specializuojasi šeimos psichologijos srityje. Vilniaus psichologijos centre dirba specialistai, teikiantys individualias konsultacijas ir psichoterapiją bei vedantys terapijos grupes paaugliams, suaugusiems, šeimoms. Tarp jų:

• Dr. Justina Dillon: Psichologė-psichoterapeutė, akredituota EMDR praktikė ir supervizorė, IFS terapijos praktikė. Specializuojasi traumų, priklausomybės, nerimo, depresijos gydymo srityse.
• Sandra Četrauskienė: Psichologė, REBT ir Geštalto psichoterapijos praktikė, edukologė, asmeninės karjeros valdymo konsultantė/ mokymų trenerė, lektorė.
• Rita Žliobaitė: Klinikinė psichologė, Geštalto psichoterapijos kandidatė.
• Monika Aleksė: Sveikatos psichologė, geštalto psichoterapijos kandidatė, EMDR terapijos praktikė.
• Ieva Sabalienė: Sveikatos psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė, Dialektinės elgesio terapijos specialistė.
• Jurgita: Sveikatos psichologė, psichoterapeutė-kandidatė.
• Greta: Klinikinė psichologė, kuri specializuojasi traumų ir potrauminio streso sutrikimo gydyme.
• Simona Burlėgaitė: Klinikinė psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė-kandidatė, dirbanti su emociniais sunkumais (nerimas, depresiškumas), krizių intervencijomis, bei teikianti pagalbą įvairias traumas patyrusiems suaugusiems asmenims.
• Luka Lagunavičiūtė: Klinikinė psichologė, Dialektinės elgesio terapijos specialistė.
• Gitana Linkevičiūtė: Sveikatos psichologė, besidominti asmenybės sutrikimais, amžiaus tarpsnių psichologija, įvairiais traumų gydymo būdais, sveika gyvensena, klasikine joga.
• Jevgenija: Klinikinė psichologė, TFP (transference-focused psychotherapy) psichoterapeutė-kandidatė.
• Dr. Virginija Klimukienė: Psichologė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su žmonėmis, susiduriančiais su emociniais, elgesio ir santykių sunkumais.
• Valentina Dundaitė: Baigė psichologijos ir biochemijos bakalaurus Vilniaus Universitete.

Porų ir šeimos psichoterapijos mokymai

Porų ir šeimos psichoterapijos mokymų programą organizuoja ir vykdo Šeimos santykių institutas, bendradarbiaujant su užsienio šalių partneriais. Šeimos santykių institutas yra Europos Šeimos psichoterapijos Asociacijos mokymo įstaigų (EFTA-TIC) narys, o parengta mokymų programa yra patvirtinta šios asociacijos taryboje ir atitinka Europos Šeimos Psichoterapijos Asociacijos mokymo reikalavimus. Mokymo programos trukmė - 4860 ak. val.

Aurelija Ananjevaitė: šeimos psichologės įžvalgos

Aurelija Ananjevaitė - šeimos psichologė, kurios svarbiausias tikslas yra šeimos santykiai ir jų įtaka šeimos nariams. Aurelija veda grupes tėvams, mokymus, konsultuoja, dėsto tęstinių studijų institute pedagoginę psichologiją.

Aurelija teigia, kad dirbant tik su vaikais, į situacijas neįtraukiant tėvų, susiduriama su sunkumais, kurių neišspręsime nedirbdami kompleksiškai. Būtent noras padėti vaikams ir visai šeimai nuvedė ją šeimos psichologijos keliu. Dirbdama su klientais, stengiasi ne patarinėti, kaip bendrauti su vaikais, tačiau dirbti per tėvų asmenines savybes. Dažnai susiduriama su tuo, kad tėvai yra per daug reiklūs savo vaikams, o iš tiesų, tas reiklumas atsiranda iš jų pačių reiklumo sau.

Pasak Aurelijos, dažniausiai tėvai galvoja, kad vaikas yra trikdis, vaikas yra problemų priežastis ir būtent jį reikia keisti. Tačiau čia susiduriama su tuo, kad tėvai nesupranta, jog jų demonstruojamas elgesys ir visa šeimos sistema užaugino dabartinį vaiką.

Aurelija pabrėžia, kad šeimoje yra „juodoji gulbė“, kuri palaiko balansą. Jeigu visi šeimos nariai ramūs, tai vienas būtinai bus kupinas energijos.

Iš pozityvesnės pusės, Aurelija teigia, kad šeima yra saugumas. Tai yra pirmoji vaiko erdvė, kurioje kuriami socialiniai santykiai, įveikiami pirmieji sunkumai. Bendruomenėje galime įveikti sunkumus, nesvarbu, kad pykstame vieni ant kitų, ar mums sunku vienas kitą priimti, tačiau šeimoje mes galime būti tuo, kuo iš tiesų esame.

tags: #seimos #psichologijos #temos