Mokykla - tai ne tik žinių, bet ir įvairių psichologinių iššūkių erdvė. Egzaminai, pažymiai, stresas, nerimas, liūdesys, patyčios, nuotolinis mokymasis ir kiti faktoriai gali turėti didelės įtakos mokinių psichologinei būsenai. Tačiau svarbu suprasti, kad yra būdų, kaip su šiais iššūkiais tvarkytis ir sukurti mokykloje sveiką, palaikančią atmosferą.
Mokyklos psichologo vaidmuo
Šiais mokslo metais licėjuje pradėjo dirbti naujas psichologas Rytis Jankauskas, kuris aktyviai įsitraukė į mokyklos gyvenimą ir kviečia gilintis į psichologinę mūsų būseną ir jausmus. Mokyklos psichologo paskirtis - padėti mokyklos bendruomenei siekti visapusiško tobulėjimo tinkamoje aplinkoje, kuri skatina tapti asmeniu ir savo gyvenimo kalviu. Psichologas mokykloje dirba tiek su švietimu psichikos sveikatos klausimais, tiek su įvairiais tyrimais, prevencinėmis veiklomis bei psichologinėmis ir karjeros konsultacijomis, kurios suteikiamos visiems mokyklos bendruomenės nariams. Kreiptis į psichologą reikėtų tada, kai jauti, kad būtų naudinga kreiptis.
Kodėl verta kreiptis į mokyklos psichologą?
- Pagalba sprendžiant problemas: Psichologas gali padėti įveikti stresą, nerimą, liūdesį, patyčias ir kitus sunkumus.
- Emocinė parama: Psichologas gali suteikti emocinę paramą ir padėti geriau suprasti savo jausmus.
- Asmeninis tobulėjimas: Psichologas gali padėti ugdyti pasitikėjimą savimi, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti asmeninių tikslų.
Tobula mokyklos atmosfera
Tobula mokyklos atmosfera - ta, kurioje yra tenkinami visi trys psichologiniai poreikiai: autonomijos, kompetencijos ir sąryšingumo.
- Autonomija: Suteikiama pakankamai laisvės ir atsakomybės atlikti užduotis ir įgyvendinti norimus tikslus.
- Kompetencija: Užduotys bei veiklos yra tinkamos atsižvelgiant į mokinių amžių, kompetencijas bei galimybes.
- Sąryšingumas: Mokykloje vyrauja bendruomeniška atmosfera: mokytojai ir mokiniai bendrauja pagarbiai, demokratiškai, atsižvelgia į vienas kito poreikius, yra įvairių veiklų pasirinkimo ir pan.
Streso valdymas
Kalbant apie stresą, jo išvengti nepavyks, kad ir kokioje aplinkoje gyventume, nes jis mums gyvybiškai svarbus, norint tobulėti ir judėti į priekį. Svarbu išmokti jį valdyti.
Kalbėjimas apie psichologines problemas ir savižudybę
Visu pirma reikia kalbėtis. Svarbu, kad mums užtektų drąsos kalbėti apie slegiančius sunkumus, nes kartais vien ištarus juos mums gali palengvėti. Niekas iš mūsų nenori mirti, bet kartais pasidaro taip sunku, kad gali pasirodyti, jog nėra jokio kito kelio - tik savižudybė. Vis dėlto tai nėra tiesa. Kelias visada yra, bet gali būti, jog jo nematai Tu, todėl svarbu apie tai kalbėti su draugais, artimaisiais, pagalbos linijos savanoriais, mokytojais, psichologais, kurie gali matyti išeitis, gali pabandyti kartu ieškoti išeities iš situacijos, gali padėti kreiptis pagalbos į specialistus ar žmones, kurie gali padėti. Jei kilo mintis apie savižudybę ar išgirdai, kad tavo draugas/pažįstamas galvoja apie savižudybę - neišsigąsk, kartais taip nutinka.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Pagalbos linijos
Visos anoniminės linijos - tiek vaikų linija, tiek jaunimo linija, tiek linija moterimis, vilties, tėvų linija - siekia bendro tikslo: padėti tikslinei asmenų grupei susidoroti su esančiais iššūkiais. Asmeniškai jas vertinu labai teigiamai, nes daugumą jų galima pasiekti visą parą.
Patyčios mokykloje
Visuomenėje dažniausiai kalbama apie tas problemas, kurios yra ryškios. Tenka pripažinti, kad patyčios yra viena iš tų plačiai matomų ir skaudžių temų. Kalbėti ir parodyti objektyviai situaciją, kuri vyksta mūsų mokyklose, yra teigiamas dalykas, nes tai leidžia siekti pokyčio ten, kur mums yra labai svarbu.
Mokytojų ir mokinių santykiai
Augame demokratiškoje valstybėje, kurioje Konstitucija mums leidžia reikšti savo nuomonę ir būti laisviems piliečiams. Tai turi atsispindėti ir švietimo įstaigose: pagarbus ir demokratiškas bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo - kokybiško išsilavinimo.
Seksualinis priekabiavimas mokykloje
Seksualinis priekabiavimas - tai viena iš smurto rūšių, kuri neturėtų būti niekaip toleruojama mūsų visuomenėje. Kalbėti apie tai būtina ir garsiai, nors svarbu suvokti, kad tai sudėtinga ir jautri tema. Svarbu nustatyti ribas ir aiškiai jas įvardinti - tam mums ir yra skirtos emocijos, jausmai, kurie leidžia suvokti, kas mums patinka, o kas ne. O tada belieka pasinaudoti kalbos aparatu ir žmonėms, kurie yra šalia tavęs, pasakyti, kas tau, kaip asmeniui, yra priimtina, o kas ne.
Adaptacija naujoje mokykloje
Pradėjus lankyti naują mokyklą, gali kilti įvairių klausimų ir iššūkių. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, bendraklasius, mokytojus ir mokymosi tvarką.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Interviu su gimnazijos mokiniu
Šiandien kalbėsiu su … gimnazijos 1A klasės mokiniu R..Pasidomėsiu, kaip jam sekasi naujoje mokykloje, ar jau priprato prie naujos aplinkos.
- Kodėl pasirinkai lankyti … gimnaziją? … gimnazijoje pradėjau mokytis nuo pirmųjų mokymosi metų, tačiau kai buvome ketvirtokai mūsų visą klasę perkėlė į … pagrindinę mokyklą. Norėjau mokytis toliau Lizdeikos gimnazijoje, nes aplinka man buvo pažįstama ir aš joje gerai jaučiausi. Po aštuntos klasės turėjau galimybę pasirinkti į kurią gimnaziją eiti ir pasirinkau Lizdeikos gimnaziją, nes čia pradėjau lankyti mokyklą ir čia norėjau baigti.
- Į ką labiausiai atkreipei dėmesį pirmą kartą įžengęs į gimnaziją? Pirmą kartą įžengus į gimnaziją nieko ypatingo į akis nekrito, nes aplinka buvo pažįstama, tačiau labai pasikeitusi.
- Ar buvo sunku priprasti prie naujos aplinkos? Prie naujos aplinkos nebuvo sunku priprasti. Pirmos dienos nebuvo lengvos, viskas lyg ir nauja, tačiau kai pereini su visa klase, jokio išgąsčio, streso nebuvo.
Gyvenimo peržvalga
Kiekvienam žmogui, laikas nuo laiko, vertėtų dėmesingai peržvelgti savo gyvenimą. Jei nesusimąstome apie tai, kas vyksta, netyrinėjame savo gyvenime vykstančių procesų, tuomet veikiausiai yra nemaža tikimybė, kad kažkuriuo momentu susivoksime, jog gyvename kažkaip ne visai taip, kaip norėtumėme. Gaila šūsnį metų iššvaistyti tiesiog tuščiai. Pasistenkime to išvengti.
Klausimai savianalizei:
- Ar kartais jaučiate, kad diena iš dienos gyvenate tarsi pagal tą patį scenarijų? Pasistenkite neutraliai, tarsi praeivio žvilgsniu patyrinėti savo dieną. Kaip jūs leidžiate savo laiką? Gyvenimas nuobodus ir vienodas?
- Ar gyvenate savo svajonių gyvenimą?
- Kokių realių dalykų labiausiai bijote dabartyje, savo gyvenime? Kokios baimės slypi jumyse? Iš kur jos atsirado?
- Kokios mintys apie ateitį, įsivaizduojami pavojai, jums kelia didžiausią nerimą? Kas jus neramina? Kodėl šios mintys taip jaudina?
- Ką darytumėte, jei neliktų jūsų baimių? Kur baimė jus stabdo?
- Ką veikėte, kai jautėtės išskirtinai gyvi ir įsitraukę? Prisimink tą akimirką, kai visa galvą buvote panirę į veiklą.
- Už ką esate labiausiai dėkingi?
- Kas jums sukelia didžiausią stresą? Nustatykite streso šaltinius, su kuriais susiduriate dažniausiai.
- Ar didžiuojatės tuo, kas esate?
- Ar jūsų gyvenime yra jus dvasiškai, psichologiškai ar fiziškai žalojančių, jums kažkaip kitaip kenkenčių santykių, kurių jau seniai derėjo atsisakyti? Aplinka alieka svarbų vaidį mūsų gyvenime.
- Gal esate sau pernelyg griežti ar, priešingai, suteikiate sau per daug laisvės? Svarbu sau kelti saikingus, adekvačius reikalavimus.
- Kokių svajonių atsisakėte? Ir apmąstykite apie to priežastis. Praradote susidomėjimą? O gal reikėjo tai paaukoti dėl kažko kito?
- Ką būtina pakeisti savyje? Pažvelkite į save iš šalies. Ar viskas tenkina?
- Už kokius nuopelnus žmonija jus turėtų prisiminti?
- Ar kontroliuojate savo gyvenimą? Ar galite save vadinti laisvu žmogumi? Jaučiate, jog esate savo gyvenimo šeimininkai?
- Kas jus daro laimingais?
- Koks jūs draugas? Įvertinkite savo elgesį su draugais.
- Kam galėtumėte patikėti savo gyvenimą?
- Gyvenimo prasmė. Pagalvokite apie savo buvimo šiame pasaulyje prasmę.
- Kam ir ko pavydite? Pavydas nėra vienareikšmis jausmas. Kažkas pyksta, lieja pagiežą, kitus tai motyvuoja siekti daugiau. Pavydas yra nepasitenkinimo savo gyvenimu išraiška.
Klausimai vaikams, padedantys pažinti save
Tai bus puiki galimybė paprasčiausiai pasikalbėti, pažinti vaiką, pamatyti, kaip jis mąsto ir kas jam svarbu.
Klausimai:
- Apie ką mėgsti svajoti?
- Kada jautiesi laimingas?
- Jei tavo žaisliukai imtų kalbėti, ką jie papasakotų?
- Koks filmuko/ filmo/ pasakos veikėjas tave labiausiai prajuokina?
- Jei atidarytum parduotuvę, kuo joje prekiautum?
- Koks tavo superherojaus vardas ir kokios yra tavo super galios?
- Įsivaizduok - esi paplūdimyje. Koks bus pirmas dalykas, kurį darysi?
- Jei galėtum sode auginti viską, ką tik nori, ką augintum?
- Kas tau suteikia drąsos?
- Kada jautiesi mylimas?
- Kaip žmonėms parodai, kad jais rūpiniesi?
- Koks jausmas, kai tave apkabinu?
- Ką šiandien sugalvojote su draugais?
- Jei galėtum paaukoti 100 Eur labdarai, kam skirtum tuos pinigus?
- Kokį namelį medyje norėtum pastatyti?
- Ką mėgsti dovanoti kitiems?
- Šiandien daugiau juokeisi ar šypsojaisi?
- Jei rašytum knygą, apie ką ji būtų?
- Ko tikiesi ką tik atsikėlęs?
- Užduotis piešti tai, kas šauna į galvą. Ką pieštum dabar?
- Jei būtum drabužių dizaineris, kokius drabužius kurtum?
- Kokiu būdu tau labiausiai patinka padėti žmonėms?
- Ar kada galvojai, kaip galėtum pervadinti savo kreidelių spalvas?
- Jei praleistum lauke visą dieną, ką veiktum?
- Įsivaizduokim, kad esi restorano šefas. Papasakok man, kokių patiekalų yra tavo restorane?
- Kaip manai, ką šiąnakt sapnuosi?
- Dėl ko jauti dėkingumą?
- Kur norėtum nukeliauti? Kaip ten nuvyktum?
- Kokie garsai tau labiausiai patinka?
- Jei miške įsirengtum urvą, ką pasidėtum jo viduje?
- Jei galėtum laukiniam žvėriui užduoti klausimą, ko jo paklaustum?
- Jeigu dabar galėtum daryti bet ką, kas tai būtų?
- Iš ko statomas pats geriausias fortas?
- Kas tau padeda būti energingam?
- Jei vaidintum spektaklyje, koks būtų tavo vaidmuo?
- Kaip manai, kaip susikalba žvėrys?
- Įvardink tris priežastis, kodėl tau patinka gamta?
- Įsivaizduok, kad dienai tu tampi fotografu. Ką fotografuosi?
- Papasakok linksmą prisiminimą.
- Apibūdink gerą dieną.
- Ką veiki, kur eini, ką darai, kad diena būtų gera?
- Kaip manai, koks gyvūnas būtų puikus vairuotojas?
- Įvardink geriausias draugų savybes.
- Įvardink penkias geriausias savo savybes.
- Gal esi sugalvojęs kokį naują išradimą?
- Kaip manai, kokią kalbą norėtum išmokti?
- Kokius tris dalykus norėtum padaryti/ nuveikti ateinančią vasarą?
- Kokias atostogas norėtum suorganizuoti?
- Kaip manai, kas kitus žmones daro protingais?
- Jei turėtum draugų visame pasaulyje, kaip su jais palaikytum ryšį?
Nenusiminkite, jei vaikas neskuba atsakyti. Neskubinkite jo, leiskite pagalvoti. Leisdami vaikui pamąstyti, parodysite, kad jums svarbūs jo atsakymai, kad jums iš tiesų įdomu. Taip pat pagalvokite ir patys, koks būtų jūsų atsakymas. Tai bus puiki kūrybiškumo ir vaizduotės treniruotė visiems, dalyvaujantiems pokalbyje.
Jauno mokytojo požiūris į mokyklą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje istorijos mokytoju dirbantis Dalius Miknevičius - vienas jaunų, perspektyvių ir optimistiškai į mokytojo profesiją žiūrinčių žmonių. 28 metų mokytojo teigimu, didžiausia dovana ir įvertinimu tampa mokinio sąmoningumo augimas, matymas, kad jis stengiasi suprasti ir gilintis.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Kaip gimė mintis būti mokytoju?
Ši mintis gimė jau paskutiniais mokyklos metais, 11-12 klasėje. Man ne ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai, o istorija ir geografija labai patiko, tai visai įsivaizdavau save šių dalykų mokytoju.
Mokytojo darbo kasdienybė
Viskas žymiai sudėtingiau. Pamoka yra tik ledkalnio viršūnė, o viskas, kas iki pamokos, yra ruošimasis. Ruošimasis vienai pamokai gali trukti ir valandą, ir dvi, ir tris. Per dieną gali tekti dirbti ir dešimt ar daugiau valandų. Metodų yra begalė, o mokytojo laikas ribotas. Savaitgaliai skiriami sąsiuvinių taisymui, ypač daug papildomo laiko skiria lietuvių kalbos mokytojai. Kiekvienais metais turi tas pačias klases, bet ateina jau kiti mokiniai ir taikaisi prie jų, ruošiesi iš naujo. Pamokos yra organiškas dalykas, natūralus, niekada nebūna to paties proceso.
Autoritetas
Nemanau, kad mokytojas nėra gerbiamas. Problema slypi komunikacijoje. Dažnai eskaluojama, kad nėra garbės būti mokytoju, jie vos uždirba minimumą… Finansinės problemos, atlyginimų klausimai po truputį sprendžiami. Aišku, yra kur tobulėti. Bet autoritetas būna toks, kokį pats susikuri. Jei žiūri pro negatyvią prizmę, tik į probleminius dalykus, tai žinoma, kad nematysi nieko gero. Bet mokytojas gali daug ir tai labai prasminga profesija. Visose mokyklose, kuriose dirbau, turėjau tikrai gerą terpę darbui, puikiai jaučiausi. Galbūt ta teigiama mano patirtis ir kalba, kai sakau, kad galima nežiūrėti negatyviai. Tikrai neneigiu, kad yra probleminių vietų, probleminių mokyklų, kalbant ir apie administraciją, ir apie mokinius, ir apie socialinę atskirtį provincijoje, bet gerų mokytojų yra ir ten, tik apie juos mažai girdime.
Požiūris į mokyklą
Jaudulys tuomet buvo žymiai didesnis nei dabar… Nors ir dabar to jaudulio būna, nes eidamas į mokyklą jautiesi kaip aktorius, žengdamas į sceną. Pamokoje kartais jautiesi kaip prieš žiūrovus teatre, kuriuos turi įtikinti, patraukti jų dėmesį. Žinios dabar žymiai gilesnės nei buvo pirmosios pamokos metu. Iš esmės visuomet, nuo pat pradžių, stengiausi laisvai jaustis pamokose, nesistengiau vaidinti diktatoriaus, įvedinėti savo griežtą tvarką.
Nepaklusnūs mokiniai
Esu dėstęs 9-12 klasių mokiniams, o dabar turiu penktokus… Reiktų pažymėti, kad man pasisekė dirbti tose mokyklose, kuriose probleminių mokinių yra labai nedaug. Bet jei atsiranda mokinys, kuris trukdo, tai įspėji jį, jei tęsiasi toliau - pasilieki po pamokų. Jei situacija nesikeičia, tai galima persodinti į kitą suolą, įspėti tėvus, kreiptis į auklėtojus, direktorius, socialinius pedagogus.
Pokalbis su nepaklusniu mokiniu
Žinoma. Čia labai veikia paauglių psichologija, nes kai paauglys yra vienas, tai su juo kalbiesi ir jis supranta, puikiai sutariate, bet atsidūręs būryje jis susiduria su kitomis aplinkybėmis. Atsiskleidžia noras pasirodyti prieš kitus grupės narius ar kažkokios patirtos traumos, nemokėjimas bendrauti grupėje.
Šiuolaikinių paauglių problemos
Vaikai keičiasi, bet didelių skirtumų aš nematyčiau. Informacijos kiekis, su kuriuo jie susiduria, yra didžiulis ir tai reikia kažkaip suvaldyti. Istorijos pamokose tos informacijos yra daugybė, bet svarbu atsirinkti, susidaryti savo nuomonę, mąstyti kritiškai. Nepritarčiau tiems skirstymams į X, Y, Z kartas ir panašiai. Tendencijų būna, bet kiekvienas vaikas ir kiekviena klasė yra skirtingi, negalima pritaikyti tam tikrų klišių visiems. Išskirčiau tai, kad egzaminai, pamokos ne visada suspėja su medijomis, jų progresu.
Mokytojų problemos
Dažnai sakoma, kad ateis jauni mokytojai ir jie viską išspręs. Taip, galbūt egzistuoja tas metų skirtumo faktorius. Mes, jaunesni mokytojai, galbūt labiau jų kalba kalbam, matom panašias problemas pasaulyje, bet tikrai ne amžius lemia, ar tu geras mokytojas, ar ne. Yra puikių mokytojų, kurie jau yra pensinio amžiaus, jie puikiai dėsto, atranda kalbą, o yra jaunų žmonių, kurie ateina ir po mėnesio supranta, kad jiems per sudėtinga. Mane labiausiai stebina tai, kad net ir puikūs specialistai mokytojai atsidūrę grupelėje, mokytojų būryje, pradeda dejuoti, skųstis, matyti tik negatyvius aspektus.
Aukojimasis egzaminams
Mano asmenine nuomone, tai nėra gera sistema. Aišku, kyla klausimas, kaip mums pamatuoti jų žinias, gebėjimus? Bet galbūt universitetams reikėtų daugiau dėmesio stojamiesiems egzaminams, o mokyklai palikti bendruosius dalykus. Tiesa, po truputį vyksta reformos, įvedamas brandos darbas. Tai bus savotiška mokslinio darbo rašymo praktika, kuri suteiks galimybę gauti taškų stojant į aukštąją mokyklą. Kita idėja, kuri bus įgyvendinama - vadinamojo vaiko portfolio rinkimas. Tai reiškia, kad bus vertinami ne tik pažymiai, bet ir neformali veikla, savanorystė, būreliai, kurie labai svarbūs gyvenime, bet jų negalima įvilkti į pažymių ribas. Moksleivis jau mokykloje galės suformuluoti savotišką CV, kuris parodys ne tik pamokų veiklą. Labai svarbu, kad tas 3-4 valandų egzaminas nenulemtų tavo dvylikos metų mokymosi. Juk visko nutinka. Būna ne ta nuotaika, sveikatos problemos… Tos kelios valandos egzamine tikrai nepasako, kas tu esi.
Švietimo turinys
Šiuo metu studijuoju Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantūros studijose ir ketinu pas profesorių Alfredą Bumblauską rašyti darbą apie istorijos programas. Norėčiau išreikšti kritiką, pastebėjimus, parodyti tobulintinus dalykus. Istorijoje vyrauja koncentrinis mokymas. Penktoje, šeštoje klasėje yra epizodinis Lietuvos ir visuotinės istorijos mokymas, vėliau Viduramžiai, Renesansas, Naujieji, Naujausieji laikai, o paskutinius dvejus metus ir vėl tas pats, tik kiek giliau. Manau, kad penktoje ar šeštoje klasėje mokiniams grūdame per daug informacijos. Geriau mažiau jos, bet daugiau įsigilinimo. Mindaugo ar Gedimino valdymui skirti ne po pamoką, o keturias ar penkias, aptarti detaliau ne vien politinę, bet ir kasdienę istoriją, paveldo istoriją, vietinę istoriją. Galų gale, aptarti asmeninę istoriją. Mokiniai labai noriai daro genealoginius medžius, daro pristatymus, atranda savo šeimos istoriją XIX ar net XVIII amžiuje.
Geriausias įvertinimas mokytojui
Geriausias įvertinimas yra tada, kai mokytojui nebereikia sakyti, kad mokinys skaitytų, rašytų, prisimintų, išmoktų, kai jis tai daro savarankiškai ir sąmoningai. Pirmus metus mokau penktokus ir matau, kad jie tikrai tai gali, gali užsikabinti, domėtis… Kai tai yra, tai viskas pasiekiama.
Idealizmas
Pirmiausia reiktų pasakyti, kad tie jauni žmonės, kurie ateina dirbti mokytojo darbo, neateina uždirbti daugiau pinigų. Tai visų pirma noras įprasminti save, perteikti savo žinias. Turi turėti idealizmo. Jei jo neturi, tai tikrai sudėtinga mokykloje.
Idealizmo skatinimas
Tų problemų negalima visiškai išvengti, bet jos nėra švietimo sistemos esmė. Idealizmą padeda palaikyti ir atskiri pavyzdžiai, atskirų asmenybių istorijos. Idealizmą išlaiko ir „Renkuosi mokyti“ programos pavyzdžiai. Tie jauni žmonės, su kuriais ėjome mokyti, didžioji dalis jų liko mokykloje. Labai smagu su jais susitikti, pabendrauti, pasikalbėti. Jie lieka mažuose miesteliuose, buria mokinius, bendruomenę.
Idėja Lietuvai
Manau, kad reikėtų atsisijoti nuo to didelio kiekio faktų, informacijos ir labiau gilintis į tyrimus, analizes. Galiu pateikti Tarptautinio bakalaureato programos pavyzdį, kai dėstydamas Tauragėje galėjau skirti XX amžiaus istorijos pamokoms du metus, Hitlerio ar Stalino asmenybėms, veiklai buvo galima skirti du mėnesius, keturias, penkias pamokas per savaitę. Galėjome su mokiniais atrasti įspūdingų dalykų ir turbūt dar dabar sudėtinga būtų jiems išmušti tą informaciją (šypsosi).
Kaip padėti vaikams, pradedantiems lankyti mokyklą?
Tėvams, kurių vaikai pradeda eiti į mokyklą, svarbu juos gražiai ir be streso įvesti į naują rutiną, pripratinti prie naujų taisyklių.
Patarimai tėvams:
- Teigiamas nusiteikimas: Būtinas teigiamas tėvų nusiteikimas mokyklai, būsimai mokytojai ir mokslui. Jei tėvams mokslas yra vertybė, jie nuosekliai ruošia savo vaiką mokyklai.
- Atsakingas mokyklos pasirinkimas: Tėvai atsakingai parenka mokyklą, pirmąją mokytoją, kuri labiausiai tiktų jų vaikui.
- Paruošiamoji grupė: Labai gerai jei vaikas jau lankė paruošiamąją grupę darželyje. Tada vaikas jau žino pagrindines kolektyvo taisykles.
- Savarankiškumas ir socialiniai įgūdžiai: Prieš mokyklą nėra taip svarbu ar vaikas moka gerai skaityti ir rašyti. Bet svarbiausia vaiko savarankiškumas, socialiniai įgūdžiai. Ar jis geba pats apsirengti, susidėti tvarkingai savo daiktus, ar susitvarko savo žaislus, rašymo priemones. Ar moka užmegsti pokalbį su nepažįstamais vaikais. Ar sugeba prisitaikyti prie naujos aplinkos.
- Realistiškas požiūris: Tėvai neturėtų mokyklos pateikti kaip didžiausio siaubo sakydami, kad „Jau baigėsi tavo katino dienos, bus tau dabar!“. Ar vien tik teigiamai „Oi ten bus labai smagu, susirasi daug naujų draugų, sužinosi daug įdomių dalykų.“ Būtent nežinojimas ir kelia didžiausią stresą vaikams.
- Susipažinimas su mokykla: Labai gerai jei vaikas jau prieš rugsėjo 1-ąją lankėsi mokykloje ir susipažino su mokytoja, savo klasiokais bei darė įvairias užduotis, bent vieną pusdienį.
- Nauja dienotvarkė: Reiktų vaikui papasakoti apie laukiamą naują dienotvarkę. Galima namie pasipraktikuoti kelias pamokas su pertraukomis. Gali būti atliekamos įvairios praktinės užduotys 35-45 min. Paskui daroma pertrauka -10-15 minučių.
- Taisyklės: Kartu su vaiku prisiminti taisykles, kokių laikėsi darželyje, kokių taisyklių laikosi namuose ir pagalvoti kokios taisyklės gali būti mokykloje. Jei vaikui nebuvo problemų dėl elgesio darželyje, tai tikėtina, kad ir mokykloje nekils jų.
- Pasitikėjimas: Su vaiku apie mokyklą reiktų kalbėtis, ne nuogąstaujant „O kaip tau ten vaikeli bus“, bet suteikiant pasitikėjimo. „Tau pavyks…“, „Aš pasitikiu tavimi, tu gali…“ „Aš žinau, tu sugebėsi…“. Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, svarbiausia pasitikėti vaiko galimybėmis priprasti prie naujos dienotvarkės ir naujų taisyklių.
Kaip ankstyvą kėlimąsi paversti malonesniu?
Kad keltis anksti būtų malonu ir smagu reikia turėti kasdienius ritualus. Svarbiausias iš jų yra laiku nueiti miegoti. Geriausia 9 val. vakaro. 7 metų vaikas per parą turėtų miegoti vidutiniškai apie 11 val. Mokyklinukui jau gali patikti pačiam keltis pagal žadintuvą. Kuo labiau pasitikėsite vaiku, tuo jis bus savarankiškesnis. Galite sutarti, kad jau lipa iš lovos po antro ar trečio skambučio. Kitas variantas vaiką žadinti įjungus ritmingos muzikos, pagal kurią galima padaryti rytmetinę mankštą. Labai naudinga mokyti vaikus ryte nusišypsoti sau veidrodyje ir pasisveikinti su mieliausiu žmogučiu žemėje - pačiu savimi. Tas patarimas galioja ir tėveliams. Jei tėvai gerai nusiteikę ryte, lengviau ir vaikams smagiai išsiruošti į mokyklą. Tačiau morališkai reikia pasiruošti, kad gali būti visokių rytų.
#
tags: #psichologiniai #klausimai #apie #mokykla