Lina Noreikienė: Psichologinė Pagalba ir Savęs Pažinimas

Šiame straipsnyje gilinamės į psichologinės pagalbos svarbą, įvairias psichoterapijos kryptis ir praktinius patarimus, kaip susidoroti su emociniais sunkumais bei pagerinti savo gyvenimo kokybę. Aptarsime, kada verta kreiptis į specialistą, kokie specialistai egzistuoja ir kaip jie skiriasi, bei panagrinėsime dažnai pasitaikančius mitus ir baimes, susijusius su psichologine pagalba. Taip pat paliesime tokias temas kaip tinginystė, toksiški santykiai ir vienatvė, pateikdami psichologų įžvalgas ir praktinius patarimus.

Psichologinė Pagalba: Kada ir Kodėl?

Psichologinė pagalba yra būtina kiekvienam, kuris susiduria su emociniais sunkumais, patiria stresą, nerimą, depresiją ar išgyvena krizę. Kreiptis į specialistą - tai drąsus žingsnis link savęs pažinimo ir geresnės savijautos. Lina Noreikienė, psichologė, individualiai konsultuoja suaugusius, remdamasi įvairiais psichoterapijos metodais. Jos darbe naudojami Jungo analitinės, psichoanalitinės, psichodinaminės, humanistinės bei kartais kognityvinės elgesio terapijų metodai.

Kreiptis verta, jei patiriate:

  • Psichologinių ar emocinių sunkumų, susijusių su nerimu, depresija.
  • Varginančių įkyrių minčių.
  • Išgyvenote trauminių patyrimų (vaikystėje arba vėliau).
  • Esate emocinėje krizėje.
  • Netekote kažko ar ko nors svarbaus.
  • Sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose ar tėvystėje/motinystėje.
  • Susiduriate su priklausomybėmis.
  • Įvairių psichosomatinių simptomų.
  • Norite geriau pažinti save.

Lina Noreikienė specializuojasi psichologinių traumų srityje ir turi ilgametę patirtį dirbant su didelių elgesio ir emocinių sunkumų turinčiais vaikais.

Psichologai, Psichoterapeutai ir Psichiatrai: Kuo Jie Skiriasi?

Dažnai žmonės painioja psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus. Svarbu suprasti, kuo jie skiriasi, kad galėtumėte pasirinkti tinkamą specialistą.

  • Psichologas yra asmuo, turintis psichologijos aukštąjį išsilavinimą. Jis gali konsultuoti susidūrus su įvairiomis problemomis, sunkumais, konfliktais. Psichologinės konsultacijos dažniausiai nėra labai ilgalaikės (iki metų ar 20 susitikimų) ir tinkamos sveikiems žmonėms, patiriantiems krizes, nerimą ar kitokią blogą savijautą. Psichologas nėra gydytojas ir jis žmogaus negydo, o padeda susidoroti su tais iššūkiais, kurie jį šiuo metu yra ištikę.

    Taip pat skaitykite: Psichologės patarimai

  • Psichiatras yra gydytojas, pabaigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Dažnai psichiatrai bendradarbiauja su psichologais.

  • Psichoterapeutu gali būti tiek psichiatras, tiek kitas gydytojas, tiek psichologas. Psichoterapinės konsultacijos jau yra labiau orientuotos ne į situacinius sunkumus, bet į gilesnius asmenybės pokyčius, kurie būtų reikalingi norint pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Psichoterapinės konsultacijos trunka ilgiau nei psichologinės konsultacijos ir gali trukti ne vienerius metus.

Psichoterapijos kryptys Lietuvoje:

  • Kognityvinė elgesio psichoterapija (KET): Orientuojasi į simptomą, kurį žmogus patiria, yra labai struktūruota ir konkreti bei neretai direktyvi.
  • Psichodinaminė/psichoanalitinė psichoterapija: Orientuojasi į geresnį simptomų priežasčių atsiradimą, analizuojama kliento praeitis.
  • Analitinė (Jungiškoji) psichoterapija: Siekia surasti žmogaus sunkumų priežastį ir ją paaiškina C. G. Jungo naudotais terminais, itin naudojama sapnų ar vaizdinių analizė, orientuota į gylį.
  • Geštalto terapija: Remiasi į čia ir dabar išgyvenimus, mažiau orientuojamasi į ankstyvuosius patyrimus, taikomos įvairios technikos, metodikos.
  • Egzistencinė-humanistinė psichoterapija: Siekiama padėti žmogui suprasti savo gyvenimą, jo veikimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti kelius, kaip kurti prasmingą ateitį.

Individuali konsultacija (tiek psichologo, tiek psichoterapeuto) trunka 50 minučių. Paprastai su specialistu susitinkama kartą per savaitę. Konsultacijos yra konfidencialios.

Baimės ir Stigma: Kodėl Vengiame Psichologinės Pagalbos?

Visuomenėje vis dar stipri "psi" specialistų baimė ar nuogąstavimas, kad jie turi kažkokių stebuklingų galių, galinčių neigiamai paveikti. Taip pat egzistuoja stigma ir stereotipai, jog lankantys psichologo konsultacijas yra kažkokie nenormalūs, gal nestabilios psichikos, gal sergantys psichikos liga ir to - šiukštu! - negalima viešinti, nes bus užsitraukta gėda ar nemalonumai. Tai, kad turim gauti psichologo ar psichiatro “įvertinimą” norėdami įgyti vairuotojo pažymėjimą ar siekiant tam tikrų darbo pozicijų, taip pat nepadeda saugiau pasijusti ryžtantis kreiptis psichologinės pagalbos.

Svarbu suprasti, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir netgi būtina, jei jaučiatės blogai. Tai rodo jūsų rūpestį savimi ir norą gyventi pilnavertį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Atostogos su vaikais: ką svarbu žinoti?

Tinginystė: Ar Tai Tikrai Egzistuoja?

Labai dažnai tariam žodį “tingiu” nesusimąstydami. Kai nenorim kažko daryti. Kai vaikas, palieptas, neatlieka užduoties. Kai nepajėgiam atsikelti nuo sofos. Kai ne(be)turim motyvacijos. Atrodo, kad nesusimąstom, kas vis tik slypi už šio žodžio. Terminas tinginystė reiškia nenorą veikti nepaisant galėjimo/ sugebėjimo tai padaryti. O psichologiniu požiūriu kartais teigiama, kad tinginystė neegzistuoja.

Aš konsultaciniame kabinete dažnai girdžiu šį žodį. Labai dažnai pavargę nuo rutinos tėvai piktinasi vaiko neveiklumu ir vadina jį tingiu. Taigi, yra be galo svarbu pagalvoti apie esamo neveiklumo priežastis.

Galimos neveiklumo priežastys:

  • Fiziologinės priežastys: Anemija, hipotirozė, psichikos ar emocinės sveikatos sutrikimai (pvz., depresija), neurologinės priežastys.
  • Genetinės priežastys: Tinginystė - tai nenoras eikvoti energijos.
  • Psichologinės priežastys: Nesėkmės baimė, nežinojimas, neaiškumas, kaip pradėti, nerimas, nepasitikėjimas savimi, to, ką reikia daryti nesupratimas, negalėjimas (subjektyvus ar objektyvus to, ką reikia padaryti vertinimas, jog negaliu padaryti) ir pan.

Labai svarbu, prieš pavadinant kažką “tinginiu”, paklausti, kas skatina jį nieko nedaryti. Nevertinant, nesmerkiant, o tiesiog siekiant nuoširdžiai suprasti. O pažinus priežastį vertėtų į ją ir susitelkti, o ne kaltinti tinginyste.

Toksiški Santykiai: Kaip Juos Atpažinti ir Kaip Iš jų Ištrūkti?

Žodis „toksiškas“ paprastai vartojamas aplinkos, maisto užterštumui apibūdinti, bet dabar vis dažniau jį girdime ir kalbant apie žmones bei santykius. Toksiškais vadiname tiek žmones, tiek santykius, kurie apnuodija mūsų gyvenimą.

Toksiškiems žmonėms būdingas:

  • Manipuliavimas.
  • Siekis išnaudoti kitus žmones.
  • Narcisizmas.
  • Patologinis melavimas.
  • Patyčios.
  • Noras viską kontroliuoti.
  • Nuolatinis pesimizmas.
  • Didžiulis pavydas.
  • Perdėtas kitų kritikavimas.

Toksiški žmonės niekada nepripažįsta savo kaltės. Jie labai geri melagiai. Melavimas jiems padeda išsisukti iš nemalonių situacijų.

Taip pat skaitykite: Linos Daugintytės EAT apžvalga

Kaip elgtis supratus, kad esame atsidūrę toksiškuose santykiuose?

  • Tiesiog tokių žmonių vengti.
  • Kuo mažiau įsitraukti į santykį su jais.
  • Sekti savo savijautą ir jiems apie tai pasakyti.
  • Kalbėtis apie jų elgesį.
  • Tvirtai pasakyti „ne“ ir pasitraukti iš situacijos.
  • Nustatyti aiškias ribas ir priversti toksišką žmogų jų laikytis.
  • Raginti ieškoti profesionalios pagalbos.
  • Išlikti ramiems, neleisti, kad jus išvestų iš kantrybės.
  • Stenkitės nelikti vieni savo bėdose, ne susitaikyti su situacija, bet patikėti, kad gali būti kitaip. Ieškokite pagalbos. Kalbėkitės su kitais.

Vienatvė: Kaip Su Ja Susidoroti?

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 20-30 proc. gyventojų dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Ir tai būdinga ne tik garbaus amžiaus senjorams, kurių galimybes riboja sveikata, bet ir kitų amžiaus grupių žmonėms. Vienatvę patiria ir 16-24 m. jaunuoliai (30-40 proc.), o 35-45 m. amžiaus grupėje vieniši jaučiasi maždaug trečdalis.

Būti vienam nelygu jaustis vienišam. Vienatvė turi ir teigiamą, ir neigiamą puses. O jaustis vienišas gali ir tarp žmonių.

Kaip susidoroti su vienatve?

  • Sumažink stresą savo gyvenime.
  • Išspręsk savo problemas, atlik tai, ką atidėliojai.
  • Kasdien bent po 20 min. pagulėk ramioje aplinkoje giliai kvėpuodamas.
  • Dažniau taikyk dėmesingo įsisąmoninimo principus.
  • Vienu metu daryk tik vieną dalyką.
  • Daugiau judėk.
  • Dažniau juokis.
  • Dažniau pabūk tyloje, kad įsiklausytum į save, sugrįžtų dvasinė ramybė.
  • Mažiau skaityk naujienų. Ypač vakare.
  • Stenkis daugiau galvoti apie dabartį.
  • Melskis.
  • Paskambink į emocinės pagalbos liniją.
  • Padėk kitiems.
  • Būk švelnus sau.
  • Daryk pertraukas.
  • Rask kūrybišką būdą per meną išreikšti savo emocijas.
  • Neslopink savo emocijų. Išreikšk jas.
  • Rask, kam galėtum pasiguosti.
  • Koncentruokis į tai, ką gali kontroliuoti.
  • Pajudėk.
  • Pasiklausyk muzikos.
  • Pasinerk į veiklą, kuri reikalauja didelės koncentracijos.
  • Atsigerk vandens, tai daryk nuolat.
  • Laiku eik miegoti ir kelkis.
  • Susitvarkyk savo aplinką.
  • Būk dėkingas.

tags: #lina #noreikiene #psichologe #straipsniai