Streso Požymiai: Fiziologinis ir Psichologinis Aprašymas

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje, kur nuolatos skubame ir stengiamės suspėti, stresas tapo beveik neatsiejama gyvenimo dalimi. Tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Stresas - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir nervinės įtampos būsena, kuri apima ir fiziologines organizmo reakcijas. Svarbu suprasti, kokie yra streso požymiai, kaip jis veikia mūsų kūną ir protą, bei kaip galime jį valdyti, kad išvengtume ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Kas Yra Stresas?

Stresas yra organizmo reakcija į kenksmingas situacijas, nesvarbu, ar jos tikros, ar tariamos. Tai natūrali, universali organizmo reakcija į vidinius ar išorinius dirgiklius, vadinamus stresoriais. Šis mechanizmas per tūkstančius metų padėjo žmonėms išgyventi: užfiksavus pavojų, aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, mobilizuojanti jėgas kovai ar pabėgimui. Stresas skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Tai, kas vienam žmogui sukelia stresą, kitam gali kelti mažai rūpesčių. Kai kurie žmonės geriau nei kiti sugeba susidoroti su stresu. Ir ne visas stresas yra blogas. Nedidelėmis dozėmis stresas gali padėti atlikti užduotis ir apsaugoti nuo susižeidimo.

Ar Stresas Gali Būti Naudingas?

Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Trumpalaikis stresas iš esmės nėra blogas. Jis gali pagerinti dėmesio koncentraciją, padidinti fizinį pajėgumą ir skatinti greitesnius sprendimus. Pavyzdžiui, prieš svarbų susitikimą jaučiamas nedidelis jaudulys gali padėti geriau pasiruošti ir pasirodyti užtikrinčiau. Tačiau dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).

Streso Požymiai

Patyrus stresą, organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Streso simptomus galite pastebėti drausmindami vaikus, įtemptu metu darbe, tvarkydami savo finansus ar spręsdami sudėtingus santykius. Stresas yra visur.

Fiziologiniai Požymiai

Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso).
• Raumenų įsitempimas. Kadangi į stresą kūno raumenys reaguoja dideliu tonusu, gali kamuoti raumenų skausmas.
• Dažnesnis kvėpavimas.
• Padidėjęs irzlumas.
• Kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
• Galvos skausmai.
• Skrandžio sutrikimai, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą.
• Mažai energijos.
• Krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas.
• Nemiga.
• Dažnos peršalimo ligos ir infekcijos.
• Seksualinio potraukio ir (arba) seksualinių gebėjimų praradimas.
• Nervingumas ir drebulys, ūžesys ausyse, šaltos ar prakaituotos rankos ir kojos.
• Burnos džiūvimas ir sunkus rijimas.
• Suspaustas žandikaulis ir dantų griežimas.

Psichologiniai Požymiai

Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Žmogus gali jausti:

• Nuolatinį nerimą ar baimę.
• Padidėjusį nevisavertiškumo jausmą.
• Pasitikėjimo savimi trūkumą.
• Nepasitenkinimą savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimą.
• Apatiją, energijos trūkumą.
• Lengvą susijaudinimą, nusivylimą ir blogą nuotaiką.
• Jausmą, kad esate prislėgti, tarsi prarandate kontrolę arba turite ją perimti į savo rankas.
• Sunku atsipalaiduoti ir nuraminti mintis.
• Blogą savijautą (žema savivertė), vienišumo, bevertiškumo ir depresijos jausmą.
• Vengimą bendrauti su kitais.
• Nuolatinį nerimą.
• Minčių chaosą.
• Užmaršumą ir neorganizuotumą.
• Nesugebėjimą susikaupti.
• Prastą vertinimą.
• Pesimizmą arba tik neigiamų dalykų matymą.

Elgesio Požymiai

Stresas taip pat gali pasireikšti per elgesio pokyčius:

• Apetito pokyčiai - nevalgymas arba per gausus valgymas.
• Atidėliojimas ir pareigų vengimas.
• Dažnesnis alkoholio, narkotikų ar cigarečių vartojimas.
• Didesnis nervingumas, pavyzdžiui, nagų kramtymas, nervingi judesiai, nenustygimas vietoje.

Stresas Darbe

Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.

Ką Galima Daryti Darbo Aplinkoje, Jog Atsiradęs Stresas Būtų Kaip Įmanoma Mažesnis?

• Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
• Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
• Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
• Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).

Stresas Nėštumo Metu

Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.

Streso Pasekmės

Ilgalaikis stresas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

• Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas.
• Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą.
• Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
• Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija.
• Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms.
• Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
• Nuolatinis, chroniškas stresas gali sukelti arba pabloginti daug rimtų sveikatos problemų, įskaitant:
  • Psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą ir asmenybės sutrikimus.
  • Širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant širdies ligas, aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, širdies priepuolius ir insultus.
  • Nutukimą ir kitus valgymo sutrikimus.
  • Menstruacijų sutrikimus.
  • Seksualinės funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, vyrų impotenciją ir priešlaikinę ejakuliaciją, vyrų ir moterų lytinio potraukio praradimą.
  • Odos ir plaukų problemas, pavyzdžiui, aknę, psoriazę, egzemą ir nuolatinį plaukų slinkimą.
  • Virškinamojo trakto problemas, tokias kaip GERL, gastritą, opinį kolitą ir žarnyno uždegimą.

Streso Įtaka Širdžiai

Stresas daro didžiulę įtaką širdžiai ir širdies sveikatai. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų.

• Hormoninis mechanizmas: streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
• Fiziologinis mechanizmas: streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus.
• Elgesio mechanizmas: streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.

Širdies Permušimas

Širdies permušimas kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.

Kraujo Spaudimas

Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką. Hipertenzija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.

Mažakraujystė

Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ar hemoglobino. Stresas gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį. Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumo.

Streso Valdymas: Veiksmingi Šiuolaikiniai Metodai

Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Kadangi stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, jo poveikį galime sumažinti derindami fizinę veiklą, kokybišką miegą, subalansuotą mitybą, psichologines strategijas ir, jei reikia, papildomas priemones.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Veiklos Kaita ir Poilsis

Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.

Sportas ir Fizinis Aktyvumas

Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.

Emocinės Treniruotės ir Atsipalaidavimo Pratimai

Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės. Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.

Pozityvūs Jausmai ir Dėkingumas

Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.

Kvėpavimo Pratimai

Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.

Juokas

Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.

Mėgstama Veikla

Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.

Subalansuota Mityba

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.

Vitaminai Nervų Sistemai

Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.

Kitos Priemonės

• Aplinkos pakeitimas: Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos.
• Mėgstama veikla (hobis): Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą.
• Žalingų įpročių atisakymas: Jei dažnai jauti stresą ir sunku jį suvaldyti, pabandyk atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių.
• Artimi santykiai: Artimi santykiai - draugystė, puikus būdas pasidalinti savo jausmais, mintimis.
• Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas.

Pagalba Streso Atveju

Jei jūs arba jūsų artimas žmogus jaučiasi prislėgtas streso, pasitarkite su gydytoju. Daugelis streso simptomų gali būti ir kitų sveikatos problemų požymiai. Gydytojas gali įvertinti jūsų simptomus ir atmesti kitas ligas. Jeigu kamuoja nuolatinis nerimas, vargina nemiga, jaučiate, kad visgi stresas yra pernelyg didelis ir neigiamai veikia visą organizmą, o pastangos savarankiškai jį suvaldyti - bergždžios, reikia ieškoti specialistų pagalbos. Drąsiai kreipkitės į gydytoją psichiatrą ar psichologą.

tags: #streso #pozymiai #fiziologiniai #ir #psichologiniai