Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą galvojo, ar yra psichologiškai tvirtas. Psichologinis tvirtumas, psichologinis atsparumas - itin plačiai tiek moksliniame, tiek kasdieniame kontekste naudojamos sąvokos, tačiau tikriausiai visi jas suvokiame skirtingai. Kada žmogų galima laikyti psichologiškai tvirtu? Kaip šio reiškinio sampratą suvokia paprasti žmonės ir kaip mokslininkai? Šiame straipsnyje apžvelgsime tai, kas vadinama psichologiniu tvirtumu. Apie tai prasminga kalbėti ir diskutuoti, kadangi sutarimas šiuo klausimu yra tik dalinis. Vieni psichologinį tvirtumą laiko asmenybės bruožu, kiti - tam tikra psichikos būsena.
Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų patyręs sunkumų ar netekčių. Šias „dovanėles“ priimame labai skirtingai. Vieni pasiraitoja rankoves, įveikia savo sunkumus, vėl atgauna prarastą pusiausvyrą ir tampa stipresni bei išmintingesni. Šį žmogui būdingą gebėjimą augti ir žiūrėti į ateitį optimistiškai, kad ir kokias nesėkmes tektų patirti, psichologai pavadino psichiniu atsparumu.
Psichologinis tvirtumas dažniausiai minimas sporto kontekste, tačiau iš esmės į psichologinio tvirtumo sampratą įeinantys elementai veikia visose gyvenimo srityse: darbe, kasdienybėje, santykiuose, moksle.
Psichologinio tvirtumo elementai
Viena iš galimybių apibrėžti, kas yra psichologinis tvirtumas - psichologams apibrėžti sąvoką ir į ją įeinačius elementus. Tačiau jei tokia nustatyta samprata visiškai nerezonuos su tuo, ką galvoja žmonės, iš jos prasmės nedaug, tad kažkas turi padėti išsiaiškinti, kokie yra tie būtini psichologinio tvirtumo elementai. Būtent tokį būdą - žmonių nuomonę - pasirinkę mokslininkai nusprendė patyrinėti šį konstruktą ir pasikalbėjo su 10 elitinių sportininkų (tokių, kurie yra profesionalai ir dalyvauja itin aukšto lygio, tarptautinėse varžybose).
Pokalbių su sportininkai duomenys parodė, kad galima išskirti net 12 būtinų elementų, kurie iliustruoja psichologinio tvirtumo sampratą. Kadangi buvo apklausti sportininkai, sąraše atsispindinčios psichologinio tvirtumo bendrybės nemažai susijusios su sportu. Atmetus vien su sportu susijusius aspektus ir apibendrinus sąraše pateikiamą informaciją, galima sakyti, kad į psichologinio tvirtumo sampratą įeina šie svarbiausi elementai:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
- Tvirtas tikėjimas savimi ir savo galimybėmis
- Gebėjimas išplėsti fizinio ir psichologinio skausmo ribas
- Gebėjimas atsistatyti psichologiškai po netikėtų įvykių, kuriu negali kontroliuoti
- Gebėjimas atsitiesti po nesėkmės ir noras judėti į priekį
- Atkaklumas
Taigi matome, kad psichologinis tvirtumas apima įgimtas ir/arba įgytas savybes, kurios lemia tikėjimą savimi ir padeda atsitiesti ir išbūti iškilusius sunkumus. Kitą tyrimą taip pat su sportininkais atlikę mokslininkai pastebėjo, kad psichologinis tvirtumas susijęs tiek su optimizmu, tiek su pozityviais streso įveikos gebėjimais ir strategijomis (tokiomis, kai nuo stresinės situacijos nebandoma pabėgti ir ją neigti esant). T.y. kuo žmogus labiau psichologiškai tvirtas, tuo labiau jis ir optimistas. Ir kuo turi geresnius streso įveikos būdus, tuo labiau jis psichologiškai tvirtas.
Kelis šimtus paauglių tyrę psichologai apibendrino, jog psichologinis tvirtumas yra vienas svarbiausiu veiksnių, kuris susijęs su atsparumu stresui. Prie visos šios sumaišties pridėkime ir psichologinio atsparumo sąvokos apibūdinimą, kuris teigia, kad tai yra gebėjimas atsitiesti po neigiamų įvykių, pasitelkiant teigiamas emocijas. Skamba kaip sviestas sviestuotas. Taigi iš esmės atsparumas pagal savo sampratą yra vienas iš psichologinio tvirtumo komponentų.
Asmeninis indėlis į psichologinio tvirtumo supratimą: autentiškumas
Vis dėlto šalia aptartų visų psichologinio tvirtumo elementų norėčiau pridėti dar vieną „nuo savęs“. Nesinori psichologiškai tvirto žmogaus tapatinti vien su gebėjimu atsitiesti po nesėkmių ir tikėjimu savimi, todėl šį sąrašą norėčiau papildyti autentiškumo sąvoka. Pridėti šį elementą paskatino pastarieji skaitiniai apie psichologiją su egzistencinės psichoterapijos prieskoniu. Žmogaus autentiškumas iš esmės apima tai, kad žmogus yra drąsus ir laisvas parodyti kaip jaučiasi, jam nereikia slėptis po tvirtumo kauke. Jei jis tuo metu piktas - nebandys apsimesti, kad yra linksmas. Jei asmuo jaučiasi nemylintis, neapsimes, kad myli.
Autentiškumas, taip, kaip jį apibrėžiau gali būti panašus į žmogaus brandumą, tačiau nematau, kodėl branda negalėtų eiti drauge su psichologiniu tvirtumu, kadangi man branda siejasi su tam tikru savęs pažinimu ir drąsa. Žinoma, jei žmogus yra susinervinęs ar jaudinasi, to parodyti, tarkime, sporto varžybų metu priešininkui ar priešininkų komandai nesinorėtų, taigi autentišku būti toje situacijoje nenaudinga. Todėl ir samprotauju, kad psichologinio tvirtumo sampratą reiktų taikyti ne tik sporto kontekste, bet platesnėje sferoje, kadangi sportininkai yra ties žmonės, kurie nuolat varžosi didelės įtampos sąlygomis. Galbūt papildomų psichologinio tvirtumo elementų tyrėjai galėtų sužinoti, jei tirtų ne tik sportininkus.
Psichologinis atsparumas paauglystėje ir jo ryšys su sveikatos elgsena
Vienas tyrimas atskleidė, kad bendros psichologinio atsparumo skalės Cronbach alfa yra lygus 0,948, o standartizuotas Cronbach alfa yra 0,949, taigi galima daryti išvadą, kad skalės vidinis patikimumas yra labai geras. Buvo įvertinti ir kiekvienos poskalės Cronbach alfa koeficientai. Asmenybės poskalės Cronbach alfa yra lygus 0,876 (standarizuotas Cronbach alfa 0,879), draugų poskalės - 0,677 (standarizuotas Cronbach alfa 0,69), namų poskalės - 0,854 (standarizuotas Cronbach alfa 0,858), visuomenės poskalės - 0,842 (standarizuotas Cronbach alfa 0,851), mokyklos poskalės - 0,915 (standarizuotas Cronbach alfa 0,916).
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Antroji klausimyno dalis buvo skirta ištirti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Ši klausimyno dalis buvo sudaryta Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Antroji klausimyno dalis susidėjo iš 39 klausimų ir buvo skirta išsiaiškinti paauglių su sveikata susijusią elgseną. Sveikatos elgsenos skalę sudaro 32 klausimai. Buvo surinkta informacija, kada pradėta vartoti alkoholį, kada buvo užmegzti pirmieji seksualiniai santykiai, kiek partnerių turėta, kokios narkotinės medžiagos vartotos, kiek kartų. Didžiausias balas šioje skalėje buvo 101. Kuo didesnis balas, tuo paaugliui būdingas palankesnis sveiktai elgesys. Įvertintas sveikatos elgsenos skalės patikimumas. Įvertinus paaiškėjo, kad sveikatos elgsenos skalės Cronbach alfa yra lygus 0,737. Šis įvertis yra pakankamas, kad skalės rezultatus, pasak R. Žukauskienės, A. Saudargienės (2006) būtų galima naudoti statistinėje analizėje. Taigi, analizei šios sveikatos elgsenos skalės patikimumas yra geras.
Be to, norint gautus duomenis geriau apdoroti statistiniais metodais, buvo sudarytos kelios sveikatos elgsenos poskalės. Pirmoji poskalė - mitybos režimo. Ji apėmė 81, 82 ir 83 klausimyno klausimus. Poskalės ribos - nuo 0 iki 9 balsų. Šios poskalės Cronbach alfa 0,823, taigi skalė patikima ir tinkama analizei. Antroji poskalė - fizinis aktyvumas. Ji sudaryta iš klausimyno 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90 klausimų. Klausimų skaičius - 7. Poskalės ribos - nuo 0 iki 18 balsų. Šios poskalės Cronbach alfa 0,585. Vėl gi, pasak R. Žukauskienės, A.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Gautiems tyrimo duomenims tvarkyti buvo panaudoti įprasti statistinės analizės būdai, dirbta buvo su SPSS programos 16-ąja versija. Prieš pradedant nagrinėti sąsajas tarp psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio buvo atlikta šių skalių aprašomoji statistika. Psichologinio atsparumo skalės teorinės ribos yra nuo 0 iki 168. 1 lentelėje pateikta tyrimo metu surinktų duomenų psichologinio atsparumo skalės charakteristika. Sveikatos elgesio skalės teorinės galimos ribos buvo nuo 0 iki 101. 2 lentelėje pateikta tyrimo metu surinktų duomenų sveikatos elgsenos skalės charakteristika.
Rezultatai: psichologinio atsparumo ir sveikatos elgsenos sąsajos
Buvo atliktas nepriklausomų grupių vidurkių palyginimo Stjudent t kriterijus. Paaiškėjo, kad vaikinų ir merginų grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taip pat nagrinėta, ar psichologinis atsparumas statistiškai patikimai siejasi su tiriamojo amžiumi. Įvertinus psichologinio atsparumo skalės bei amžiaus Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas buvo lygus - 0,222 (p = 0,003). Tai rodo, kad egzistuoja silpna neigiama koreliacija tarp paauglių psichologinio atsparumo ir amžiaus. Taip pat buvo atliktas nepriklausomų grupių vidurkių palyginimo Stjudent t kriterijus vaikinų ir berniukų imtyje. Paaiškėjo, kad vaikinų ir merginų grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taip pat nagrinėta, ar sveikatos elgsena statistiškai patikimai siejasi su tiriamojo amžiumi. Įvertinus sveikatos elgsenos skalės bei amžiaus Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas buvo lygus - 0,23 (p = 0,02). Tai rodo, kad egzistuoja silpna neigiama koreliacija tarp paauglių sveikatos elgsenos ir amžiaus.
Siekiant išsiaiškinti paauglių psichologinio atsparumo ryšį su sveikatai palankiu elgesiu buvo atlikta keletas veiksmų. Buvo įvertintas tarp psichologinio atsparumo ir sveikatos elgsenos skalių Pirsono koreliacijos koeficientas, kuris buvo 0,531. p<0,001 taigi ryšys yra statistiškai labai reikšmingas. Taigi, gautas koreliacijos koeficientas rodo, kad didėjant psichologiniam atsparumui, gerėja sveikatai palankus elgesys. Tačiau lieka neaiški prognozavimo galimybė. Siekiant nustatyti paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio esamą ryšį, buvo atlikta tiesinė regresinė analizė. Šios analizės tikslas - nustatyti, kiek psichologinis atsparumas prognozuoja paauglių sveikatai palankią elgseną. Regresijos modelyje priklausomu kintamuoju buvo pasirinktas sveikatai palankus elgesys, o nepriklausomu - psichologinis atsparumas. Atliekant analizę pirmiausia buvo patikrinta, ar duomenys yra tinkami atlikti tiesinę regresinę analizę. Pirmasis atliktas žingsnis buvo ryšio pobūdžio įvertinimas.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Antruoju duomenų tinkamumo tikrinimo žingsniu buvo rastos išskirtys. Iš jo matyti, kad duomenyse yra trys vienmatės išskirtys, tai atvejai nr. 99, nr. 89, nr. 71. Šios vienmatės išskirtys iš tolesnės analizės buvo pašalintos. Tolesnis analizės žingsnis - tiesinės regresijos modelio sudarymas. Sudarytas tiesinės regresijos modelis atskleidė tokius rezultatus. Determinacijos koeficientas r² lygus 0,278. Tai rodo, kad nepriklausomas kintamasis (psichologinis atsparumas) paaiškina 27,8% priklausomojo kintamojo - sveikatai palankaus elgesio - dispersijos. Remiantis determinacijos koeficientu, duomenys yra tinkami analizei. Kintamasis psichologinis atsparumas nėra multikolinearus, nes jo dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF variance inflation factor) kaip matyti iš lentelės, yra mažesnis už 4. Atvejų diagnostika parodė, kad nėra nei vienos išskirties, kurios standartizuota liekamoji paklaida viršytų 3 (3 buvo pasirinkta standartizuotos liekamosios paklaidos analizės standartinis nuokrypis). Kaip matyti iš paveikslo, ši standartizuotos liekanų histograma rodo, kad stebėjimai yra artimi normaliajam skirstiniui, taigi regresijos modelio taikymo prielaida yra tenkinama.
Paskutinysis tiesinės regresinės analizės atlikimo žingsnis, tai regresijos lygties sudarymas. Iš lentelėje pateiktos koeficientų lentelės matoma, kad nepriklausomojo kintamojo - atsparumo koeficientas 0,199, o konstanta 37,051. Taigi, pagal šią regresijos lygtį matome, kad net ir paaugliui visiškai neturint psichologinio atsparumo, sveikatos elgsenos klausimyne gali būti surinkta 37,051 balo, o su kiekvienu gautu psichologinio atsparumo skalės balu sveikatai palankaus elgesio skalė didėja 0,199 balo.
Apsauginių veiksnių įtaka
Siekiant išsiaiškinti, ar paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su psichologiniu atsparumu kaip bendru konstruktu, buvo tirta, kaip psichologinio atsparumo atskiri apsauginiai veiksniai susiję su sveikatos elgsena. Šiame regresijos modelyje priklausomu kintamuoju buvo pasirinkta sveikatos elgsena, o nepriklausomi kintamieji - asmenybės, draugų, namų, visuomenės ir mokyklos apsauginiai veiksniai. Pirmiausia buvo patikrinta duomenų tinkamumas tiesinei regresinei analizei. Atliktas kintamųjų ryšio pobūdžio įvertinimas.
Paieškos procedūra nebebuvo kartojama. Kadangi analizėje numatoma naudoti aštuonis kintamuosius, gauta Mahalanobio atstumo kritinė reikšmė 22,46. Įvertinus kiekvieno atvejo Mahalanobio atstumą ir atlikus šių atstumų analizę lyginant su kritine reikšme, paaiškėjo, kad duomenyse yra dvi daugiamatės išskirtys, tai atvejai nr. 105 (Mahalanobio atstumas 25,64706) ir nr. 142 (Mahalanobio atstumas 32,79342). Iš duomenų pašalinus daugiamates išskirtis, buvo sudarytas tiesinės regresijos modelis.
Sudarytas tiesinės regresijos modelis atskleidė tokius rezultatus. Determinacijos koeficientas r² lygus 0,282. Tai rodo, kad nepriklausomi kintamieji (asmenybės, draugų, namų, visuomenės bei mokyklos apsauginiai veiksniai) paaiškina 28,2% priklausomojo kintamojo - sveikatai palankaus elgesio - dispersijos. Duomenys yra tinkami analizei. Kintamieji nėra kolinearus, nes jų dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF variance inflation factor) kaip matyti iš lentelės, yra mažesnis už 4. Atvejų diagnostika parodė, kad nėra nei vienos išskirties, kurios standartizuota liekamoji paklaida viršytų 3 (3 buvo pasirinkta standartizuotos liekamosios paklaidos analizės standartinis nuokrypis). Paauglio sveikatai palankus elgesys remiantis asmenybiniais, namų, draugų, visuomenės bei mokyklos apsauginiais veiksniais. Iš lentelėje pateiktos koeficientų lentelės matoma, kad šio regresinio modelio konstanta yra lygi 38,951, asmenybinio apsauginio veiksnio koeficientas lygus 0,128, draugų apsauginio veiksnio koeficientas 0,290, namų 0,487, visuomenės - 0,064, mokyklos 0,177. Taigi, pagal šią regresijos lygtį matome, kad net ir paaugliui visiškai neturint jokio psichologinio atsparumo apsauginio veiksnio, sveikatos elgsenos klausimyne gali būti surinkta 38,951 balo, o su kiekvienu gautu asmenybinio apsauginio veiksnio balu, sveikatai palankaus elgesio skalė didėja 0,128 balo, analogiškai draugų apsauginio veiksnio vienas balas prideda 0,487 balo sveikatai palankaus elgesio skalėje, namų apsauginis veiksnys 0,487, mokyklos 0,177, o visuomenės -0,064. Tai rodo, kaip paauglių psichologinio atsparumo apsauginiams veiksniams keičiasi jų sveikatai palanki elgsena.
Rizikingo elgesio analizė
Šiais tikslais buvo atlikta šių reiškinių analizė. Buvo įvertintas paauglių pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų jie yra bandę rūkyti. Taip pat buvo įvertintas paauglių pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų jie bandė vartoti alkoholį. Taip pat buvo įvertintas paauglių pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų jie yra bandę vartoti kitas narkotines medžiagas. Siekiant nustatyti, ar šie reiškiniai susiję su psichologinio atsparumo lygiu, buvo atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė. Iš lentelės ANOVA rezultatai matyti, kad F statistikos p-reikšmė yra lygi 0,04, taigi galima teigti, kad bandymo rūkyti grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį.
Siekiant išsiaiškinti paauglių rūkymo ir psichologinio atsparumo esamą ryšį, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai siejasi su paauglių rūkymu. Buvo įvertintas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp rūkymo ir asmenybinių, draugų, namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Didžiausios sąsajos su paauglių rūkymu rastos su draugų apsauginiu veiksniu, o su visuomeniniu apsauginiu veiksniu ryšio nėra iš viso. Paaiškėjo, kad paauglių alkoholio vartojimo grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Tai rodo, kad didesniam paauglių psichologiniam atsparumui mažėja paauglių alkoholio vartojimas. Siekiant nustatyti, ar tarp paauglių alkoholio vartojimo grupės ir psichologinio atsparumo yra ryšys, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai susiję su paauglių alkoholio vartojimu. Buvo įvertintas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglių alkoholio vartojimo ir visų psichologinio atsparumo apsauginių veiksnių. Labiausiai su paauglių alkoholio vartojimu susiję draugų ir namų apsauginiai veiksniai. Tai rodo, kad egzistuoja ryšys.
Paaiškėjo, kad paauglių bandymo vartoti narkotines medžiagas grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Siekiant nustatyti, ar tarp paauglių narkotinių medžiagų vartojimo grupės ir psichologinio atsparumo yra ryšys, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai susiję su paauglių narkotinėmis medžiagų vartojimu. Buvo įvertinti Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientai. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglių narkotinių medžiagų vartojimo ir asmenybinių, draugų, namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Labiausiai su paauglių rūkymu yra susiję mokyklos bei draugų apsauginiai veiksniai.
Mitybos įpročių analizė
Šiais tikslais, tyrimo metu buvo atlikta šių reiškinių analizė. Buvo įvertinta, kiek paauglių laikosi taisyklingo dienos mitybos režimo (t.y. valgo pusryčius, pietus ir vakarienę). Iš lentelės matyti, kad tik nuo 30,6 % iki 44,5 % paauglių išlaiko taisyklingą dienos mitybos režimą. Buvo įvertintas dienos mitybos režimo poskalės ir psichologinio atsparumo skalės Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas, kuris buvo lygus 0,206 (p = 0,007). Siekiant nustatyti paauglių psichologinio atsparumo ir mitybos dienos režimo esamą ryšį, kitas analizės žingsnis buvo ištirti, kurie apsauginiai psichologinio atsparumo veiksniai yra labiausiai susiję su paauglių mitybos dienos režimu. Buvo įvertintas Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas tarp mitybos režimo skalės bei asmenybinių, draugų, namų visuomenės bei mokyklos apsauginių veiksnių. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglio dienos mitybos režimo ir namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Galima teigti, kad gerėjant mokyklos bei namų apsauginiams veiksniams, gerėja ir paauglių mitybos režimas. Mokyklos apsauginis veiksnys labiausiai susijęs su paauglio mitybos režimu iš visų apsauginių veiksnių. Taip pat klausimyne buvo klausimas apie tai, kaip dažnai paauglys rūpinasi, kad jo maistas būtų sveikas. 23,1 % tiriamsiųjų atsakė, kad niekada, 44,5 % kad kartais, 14,5 %, kad dažnai, o 17,9 %, kad visada…
tags: #psichologinio #atsparumo #teorija #moksliniai #straipsniai