Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja psichikos reiškinius, apimančius pažinimą, emocijas ir elgesį. Šiuolaikinė psichologija apima įvairias atšakas, tokias kaip bendravimo, asmenybės, kognityvinė, klinikinė ir kriminalinė psichologija. Eksperimentinė psichologija, taikanti eksperimento metodus, vaidina svarbų vaidmenį psichologijos moksle.
Eksperimentinės Psichologijos Istorija ir Raida
Eksperimentiniai tyrimai buvo esminiai psichologijos atsiskyrimui nuo filosofijos ir formavimuisi kaip savarankiškam mokslui. Eksperimentine psichologija laikomi visi empirinių duomenų gavimo būdai psichologijos laboratorijose. Jos ištakos siekia prancūzų matematiko ir filosofo R. Descartes'o, anglų filosofo J. Locke'o darbus. XVIII amžiuje vokiečių fiziologas E. H. Weberis, o XIX amžiuje - psichofizikinių tyrimų pradininkas G. T. Fechneris plėtojo eksperimentinius tyrimus.
Eksperimentinės psichologijos pradžia datuojama XIX amžiaus viduriu, kai fiziologijos laboratorijose buvo atliekami elementariųjų psichikos funkcijų (pojūčių, suvokimų, reakcijos) tyrimai. Vokiečių psichologas W. Wundtas 1879 m. Leipcige įsteigė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją, o H. Ebbinghausas pradėjo taikyti eksperimentinius metodus atminties procesams tirti.
XX amžiaus pradžioje susiformavus skirtingoms psichologijos mokykloms (struktūrinei, funkcinei, geštaltinei psichologijai ir biheiviorizmui), šie metodai sparčiai plėtojosi. Struktūrinės psichologijos įtakoje atsirado introspekcijos metodas, kurio tikslas - išskirti psichikos procesų elementus. Funkcionalistai, biheivioristai ir geštalto psichologijos atstovai eksperimentus pradėjo taikyti natūraliomis sąlygomis, tiriant gyvūnų, psichikos ligonių, vaikų psichiką.
Per Antrąjį pasaulinį karą psichologams buvo suformuluoti nauji uždaviniai, susiję su profesine atranka, nuovargiu, depresija, propaganda, visuomenės nuomonės formavimu. Įvairėjo tyrimo metodai, keitėsi eksperimento samprata, griežtėjo eksperimentinės psichologijos termino reikšmė, tyrimo rezultatai ir išvados pradėta taikyti įvairiose žmogaus veiklos srityse (pedagogikoje, medicinoje).
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Stanfordo Kalėjimo Eksperimentas: Tamsioji Žmogaus Prigimties Pusė
Vienas garsiausių ir kontraversiškiausių psichologinių eksperimentų yra Stanfordo kalėjimo eksperimentas, kurį vykdė Philipas Zimbardo. Šis eksperimentas, nors ir plačiai cituojamas, pastaruoju metu sulaukė daug kritikos dėl metodologinių trūkumų ir etinių problemų.
Eksperimento metu studentai buvo suskirstyti į dvi grupes: kalinius ir prižiūrėtojus. Eksperimentas vyko Stanfordo universiteto rūsyje įrengtame laikiname kalėjime. P. Zimbardo devyniems studentams sumokėjo už kalinių, o devyniems - už prižiūrėtojų vaidmenis. Eksperimentas turėjo trukti dvi savaites, tačiau buvo nutrauktas anksčiau dėl dalyvių elgesio.
Nuo to laiko Stanfordo kalėjimo eksperimentas buvo cituojamas kaip pavyzdys, kad unikalios situacijos ir neįprasti socialiniai vaidmenys gali išryškinti pačias tamsiausias žmonių puses. Tačiau išaiškėjus, kad P. Zimbardo kai kuriuos žurnalisto viešai pateiktus kaltinimus neigė, tačiau sutiko vėl pasikalbėti su B. Blumu po to, kai balandį prancūzų mokslininkas ir filmų kūrėjas Thibault'as Le Texier publikavo knygą „Melo istorija“ (pranc. Histoire d’un Mensonge), kuriame buvo gilinamasi į naujas išryškėjusias Stanfordo kalėjimo eksperimento vykdymo detales.
T. Le Texier knyga atskleidė, kad prižiūrėtojų elgesys nebuvo spontaniškas, o iš dalies paskatintas paties P. Zimbardo. Kai kurie kalinių vaidmenį atlikusių studentų nerviniai protrūkiai galėjo būti susiję su vaidyba, o ne vien kalėjimo sukeltos traumos. Vienas iš dalyvių teigė, kad apsimetinėjo, o bet koks klinikinės patirties turintis specialistas būtų tai supratęs.
P. Zimbardo eksperimento rezultatai buvo publikuojami ne geros reputacijos recenzuojamame žurnale, o ganėtinai menkai žinomame leidinyje „Naval Research Reviews“. Be to, kiti mokslininkai nesugebėjo atkartoti P. Zimbardo eksperimento rezultatų.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Nepaisant kritikos, B. Blumas teigė, kad Stanfordo kalėjimo eksperimentas yra patrauklus, nes jis taiko giliau nei į mokslinio patikimumo reikalavimus. Jis rodo tai, kuo mes patys norime tikėti: kad mes, kaip asmenybės, negalime būti absoliučiai atsakingi už kartais siaubingus dalykus, kuriuos pridarome.
Kiti Psichologiniai Eksperimentai: Etika ir Kontroversijos
Stanfordo kalėjimo eksperimentas nėra vienintelis garsus ir kontraversiškas psichologinis eksperimentas. Praeityje buvo atlikta ir daugiau sunkiai suvokiamų, neetiškai atliktų eksperimentų, kurie šokiruoja ir priverčia susimąstyti. Pavyzdžiui, nieko nenutuokiantys ir neinformuoti pacientai būdavo užkrečiami ligomis arba patirdavo eksperimentinius, nepatvirtintus gydymo metodus.
Milgramo Eksperimentas
Jei domitės mokslo eksperimentais, tikriausiai esate girdėję apie Milgramo eksperimentą. Paaiškėjo, kad originaliojo eksperimento rezultatai puikiausiai pasitvirtina ir dabar, 90 procentų naujojo tyrimo dalyvių sutinka „elektra nukrėsti“ nekaltą žmogų tiesiog todėl, kad taip buvo liepta.
Kelhuno Eksperimentai
Dž. Kelhunas (John B. Calhoun) XX amžiaus 60-70-aisias metais atliko eilę stebinančių eksperimentų su graužikais, nors žinoma tyrimo tikslo potekstė visada būdavo žmonių visuomenės ateities prognozavimas.
Psichologijos Teorijos ir Kryptys
Psichologija apima daug skirtingų teorinių ir praktinės veiklos krypčių. Net ta pačia veikla užsiimantys psichologai gali smarkiai skirtis savo teorine savivoka ir praktiškai taikomomis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Biologinė psichologija
Šios teorinės krypties šalininkai tiria biologinius procesus (konkrečiai, smegenyse vykstančius procesus) bei jų sąsajas su įvairiais psichiniais reiškiniais. Biologinė psichologija yra siejama su neuromokslu.
Biheviorizmas
Bihevioristai teigia, kad didelė dalis žmonių elgesio yra išmokstama.
Kognityvinė psichologija
Kognityvinė psichologija tiria įvairius psichikos procesus, pradedant abstrakčiais suvokimo ir atminties procesais ir baigiant konkretesniais problemų sprendimo procesais.
Socialinė psichologija
Šios krypties šalininkai domisi socialinės aplinkos įtaka žmonėms ir jų sąveikai.
Psichoanalizė
Pagrindinis psichoanalitinės mokyklos skiriamasis bruožas - išskirtinis dėmesys žmogaus pasąmonei. Psichoanalitikai teigia, kad už žmogaus elgseną, psichines reakcijas ir psichinius sutrikimus yra atsakinga pasąmonė.
Egzistencinė-humanistinė psichologija
Egzistencinę-humanistinę psichologiją galima laikyti holistinės psichologijos kryptimi. Ši kryptis pabrėžia asmeninio augimo, tapatybės, laisvės, subjektyvumo svarbą bei atmeta determinizmą bei asmens objektifikaciją.
Psichologijos Pritaikymas Praktikoje
Psichologijos teorijos ir tyrimų išvados turi platų pritaikymą praktikoje. Tai apima pokalbiu grįstą terapiją, psichologinius testus, darbo psichologiją ir psichologijos pritaikymą socialinėje erdvėje.
tags: #psichologinio #eksperimento #pavyzdys