Psichologinio Konsultavimo Metodai ir Technikos: Išsami Apžvalga

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulis patyrė didelių politinių, ekonominių ir demografinių pokyčių. Šiandien žmogui, norinčiam rasti savo vietą nuolat kintančiame darbo pasaulyje, būtinos karjeros kompetencijos - nuostatų, žinių, supratimo ir gebėjimų visuma, kuri padeda pažinti save ir planuoti karjerą. Svarbu suvokti, kad karjera apima ne tik apmokamus darbus, bet ir savarankišką rengimąsi veiklai, savirealizaciją įvairiuose socialiniuose vaidmenyse. Šiuolaikinė karjera neapsiriboja vien profesija.

Psichologinis konsultavimas yra svarbi pagalbos forma, skirta asmenims, patiriantiems įvairius sunkumus - nuo kasdieninių iššūkių iki rimtesnių psichikos sveikatos problemų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichologinio konsultavimo metodus, jų tikslus, taikymo sritis ir skirtumus nuo psichoterapijos, remiantis įvairių autorių įžvalgomis ir praktine patirtimi.

Įvadas į psichologinį konsultavimą

Šiandien psichologai, gydytojai ir pedagogai savo praktikoje susiduria su daugybe žmogaus problemų, kurias sunku apibūdinti klinikiniais terminais ir kurios negali būti „gydomos“ tradiciniais medicininiais metodais. Tai kasdienio gyvenimo problemos, susijusios su asmenybės formavimosi ir prisitaikymo sunkumais, tarpasmeninių santykių keblumais, socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, priklausomybėmis, skyrybomis, smurtu) ir psichologinėmis krizėmis.

H. M. Burks ir B. Stefflre (1979) psichologinį konsultavimą apibrėžia kaip profesinį santykį tarp konsultanto ir kliento, skirtą padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti savo gyvenimo erdvę bei išmokti siekti savo tikslų prasmingai renkantis ir sprendžiant emocinio bei tarpasmeninio pobūdžio problemas.

Konsultuojant akcentuojamas kliento atsakingumas, o konsultavimo esmė - kontaktas tarp kliento ir konsultanto. Jo pagrindas - į klientą orientuoto konsultavimo filosofija, kurios ryškiausias atstovas buvo C. Rogers. Konsultantas priima klientą kaip nepakartojamą, unikalų, autonomišką individą, kuris turi teisę laisvai rinktis, kaip nori elgtis ir gyventi savo gyvenimą. Bet kokia įtaiga ir bet koks spaudimas kliudo klientui atsakyti už save ir tinkamai spręsti savo problemas.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės

Konsultavimo tikslai

Apibūdinti konsultavimo tikslus nėra paprasta, nes jie priklauso nuo kliento, besikreipiančio psichologinės pagalbos, poreikių ir paties konsultanto teorinės orientacijos. Tačiau, remiantis R. L. George ir T. S. Cristiani (1990), galima išskirti šiuos bendrus tikslus:

• Padėti klientams suprasti save ir savo aplinką: Tai apima savęs pažinimą, savo stiprybių ir silpnybių įvertinimą bei supratimą, kaip aplinka veikia kliento elgesį ir jausmus.
• Užtikrinti, kad būtų priimami efektyvūs gyvenimo sprendimai: Konsultantas padeda klientui įvertinti galimus sprendimų variantus, numatyti jų pasekmes ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą, atsižvelgiant į kliento vertybes ir tikslus.
• Lavinti gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius: Bendravimas su kitais žmonėmis užima didelę gyvenimo dalį, ir daugeliui žmonių tai yra sunku dėl žemo jų savigarbos lygio ar netinkamų socialinių įgūdžių. Konsultavimas gali padėti išmokti efektyviau bendrauti, spręsti konfliktus ir kurti sveikus santykius.
• Padėti realizuoti ir plėtoti asmenybės potencialą: Kiekvienas žmogus turi unikalių gebėjimų ir talentų, kuriuos galima atskleisti ir panaudoti siekiant asmeninio augimo ir savirealizacijos. Konsultantas padeda klientui identifikuoti savo stiprybes ir rasti būdus, kaip jas panaudoti.

D. H. R. May (1967) nurodo, kad, dirbdamas su vaikais, konsultantas turėtų stengtis pakeisti jų artimiausią aplinką, kad pagalba būtų efektyvesnė.

Konsultanto ir kliento tikslai turi būti susiję, nes kiekvienas konsultantas omenyje turi savą bendrųjų tikslų, atitinkančių jo teorinę orientaciją, sistemą, o kiekvienas klientas - savo individualius tikslus, priklausančius nuo jį privertusių konsultuotis gyvenimo sunkumų ir trokštamų sprendimų. Labai dažnai tikslai formuluojami ir keičiami konsultuojantis, bendraujant konsultantui ir klientui.

Konsultantas, norėdamas sėkmingiau suderinti savo bendruosius ir kliento konkrečiuosius tikslus, turi išsiaiškinti kliento lūkesčius, iš pat pradžių užduodamas jam klausimus - „Ko Jūs tikitės iš mūsų bendravimo?“, „Ko Jūs pats norite?“ ir kt. Konsultantas turėtų padėti klientui suprasti, kad būtent jis pats yra tas žmogus, kuris gyvenime turi veikti, spręsti, keistis ir tapti.

Psichologinis konsultavimas vs. psichoterapija

Išskirti šias dvi psichologinės pagalbos sritis gana sudėtinga. Tie patys profesiniai įgūdžiai reikalingi tiek konsultuojant, tiek užsiimant psichoterapija; ir konsultantui, ir psichoterapeutui keliami tie patys reikalavimai; be to, ir konsultuojant, ir užsiimant psichoterapija naudojamos panašios procedūros ir būdai. Galiausiai, ir vienu, ir kitu atveju klientui padeda bendraudamas su juo konsultantas (psichoterapeutas).

Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą

L. M. Bramer ir E. L. Shostrom (1982), kalbėdami apie psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos santykį, manė jas esant dviem vieno kontinuumo poliais. Viename poliuje profesionalo darbas yra daugiau grindžiamas palaikymu, lavinimu, orientacija į situacines problemas, sprendžiamas sąmonės lygyje, bei į kliniškai sveikus individus. Tai konsultavimas. Kitame poliuje daugiau siekiama giliau analizuoti problemas, orientuojantis į pasąmonę, struktūriškai pertvarkyti asmenybę. C. J. Gelso, B. C. Fretz (1992), D. H. - konsultavimas orientuojasi į stipriąsias žmogaus puses bei pozityvią sveikatą neatsižvelgiant į sutrikimo laipsnį; ši orientacija grindžiama tikėjimu, kad „individas gali keistis, pasirinkti jį patenkinantį gyvenimą, surasti būdų, kaip panaudoti savo potenciją, net jei ji susilpnėjusi dėl netinkamų nuostatų ir jausmų, sulėtėjusio brendimo, auklėjimo trūkumų, galimybių stokos, ligos, invalidumo, seno amžiaus“ (Jordan ir kt.).

Apibendrinant, galima teigti, kad psichologinis konsultavimas dažniausiai yra trumpalaikis procesas, orientuotas į konkrečių problemų sprendimą ir asmeninių įgūdžių ugdymą, o psichoterapija - ilgesnis ir gilesnis procesas, skirtas asmenybės pertvarkymui ir pasąmoninių konfliktų analizei.

Teorinės orientacijos psichologiniame konsultavime

Mėginimas kvalifikuotai padėti kitam žmogui spręsti jo problemas, nesiremiant jokia teorinių pažiūrų sistema, panašus į skrydį be žemėlapio, be maršruto. Tokio „skraidytojo“ konsultavimas ne tik neefektyvus, bet kartais ir pavojingas klientui. Psichologiniame konsultavime toks žemėlapis yra asmenybės teorija, leidžianti plačiau suprasti kliento problemas ir nurodanti efektyviausius būdus joms spręsti.

Kiekvienas konsultantas, remdamasis savo praktika, „konstruoja“ savo teoriją, kurios esmę dažniausiai sudaro jau žinomos pagrindinės teorijos paradigmos ir kryptys (psichoanalizės, adlerinė, elgesio terapijos, racionalioji-emocinė terapija, į klientą orientuota terapija, egzistencinė terapija) ar orientacijos (psichoanalitinė-psichodinaminė, elgesio-kognityvinė, humanistinė-egzistencinė).

Nuo ko priklauso, kad pasirenkama viena ar kita teorinė orientacija? Visų pirma, tai lemia konsultanto požiūris į žmogaus prigimtį. Tačiau negalima teigti, jog vienų mokyklų nuostatos yra teisingos, o kitų - klaidingos. Dabar pasaulyje plinta eklektinis konsultavimas, mėginantis apimti geriausias įvairių mokyklų puses. Eklektinis konsultavimas remiasi kelių teorinių požiūrių sistemine integracija siekiant atrasti tai, kas vienija šiuos požiūrius ir kaip naujoji sistema „dirba“ praktikoje.

Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?

Eklektinis konsultavimo modelis

Eklektinį (sisteminį) konsultavimo modelį pasiūlė B. E. Gilliland ir bendr. Šis modelis apima keletą etapų:

• Problemos tyrimas: Konsultantas siekia tiksliai apibūdinti kliento problemą fiksuojant jos emocinius ir kognityvinius (pažintinius) aspektus. Problema tikslinama tol, kol ją vienodai supranta klientas ir konsultantas; ji apibrėžiama tiksliomis, konkrečiomis sąvokomis.
• Dvimatis problemos apibrėžimas: Tikslus apibrėžimas leidžia suprasti, iš kur kilo problema, o kartais nurodo, kaip ją spręsti.
• Alternatyvų identifikacija: Iškeliamos ir atvirai aptariamos visos galimos problemos sprendimo alternatyvos. Konsultantas skatina klientą įvardyti visus galimus pasirinkimus, kuriuos jis laiko tinkamais ir realiais.
• Planavimas: Kritiškai įvertinamos problemos sprendimo alternatyvos. Konsultantas padeda klientui nuspręsti, kurios iš jų yra tinkamos ir realistiškos atsižvelgiant į kliento ankstesnį patyrimą bei dabartinį pasirengimą keistis.
• Veikla: Nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas. Konsultantas padeda klientui nuspręsti, ką reikėtų atlikti atsižvelgiant į realybę, laiką, emocines galimybes ir poreikius.
• Įvertinimas ir grįžtamasis ryšys: Klientas kartu su konsultantu įvertina tikslo pasiekimo lygį (problemos įveikimo laipsnį) atsižvelgiant į kliento poreikius, apibendrina pasiektus rezultatus.

Šis konsultavimo modelis tik padeda geriau įsivaizduoti, kaip vyksta pats konsultavimas. Iš tikrųjų jis yra daug turtingesnis, sudėtingesnis, neretai nepaklūstantis modelyje išdėstytai tvarkai. Svarbu ne tiek schemos, kiek profesinė ir žmogiškoji konsultanto kompetencija.

Pagrindiniai konsultavimo principai

Konsultuojant svarbu laikytis tam tikrų principų:

• Nėra dviejų vienodų klientų ir konsultavimo situacijų. Žmogiškosios problemos tik išoriškai gali atrodyti panašios, bet iš tikrųjų jos yra unikalios, nes kyla, plėtojasi, egzistuoja žmonių nepaprastų gyvenimų kontekste.
• Geriausias savo problemų ekspertas yra klientas, todėl konsultuojant reikėtų padėti jam prisiimti atsakomybę už savo problemų sprendimą.
• Konsultuojant kliento saugumo jausmas yra svarbiau, negu konsultanto poreikiai. Taigi nedera siekti tikslų bet kokia kaina neatsižvelgiant į kliento emocinę būklę.
• Nereikėtų tikėtis tiesioginio efekto per kiekvieną susitikimą - problemų sprendimas, kartu ir konsultavimo sėkmė nepanašės į tolygiai aukštyn kylančią tiesę; tai procesas, kuriame pastebimus pagerėjimus keičia pablogėjimai, nes, norint save pakeisti, reikia daug pastangų, kurios ne visada ir ne iš karto būna sėkmingos.
• Kiekvienai problemai įvardyti bei suprasti gali būti panaudoti įvairūs teoriniai požiūriai - nėra ir negali būti geriausio teorinio požiūrio.
• Kai kurios problemos, kurias galima pavadinti esminėmis žmoniškosiomis dilemomis, praktiškai yra neišsprendžiamos, pvz., egzistencinis nerimas, kaltė ir kt.

Konsultanto vaidmuo ir asmenybė

Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos praktikoje kiekvieną dieną susiduriama su žmogaus kaip asmenybės gyvenimu. Konsultantas turėtų gana aiškiai žinoti, kas jis yra, kuo gali būti ir kokiu tikisi matyti jį klientas. Kitaip tariant, čia iškyla konsultanto vaidmens apibrėžtumo klausimas.

Svarbiausia konsultanto užduotis turėtų būti padėti klientui sužinoti savo vidinius rezervus, jėgas, atskleisti, kas kliudo joms pasireikšti ar jas panaudoti, padėti suprasti, koks jis nori būti. O klientas konsultuojant turi galėti atvirai pažvelgti į savo elgesį bei gyvenimo stilių ir nuspręsti, kaip ir kuria linkme jis norėtų pakeisti savo gyvenimą.

Akivaizdu, kad konsultuojant labai svarbu konsultanto asmenybė. Kreipdamiesi į psichologą Jūs renkatės turėti saugią privačią erdvę savo problemų tyrinėjimui. Psichologinė konsultacija - tai konfidencialus, privatus pokalbis su psichikos sveikatos specialistu, dėl klientą neraminančių problemų.

Konsultavimo metodai ir technikos

Šiuolaikinė psichologija yra turtinga metodų, padedančių atkurti sveikatą, siekti gerovės ir palengvėjimo. Toliau aptarsime keletą populiariausių konsultavimo metodų ir technikų:

Individualiosios psichologijos konsultavimas

Individualiosios psichologijos (IP) konsultavimo programos tikslas - lavinti kliento ir problemos įvertinimo įgūdžius, įžvelgti asmens istorijos bei gyvenimo stiliaus sąsajas. IP konsultavimo programoje dėsto patyrę psichologai, psichoterapeutai bei konsultantai, dirbantys individualiosios psichologijos paradigmoje. Baigę IP konsultavimo programą, klausytojai gauna IP konsultavimo programos baigimo akademinę pažymą, kurioje išvardijamos studijuotos disciplinos, nurodomas profesinės priežiūros valandų skaičius, gyvenimo stiliaus pažinimo valandos asmeninėje ir grupinėje terapijoje. Asmeninio gyvenimo stiliaus pažinimą (asmens terapija) - min 80 val. individuali, 40 val. grupinė.

Kiekvienos trukmė - 2 dienos, 16 akad. val.

12 sesijų skirtos konsultavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių tvirtinimui.

Literatūros studijos. Atsiskaitymas vyksta sesijų metu.

Užduodamas savarankiškas darbas - bandomasis aprašymas pagal duotą schemą.

Kai kurie autoriai, rekomenduojami individualiosios psichologijos studijoms: Ansbacher, H. L., & Ansbacher, R. R. (Eds.). The individual psychology of Alfred Adler; „What Life Should Mean To You” by A. Adler; „Manual For Life Style Assessment” by Bernard H. Shulman, Harold H. Mosak.

Dalyviams leidžiama pradėti konsultuoti, kai jie atsiskaito bandomąjį aprašą. Konsultavimas lydimas privalomų asmeninių supervizijų. Supervizoriams prižiūrint dalyviai aprašo du konsultavimo atvejus - kad reflektuodami įtvirtintų kliento matymą bei stiprintų savo kaip konsultanto įgūdžius. Rekomenduojama atvejį aptarti su skirtingais supervizoriais. Klausytojai gali dalyvauti ir grupinėse supervizijose. Privaloma min 80 asmeninės individualios terapijos valandų. Jos skaičiuojamos nuo programos pradžios. Grupinė terapija vyksta trimis intensyvais tarp sesijų. Iš viso 40 valandų. Grupinė terapija remiasi individualiąja psichologija.

Laikyti baigiamąjį egzaminą klausytojas gali, jei jis dalyvavo ne mažiau nei 80 % sesijų valandų ir išpildė kitus programos reikalavimus. Egzamino pagrindinis kriterijus - individualiosios psichologijos teorijos išmanymas, gebėjimas ją taikyti konsultuojant klientą, konsultavimo įgūdžių stiprumas, dalyvio asmeninė branda, savojo gyvenimo stiliaus ir jo įtakos konsultavimui supratimas.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos rūšis, kuri padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.

• Kognityvinis restruktūrizavimas: Tai procesas, kurio metu klientas mokosi atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis į racionalesnes ir pozityvesnes.
• Elgesio eksperimentai: Tai praktiniai užsiėmimai, kurių metu klientas išbando naujus elgesio būdus realiose situacijose.
• Atsipalaidavimo technikos: Tai įvairūs metodai, padedantys sumažinti nerimą ir įtampą, tokie kaip progresuojanti raumenų relaksacija ar vizualizacija.
• Ekspozicija: Tai technika, kurios metu klientas palaipsniui susiduria su baimę keliančiais objektais ar situacijomis, kol baimė sumažėja.

KET yra veiksminga gydant įvairius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją, nerimo sutrikimus, valgymo sutrikimus ir priklausomybes.

Humanistinė terapija

Humanistinė terapija pabrėžia žmogaus potencialą augti ir tobulėti. Šios terapijos tikslas - padėti klientui geriau suprasti save, priimti savo jausmus ir pasirinkti autentišką gyvenimo būdą.

Pagrindinės humanistinės terapijos kryptys:

• Kliento orientuota terapija (Carl Rogers): Ši terapija pabrėžia empatiją, besąlygišką priėmimą ir autentiškumą. Terapeuto tikslas - sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje klientas galėtų tyrinėti savo jausmus ir patirtis.
• Geštalto terapija (Fritz Perls): Ši terapija pabrėžia dabarties momentą ir žmogaus gebėjimą suvokti savo patirtį kaip visumą. Geštalto terapijos tikslas - padėti klientui tapti sąmoningesniam savo jausmams, mintims ir elgesiui, bei prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Psichoanalitinė terapija

Psichoanalitinė terapija remiasi prielaida, kad mūsų elgesį lemia nesąmoningi konfliktai ir patirtys iš vaikystės.

• Laisvų asociacijų metodas: Klientas skatinamas kalbėti apie viską, kas jam ateina į galvą, be jokios cenzūros ar atrankos.
• Sapnų analizė: Sapnai laikomi nesąmoningų troškimų ir konfliktų išraiška.
• Perkėlimo analizė: Perkėlimas - tai procesas, kurio metu klientas pradeda jausti terapeuto atžvilgiu jausmus, kuriuos anksčiau jautė svarbiems žmonėms savo gyvenime.

Šeimos terapija

Šeimos terapija yra psichoterapijos rūšis, kuri skirta padėti šeimoms spręsti problemas ir gerinti tarpusavio santykius. Šeimos terapijos tikslas - suprasti šeimos dinamiką, atpažinti neigiamus bendravimo modelius ir išmokyti šeimos narius veiksmingiau bendrauti ir spręsti konfliktus.

Šeimos terapijos kryptys:

• Struktūrinė šeimos terapija (Salvador Minuchin): Ši terapija pabrėžia šeimos struktūrą ir ribas. Terapeuto tikslas - padėti šeimai sukurti aiškesnes ribas ir pagerinti šeimos narių vaidmenų pasiskirstymą.
• Komunikacinė šeimos terapija (Virginia Satir): Ši terapija pabrėžia šeimos narių bendravimo būdus. Terapeuto tikslas - padėti šeimai atpažinti neigiamus bendravimo modelius ir išmokyti šeimos narius atviriau ir nuoširdžiau bendrauti.

Grupinė terapija

Grupinė terapija yra psichoterapijos forma, kurioje dalyvauja keli klientai, dirbantys su vienu ar daugiau terapeutų. Grupinės terapijos tikslas - padėti klientams spręsti problemas, mokytis naujų įgūdžių ir geriau suprasti save bendraujant su kitais žmonėmis, turinčiais panašių problemų.

Grupinės terapijos privalumai:

• Palaikymas ir supratimas: Klientai gali jaustis mažiau vieniši, žinodami, kad yra kitų žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
• Atsiliepimai: Klientai gali gauti atsiliepimus iš kitų grupės narių apie savo elgesį ir bendravimo būdus.
• Nauji įgūdžiai: Klientai gali mokytis naujų įgūdžių, stebėdami ir mėgdžiodami kitų grupės narių elgesį.

Kūno terapija

Kūno terapija yra psichoterapijos forma, kuri pabrėžia ryšį tarp kūno ir proto. Kūno terapijos tikslas - padėti klientams suvokti ir išlaisvinti emocijas, kurios yra įstrigusios kūne, bei pagerinti kūno sąmoningumą ir savijautą.

Kūno terapijos technikos:

• Judesių terapija: Klientai naudoja judesius, kad išreikštų savo jausmus ir patirtis.
• Masažas: Masažas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti stresą.
• Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai gali padėti reguliuoti emocijas ir pagerinti kūno sąmoningumą.

Meno terapija

Dailės terapiją galima apibrėžti kaip dailės ir kitų vizualių priemonių naudojimą gydant. Pasak Tessa Dalley, dailė egzistuoja kiekvienoje visuomenėje, o tapymas beveik toks pats senas kaip ir žmogus, ir simboliškai atspindi ir asmenybės, ir kultūros raidos ypatumus. Meno terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems mokymosi sunkumų.

Lėlių terapija

Lėlių terapija yra psichoterapijos forma, kurios metu naudojamos lėlės, siekiant padėti vaikams ir suaugusiems išreikšti savo jausmus ir patirtis. Lėlės gali būti naudojamos vaidmenų žaidimams, istorijų kūrimui ir kitoms kūrybinėms veikloms.

Pasakų terapija

Pasakų terapija yra psichoterapijos forma, kurios metu naudojamos pasakos, siekiant padėti vaikams ir suaugusiems spręsti problemas ir geriau suprasti save. Pasakos gali būti naudojamos metaforoms, simboliams ir istorijoms, kurios padeda klientams atpažinti ir išreikšti savo jausmus.

Specifinės konsultavimo sritys

Be bendrųjų psichologinio konsultavimo metodų, yra ir specifinių konsultavimo sričių, kurios orientuotos į konkrečias problemas ar populiacijas.

Vaikų psichologinis konsultavimas

Vaikų psichologinis konsultavimas yra skirtas padėti vaikams spręsti įvairias problemas, tokias kaip elgesio sunkumai, emocinės problemos, mokymosi sunkumai ar tarpasmeniniai konfliktai. Vaikų konsultavime dažnai naudojami žaidimai, menas ir kitos kūrybinės priemonės, siekiant padėti vaikams išreikšti savo jausmus ir patirtis. Taip pat svarbu įtraukti tėvus ar globėjus į konsultavimo procesą, kad jie galėtų padėti vaikui spręsti problemas namuose.

Vaikams dažnai kyla šios problemos:

• Vaiko pyktis ir agresija.
• Vaikų baimės.
• Priklausomybė nuo kompiuterio.
• Vaikų ir tėvų konfliktai.
• Elgesio ir emocijų sutrikimai.

Socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams siūlomi seminarai šiomis temomis:

• „Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai“.
• „Kaip pokalbį su vaiku be moralų paversti terapiniu“.
• „Vaikų psichologinis konsultavimas“.
• „Vaikų tipologija ir skirtingas ugdymas“.
• „Vaikų pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“.
• „Vaikų baimės. Kaip padėti?“.
• „Kaip kalbėti su vaiku, kad jis klausytų ir girdėtų?“.
• „Vaikų drausminimas, remiantis kognityvine elgesio terapija“.
• „Kaip lavinti vaikų emocinį intelektą?“.

Paauglių psichologinis konsultavimas

Paauglių psichologinis konsultavimas yra skirtas padėti paaugliams spręsti problemas, susijusias su identiteto formavimu, tarpasmeniniais santykiais, mokymusi, karjeros pasirinkimu ar emocine būkle. Paauglių konsultavime svarbu sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurioje paauglys galėtų atvirai kalbėti apie savo jausmus ir patirtis. Taip pat svarbu padėti paaugliui ugdyti savarankiškumą ir atsakomybę už savo sprendimus.

Paaugliams dažnai kyla šios problemos:

• Sunkumai paauglystėje.
• Nenoriu mokytis!
• Priklausomybė nuo kompiuterio.

Seminarai socialiniams darbuotojams:

tags: #psichologinio #konsultavimo #metodai #ir #technikos