Įvadas
Psichologinis atsparumas - tai asmens gebėjimas sėkmingai adaptuotis prie sunkių gyvenimo sąlygų, traumų, tragedijų, grėsmių ar kitų didelių streso šaltinių. Tai nėra tik savybė, kurią žmogus turi arba neturi, bet veikiau procesas, apimantis elgesį, mintis ir veiksmus, kuriuos galima išmokti ir ugdyti. Paauglystė yra ypatingai svarbus laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir įsitvirtina elgesio modeliai, todėl psichologinis atsparumas tampa esminiu veiksniu, lemiančiu paauglio gerovę ir jo gebėjimą įveikti iššūkius. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinio saugumo skalė ir jos sąsajos su paauglių sveikatos elgsena, atsižvelgiant į įvairius apsauginius veiksnius.
Psichologinio Atsparumo Skalės Patikimumas ir Validumas
Tyrimuose naudojama psichologinio atsparumo skalė, leidžianti įvertinti paauglių atsparumą įvairiose gyvenimo srityse. Maksimalus atsparumo balas, kurį gali surinkti tiriamasis, yra 168. Kuo aukštesnis balas, tuo paauglys pasižymi geresniu psichologiniu atsparumu. Skalę sudaro klausimai, suskirstyti į penkias poskales: asmenybė (klausimai nr. ), draugai (klausimai nr. ), namai (klausimai nr. ), visuomenė (klausimai nr. ) ir mokykla (klausimai nr. ).
Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad bendros psichologinio atsparumo skalės Cronbach alfa yra lygus 0,948, o standartizuotas Cronbach alfa yra 0,949, taigi galima daryti išvadą, kad skalės vidinis patikimumas yra labai geras. Taip pat buvo įvertinti ir kiekvienos poskalės Cronbach alfa koeficientai. Asmenybės poskalės Cronbach alfa yra lygus 0,876 (standartizuotas Cronbach alfa 0,879), draugų poskalės - 0,677 (standartizuotas Cronbach alfa 0,69), namų poskalės - 0,854 (standartizuotas Cronbach alfa 0,858), visuomenės poskalės - 0,842 (standartizuotas Cronbach alfa 0,851), mokyklos poskalės - 0,915 (standartizuotas Cronbach alfa 0,916).
Sveikatos Elgsenos Skalė
Antroji klausimyno dalis buvo skirta ištirti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Ši klausimyno dalis buvo sudaryta Health Behavior Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Antroji klausimyno dalis susidėjo iš 39 klausimų ir buvo skirta išsiaiškinti paauglių su sveikata susijusią elgseną. Sveikatos elgsenos skalę sudaro 32 klausimai. Joje surinkoma, kada pradėta vartoti alkoholį, kada buvo užmegzti pirmieji seksualiniai santykiai, kiek partnerių turėta, kokios narkotinės medžiagos vartotos, kiek kartų. Didžiausias galimas balas šioje skalėje buvo 101. Kuo didesnis balas, tuo paaugliui būdingas palankesnis sveiktai elgesys.
Įvertintas sveikatos elgsenos skalės patikimumas. Tyrimų rezultatai parodė, kad sveikatos elgsenos skalės Cronbach alfa yra lygus 0,737. Šis įvertis yra pakankamas, kad skalės rezultatus, pasak R. Žukauskienės, A. Saudargienės (2006) būtų galima naudoti statistinėje analizėje. Taigi, analizei šios sveikatos elgsenos skalės patikimumas yra geras. Be to, norint gautus duomenis geriau apdoroti statistiniais metodais, buvo sudarytos kelios sveikatos elgsenos poskalės. Pirmoji poskalė - mitybos režimo. Ji apėmė 81, 82 ir 83 klausimyno klausimus. Poskalės ribos - nuo 0 iki 9 balų. Šios poskalės Cronbach alfa 0,823, taigi skalė patikima ir tinkama analizei. Antroji poskalė yra fizinis aktyvumas. Ji sudaryta iš klausimyno 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90 klausimų. Didžiausias galimas balas - 18. Poskalės ribos - nuo 0 iki 18 balų. Šios poskalės Cronbach alfa 0,585. Šis rodiklis, pasak R. Žukauskienės, A.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Tyrimo Metodologija ir Dalyviai
Gautiems tyrimo duomenims tvarkyti buvo panaudoti įprasti statistinės analizės metodai, dirbta buvo su SPSS programos 16-ąja versija. Prieš pradedant nagrinėti sąsajas tarp psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio buvo atlikta šių skalių aprašomoji statistika.
Psichologinio Atsparumo Skalės Charakteristika
Psichologinio atsparumo skalės teorinės ribos yra nuo 0 iki 168. 1 lentelėje pateikta tyrimo metu surinktų duomenų psichologinio atsparumo skalės charakteristika.
Sveikatos Elgsenos Skalės Charakteristika
Sveikatos elgesio skalės teorinės galimos ribos buvo nuo 0 iki 101. 2 lentelėje pateikta tyrimo metu surinktų duomenų sveikatos elgsenos skalės charakteristika.
Psichologinio Atsparumo ir Sveikatos Elgsenos Sąsajos
Lyčių skirtumai
Nepriklausomų grupių vidurkių palyginimo Stjudent t kriterijus (2 priedas, 1 lentelė) parodė, kad merginų ir berniukų grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taip pat nagrinėta, ar psichologinis atsparumas statistiškai patikimai siejasi su tiriamojo amžiumi. Nustatyta, kad psichologinio atsparumo skalės bei amžiaus Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas buvo lygus - 0,222 (p = 0,003). Tai rodo, kad egzistuoja silpna neigiama koreliacija tarp paauglių psichologinio atsparumo ir amžiaus. Panašūs rezultatai gauti ir merginų bei berniukų imtyje (2 priedas, 2 lentelė): jų grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taip pat nagrinėta, ar sveikatos elgsena statistiškai patikimai siejasi su tiriamojo amžiumi. Nustatyta, kad sveikatos elgsenos skalės bei amžiaus Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas buvo lygus - 0,23 (p = 0,02). Tai rodo, kad egzistuoja silpna neigiama koreliacija tarp paauglių sveikatos elgsenos ir amžiaus.
Koreliacinė analizė
Siekiant ištirti paauglių psichologinio atsparumo ryšį su sveikatai palankiu elgesiu, buvo atlikta keletas veiksmų. Pirmiausia buvo apskaičiuotas tarp psichologinio atsparumo ir sveikatos elgsenos skalių Pirsono koreliacijos koeficientas, kuris buvo 0,531. Kadangi p<0,001, ryšys yra statistiškai labai reikšmingas. Taigi, gautas koreliacijos koeficientas rodo, kad didėjant psichologiniam atsparumui, gerėja sveikatai palankus elgesys. Tačiau lieka neaiški prognozavimo galimybė.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Regresinė analizė
Siekiant giliau panagrinėti paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio esamą ryšį, buvo atlikta tiesinė regresinė analizė. Jos tikslas - nustatyti, kiek psichologinis atsparumas prognozuoja paauglių sveikatai palankią elgseną. Regresijos modelyje priklausomu kintamuoju buvo pasirinktas sveikatai palankus elgesys, o nepriklausomu - psichologinis atsparumas. Atliekant analizę pirmiausia buvo patikrinta, ar duomenys yra tinkami atlikti tiesinę regresinę analizę. Pirmasis atliktas žingsnis buvo ryšio pobūdžio įvertinimas. 3 priede, 1 paveiksle pateikiama psichologinio atsparumo ir sveikatos elgsenos skalių ryšio sklaidos matrica. Antruoju duomenų tinkamumo tikrinimo žingsniu buvo rastos išskirtys. 3 priede, 2 paveiksle pateikta sveikatos elgsenos skalės diagrama medis. Iš jo matyti, kad duomenyse yra trys vienmatės išskirtys, tai atvejai nr. 99, nr. 89, nr. 71. Šios išskirtys buvo pašalintos. Kadangi analizėje numatoma naudoti du kintamuosius, gauta Mahalanobio atstumo kritinė reikšmė 13,82. Vienmatės išskirtys iš tolesnės analizės buvo pašalintos. Tolesnis analizės žingsnis - tiesinės regresijos modelio sudarymas. Sudarytas tiesinės regresijos modelis atskleidė tokius rezultatus. Determinacijos koeficientas r² lygus 0,278. Tai rodo, kad nepriklausomas kintamasis (psichologinis atsparumas) paaiškina 27,8% priklausomojo kintamojo - sveikatai palankaus elgesio - dispersijos. Remiantis determinacijos koeficientu, duomenys yra tinkami analizei. 3 lentelė. 4 lentelėje pateikta modelio konstantos bei psichologinio atsparumo koeficientai. Kintamasis psichologinis atsparumas nėra multikolinearus, nes jo dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF variance inflation factor) kaip matyti iš 2 lentelės, yra mažesnis už 4. Atvejų diagnostika parodė, kad nėra nei vienos išskirties, kurios standartizuota liekamoji paklaida viršytų 3 (3 buvo pasirinkta standartizuotos liekamosios paklaidos analizės standartinis nuokrypis). 4 lentelė. 3 priede, 3 paveiksle pateikta standartizuotos liekanų histograma ir jos palyginimas su normaliuoju skirstiniu. Kaip matyti iš šio paveikslo, ši standartizuotos liekanų histograma rodo, kad stebėjimai yra artimi normaliajam skirstiniui, taigi regresijos modelio taikymo prielaida yra tenkinama. Paskutinysis tiesinės regresinės analizės atlikimo žingsnis, tai regresijos lygties sudarymas. Iš 2 lentelėje pateiktos koeficientų lentelės matoma, kad nepriklausomojo kintamojo - atsparumo koeficientas 0,199, o konstanta 37,051. Taigi, pagal šią regresijos lygtį matome, kad net ir paaugliui visiškai neturint psichologinio atsparumo, sveikatos elgsenos klausimyne gali būti surinkta 37,051 balo, o su kiekvienu gautu psichologinio atsparumo skalės balu sveikatai palankaus elgesio skalė didėja 0,199 balo.
Apsauginių veiksnių įtaka
Siekiant išsiaiškinti, ar paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su psichologiniu atsparumu kaip bendru konstruktu, buvo tirta, kaip psichologinio atsparumo atskiri apsauginiai veiksniai susiję su sveikatos elgsena. Šiame regresijos modelyje priklausomu kintamuoju buvo pasirinkta sveikatos elgsena, o nepriklausomi kintamieji - asmenybės, draugų, namų, visuomenės ir mokyklos apsauginiai veiksniai. Pirmiausia buvo patikrinta duomenų tinkamumas tiesinei regresinei analizei. Atliktas kintamųjų ryšio pobūdžio įvertinimas. 4 priede, 1 paveiksle pateikiama asmenybės, draugų, namų, visuomenės, mokyklos apsauginių veiksnių ir sveikatos elgsenos skalių ryšio sklaidos matrica. Iš jos matyti, kad duomenys atitinka tiesinės regresijos prielaidas. Sekantis analizės žingsnis buvo išskirčių paieška. Ši paieškos procedūra nebebuvo kartojama. Kadangi analizėje numatoma naudoti šešis kintamuosius, gauta Mahalanobio atstumo kritinė reikšmė 22,46. Nustačius kiekvieno atvejo Mahalanobio atstumą ir atlikus šių atstumų analizę lyginant su kritine reikšme, paaiškėjo, kad duomenyse yra dvi daugiamatės išskirtys, tai atvejai nr. 105 (Mahalanobio atstumas 25,64706) ir nr. 142 (Mahalanobio atstumas 32,79342). Iš duomenų pašalinus daugiamates išskirtis, buvo sudarytas tiesinės regresijos modelis. Sudarytas tiesinės regresijos modelis atskleidė tokius rezultatus. Determinacijos koeficientas r² lygus 0,282. Tai rodo, kad nepriklausomi kintamieji (asmenybės, draugų, namų, visuomenės bei mokyklos apsauginiai veiksniai) paaiškina 28,2% priklausomojo kintamojo - sveikatai palankaus elgesio - dispersijos. Duomenys yra tinkami analizei. 5 lentelė. 6 lentelėje pateikta modelio konstantos bei apsauginių veiksnių koeficientai. Kintamieji nėra kolinearus, nes jų dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF variance inflation factor) kaip matyti iš 6 lentelės, yra mažesnis už 4. Atvejų diagnostika parodė, kad nėra nei vienos išskirties, kurios standartizuota liekamoji paklaida viršytų 3 (3 buvo pasirinkta standartizuotos liekamosios paklaidos analizės standartinis nuokrypis). 6 lentelė. 4 priede, 2 paveiksle pateikta regresinės analizės modelio standartizuotos liekanų histograma ir jos palyginimas su normaliuoju skirstiniu. Kaip matyti iš paveikslo, ši standartizuotos liekanų histograma rodo, kad stebėjimai yra artimi normaliajam skirstiniui, taigi regresijos modelio taikymo prielaida yra tenkinama. Galima sudaryti lygtį, kuri parodo, kaip paauglių sveikatai palankų elgesį lemia asmenybiniai, namų, draugų, visuomenės bei mokyklos apsauginiai veiksniai. Iš 4 lentelėje pateiktos koeficientų lentelės matoma, kad šio regresinio modelio konstanta yra lygi 38,951, asmenybinio apsauginio veiksnio koeficientas lygus 0,128, draugų apsauginio veiksnio koeficientas 0,290, namų 0,487, visuomenės - 0,064, mokyklos 0,177. Taigi, pagal šią regresijos lygtį matome, kad net ir paaugliui visiškai neturint jokio psichologinio atsparumo apsauginio veiksnio, sveikatos elgsenos klausimyne gali būti surinkta 38,951 balo, o su kiekvienu gautu asmenybinio apsauginio veiksnio balu, sveikatai palankaus elgesio skalė didėja 0,128 balo, analogiškai draugų apsauginio veiksnio vienas balas prideda 0,487 balo sveikatai palankaus elgesio skalėje, namų apsauginis veiksnys 0,487, mokyklos 0,177, o visuomenės -0,064. Tai rodo, kaip paauglių psichologinio atsparumo apsauginiams veiksniams kinta jų sveikatai palanki elgsena.
Rizikingo Elgesio Sąsajos
Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas
Buvo analizuojama, kaip paauglių pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų jie yra bandę rūkyti, kiek kartų jie bandė vartoti alkoholį ir kiek kartų jie yra bandę vartoti kitas narkotines medžiagas, siejasi su psichologinio atsparumo lygiu. Šiam tikslui buvo atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė. 7 lentelėje pateikta vienfaktorinės dispersinės analizės rezultatai - rūkymo grupės psichologinio atsparumo vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, ANOVA lentelės F ir p reikšmės. Iš 7 lentelės ANOVA rezultatas matyti, kad F statistikos p-reikšmė yra lygi 0,04, taigi galima teigti, kad bandymo rūkyti grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Siekiant išsiaiškinti paauglių rūkymo ir psichologinio atsparumo esamą ryšį, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai siejasi su paauglių rūkymu. Apskaičiuotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. 8 lentelėje pateikta rūkymo bei apsauginių veiksnių Spirmano koreliacijos koeficientai bei statistinis reikšmingumas p. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp rūkymo ir asmenybinių, draugų, namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Didžiausios sąsajos su paauglių rūkymu rastos su draugų apsauginiu veiksniu, o su visuomeniniu apsauginiu veiksniu ryšio nėra iš viso.
Panašūs tyrimai atlikti ir su alkoholio vartojimu. 9 lentelė. Iš duomenų matyti, kad paauglių alkoholio vartojimo grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Kuo didesnis paauglių alkoholio vartojimas, tuo mažesnis paauglių psichologinis atsparumas. Siekiant išsiaiškinti, ar paauglių alkoholio vartojimo grupės ir psichologinio atsparumo yra ryšys, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai susiję su paauglių alkoholio vartojimu. Apskaičiuotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. 10 lentelėje pateikiami paauglių alkoholio vartojimo bei apsauginių veiksnių Spirmano koreliacijos koeficientai bei statistinis reikšmingumas p. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglių alkoholio vartojimo ir visų psichologinio atsparumo apsauginių veiksnių. Labiausiai su paauglių alkoholio vartojimu susiję draugų ir namų apsauginiai veiksniai.
11 lentelėje pateikti dispersinės analizės rezultatai. Iš jų matyti, kad paauglių bandymo vartoti narkotines medžiagas grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Siekiant išsiaiškinti, ar paauglių narkotinių medžiagų vartojimo grupės ir psichologinio atsparumo yra ryšys, buvo tirta, kurie psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai labiausiai susiję su paauglių narkotinių medžiagų vartojimu. Apskaičiuotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientai, kurie pateikiami 12 lentelėje. Iš 12 lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglių narkotinių medžiagų vartojimo ir asmenybinių, draugų, namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Labiausiai su paauglių rūkymu yra susiję mokyklos bei draugų apsauginiai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Mitybos įpročiai
Be rizikos elgsenos, tyrimo metu buvo atlikta ir mitybos įpročių analizė. Buvo analizuojama, kiek paauglių laikosi taisyklingo dienos mitybos režimo (valgo pusryčius, pietus ir vakarienę). Iš lentelės matyti, kad tik nuo 30,6 % iki 44,5 % paauglių išlaiko taisyklingą dienos mitybos režimą. Apskaičiuotas dienos mitybos režimo poskalės ir psichologinio atsparumo skalės Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas, kuris buvo lygus 0,206 (p = 0,007). Siekiant išsiaiškinti paauglių psichologinio atsparumo ir mitybos dienos režimo esamą ryšį, kitas analizės žingsnis buvo ištirti, kurie apsauginiai psichologinio atsparumo veiksniai yra labiausiai susiję su paauglių mitybos dienos režimu. Apskaičiuotas Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientas (13 lentelė) tarp mitybos režimo skalės bei asmenybinių, draugų, namų visuomenės bei mokyklos apsauginių veiksnių. Iš lentelės matyti, kad esama statistiškai patikimo ryšio tarp paauglio dienos mitybos režimo ir namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Galima teigti, kad gerėjant mokyklos bei namų apsauginiams veiksniams, gerėja ir paauglių mitybos režimas. Mokyklos apsauginis veiksnys labiausiai susijęs su paauglio mitybos režimu iš visų apsauginių veiksnių. Taip pat klausimyne buvo klausimas apie tai, kaip dažnai paauglys rūpinasi, kad jo maistas būtų sveikas. 23,1 % tiriamųjų atsakė, kad niekada, 44,5 % kad kartais, 14,5 %, kad dažnai, o 17,9 %, kad visada…
tags: #psichologinio #saugumo #skale