Įvadas
Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių visuma, kuria vienas asmuo skiriasi nuo kito. Asmenybei būdingas aktyvumas, kryptingumas, sąmoningas santykis su tikrove. Asmenybės formavimąsi lemia temperamentas, charakteris, psichiniai procesai, amžius, intelektas, lytis, aplinka. Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. Psichoanalitinės psichodinaminės, bruožų, bihevioristinės teorijos - tai teorijos, sukurtos XX amžiaus pradžioje. XX amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, o bihevioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Pagrindinės sąvokos
Norint suprasti socialinę kognityvinę asmenybės teoriją, būtina išnagrinėti keletą pagrindinių sąvokų ir terminų, kurie sudaro šios teorijos pagrindą.
- Asmenybė: Tai savita žmogaus mąstysena, jausena ir veiksena. Tai vientisas, užbaigtas darinys, susiformavęs iš aplinkos poveikio ir vidinio pasaulio kaitos.
- Bruožas: Būdinga, ryški asmenybės ar charakterio savybė, skirianti vieną individą nuo kito požymiais, elgesiu ar veikla. Tai individualios asmenybės raiškos gyvenime, apibūdinamos kaip vieninga bruožų visuma.
- Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje žmogus sąveikauja su kitais žmonėmis ir mokosi elgesio. Socialinė aplinka apima šeimą, draugus, mokyklą, darbą ir kitas socialines grupes.
- Kognityviniai procesai: Tai pažinimo procesai, tokie kaip dėmesys, atmintis, suvokimas, mąstymas ir sprendimų priėmimas. Kognityviniai procesai vaidina svarbų vaidmenį apdorojant informaciją ir reguliuojant elgesį.
Kognityvinės asmenybės teorijos
Kognityvinės asmenybės teorijos pabrėžia aplinkos ir pažinimo reikšmę asmenybės funkcionavime. Šių teorijų požiūriu, asmenybė geriausiai pasireiškia per pažinimą, nukreiptą į ateitį.
Pagrindiniai atstovai:
- George Kelly: Teigė, kad žmogus pažįsta aplinką, vertindamas jos detales per vertinimo sistemas, vadinamas asmeniniais konstruktais. Šie konstruktai yra tarsi pažinimo ir vertinimo rėmai, kurie gali būti platūs arba konkretesni.
- Kurt Lewin: Teigė, kad asmenybė gyvena ir veikia nemetrinėje erdvėje ir yra sistemos arba lauko, kuris ją veikia ir lemia jos elgesį, dalis.
Socialinė kognityvinė teorija
Socialinė kognityvinė teorija yra kognityvinės asmenybės teorijos tąsa, pabrėžianti socialinės aplinkos svarbą asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Ši teorija teigia, kad žmogaus elgesys yra nuolatinės sąveikos tarp asmens, jo elgesio ir aplinkos rezultatas.
Pagrindiniai principai:
- Abipusis determinizmas: Asmenybė, aplinkos veiksniai ir elgesys veikia kaip sujungti vienas kito lemiami veiksniai.
- Modeliavimas: Žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį ir jo pasekmes.
- Savireguliacija: Žmonės reguliuoja savo elgesį paskatinimais arba bausmėmis.
- Saviveiksmingumas: Žmonių įsitikinimas savo gebėjimais atlikti tam tikrą užduotį.
Alberto Banduros indėlis
Albertas Bandura yra vienas žymiausių socialinės kognityvinės teorijos kūrėjų. Jo atlikti tyrimai parodė, kad agresiją galima išmokti per imitaciją. Bandura taip pat pabrėžė saviveiksmingumo svarbą individui ir jo elgesiui.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Banduros lėlės Bobo eksperimentas:
Šis eksperimentas parodė, kad vaikai, stebėję agresyvų suaugusiojo elgesį su lėle Bobo, vėliau patys elgėsi agresyviai su ta pačia lėle. Tai patvirtino, kad elgesio galima išmokti stebint kitus.
Juliano B. Rotterio socialinio išmokimo teorija
Juliano B. Rotterio socialinio išmokimo teorija teigia, kad žmonės mokosi elgesio sąveikaudami su kitais žmonėmis ir aplinka. Ši teorija pabrėžia, kad pagrindinių elgesio tipų galima išmokti socialinėse situacijose, ir šie tipai yra susiję su poreikiais, tenkinamais kitų žmonių.
Pagrindiniai principai:
- Elgesio potencialas: Tikimybė, kad žmogus elgsis tam tikru būdu tam tikroje situacijoje.
- Lūkesčiai: Žmogaus įsitikinimas, kad tam tikras elgesys sukels tam tikrą rezultatą.
- Paskatinimo vertė: Žmogaus vertinimas, kiek jam svarbus tam tikras rezultatas.
- Kontrolės lokusas: Asmenybės polinkis atsakomybę už savo veiksmus ir veiklos rezultatus priskirti savo paties gebėjimams bei pastangoms arba išoriniams veiksniams.
Walterio Mischelio kognityvinė-afektinė teorija
Walterio Mischelio kognityvinė-afektinė teorija teigia, kad elgesį lemia ne asmenybės bruožai, o tai, kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje. Ši teorija pabrėžia, kad žmogus gali elgtis skirtingai skirtingose situacijose, priklausomai nuo to, kaip jis suvokia save ir aplinką.
Pagrindiniai principai:
- Kompetencijos: Žmogaus gebėjimai ir įgūdžiai.
- Savireguliacijos strategijos: Žmogaus būdai reguliuoti savo elgesį.
- Lūkesčiai ir įsitikinimai: Žmogaus įsitikinimai apie save ir aplinką.
- Subjektyvūs tikslai ir vertybės: Žmogaus tikslai ir vertybės, kurie lemia jo elgesį.
Socialinės kognityvinės teorijos taikymas
Socialinė kognityvinė teorija gali būti taikoma įvairiose srityse, įskaitant:
- Švietimą: Padėti mokiniams ugdyti saviveiksmingumą ir savireguliacijos įgūdžius.
- Sveikatą: Skatinti sveiką elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti ar sveikai maitintis.
- Verslą: Gerinti darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą.
- Psichoterapiją: Padėti žmonėms įveikti psichologines problemas, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą.
Kognityvinės elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos forma, pagrįsta kognityvinės ir elgesio teorijų principais. KET padeda žmonėms identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie prisideda prie jų psichologinių problemų.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
Socialinės kognityvinės krypties vertinimas
Socialinė kognityvinė kryptis yra populiari asmenybės teorija, kuri turi daug privalumų. Ji pabrėžia socialinės aplinkos ir kognityvinių procesų svarbą, taip pat suteikia praktinių įžvalgų, kaip galima pakeisti elgesį. Tačiau ši teorija taip pat turi trūkumų. Kai kurie kritikai teigia, kad ji per daug dėmesio skiria situacijai ir nepakankamai atsižvelgia į asmenybės bruožus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
tags: #socialine #kognityvine #asmenybes #teorija