Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinio atsparumo vaikystėje samprata, apibrėžianti jos raidą psichopatologijoje, atskleidžianti istorinį kontekstą, terminologiją, tyrimų etapus ir esmines problemas. Taip pat aptariamos įvairios psichologinio įvertinimo metodikos, skirtos vaikų ir paauglių psichologiniam vertinimui, įskaitant intelektinių gebėjimų, emocijų ir elgesio sunkumų bei asmenybės bruožų vertinimą.
Įvadas į Psichologinį Atsparumą
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas sėkmingai adaptuotis ir pozityviai funkcionuoti susidūrus su reikšmingomis grėsmėmis ar traumomis. Ši samprata leidžia plačiau pažvelgti į raidos procesą ir turi svarbių implikacijų intervencijai. Kita vertus, lieka dar daug klausimų apie tai, kaip, kada ir kodėl vyksta atsparumo procesai. Atsakymų į juos turėtų ieškoti tolesni tyrimai. Psichologinis atsparumas yra vienas iš įrankių, kuris gali padėti tiek tėvams, tiek vaikams.
Atsparumo Tyrimų Raida ir Istorinis Kontekstas
Straipsnyje pateikiama kritinė atsparumo sampratos raidos psichopatologijoje analizė. Trumpai pristatomas atsparumo tyrimų istorinis kontekstas, aptariama terminija ir apibrėžimas. Išskiriami atsparumo tyrimų pažangos etapai ir atskleidžiami teoriniai principai, kuriais remiantis planuojami atsparumo tyrimai.
Terminija ir Apibrėžimas
Atsparumo samprata yra vertinga suprantant pozityvią raidą nepalankiomis sąlygomis. Nepaisant išryškintų šios sampratos problemų: daugiadimensiškumas, nepastovumas, sampratos validumas ir apsaugančių veiksnių sąvoka.
Psichologinio Įvertinimo Metodikos Vaikams ir Paaugliams
Mokykliniai metai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai apima norą mokytis, įgimtus ir įgytus gebėjimus bei aplinkos sąlygas. Norint įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus ir kitus sunkumus, gali būti naudojamos psichologinio įvertinimo metodikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias psichologinio įvertinimo metodikas, naudojamas vaikų ir paauglių psichologiniam vertinimui, įskaitant intelektinių gebėjimų, emocijų ir elgesio sunkumų bei asmenybės bruožų vertinimą.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Intelektinių Gebėjimų Vertinimas
Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Taip pat, paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.
Viena iš tokių metodikų yra skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.
Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams. Šis vertinimas susideda iš įvairių užduočių, skirtų išmatuoti kognityvinius procesus, tokius kaip kalbos suvokimas, logika, matematikos supratimas, vaizduotė ir problemų sprendimo gebėjimai.
Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų.
Asmenybės Bruožų Vertinimas
Asmenybės bruožų vertinimas gali padėti geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas (NEO PI-R) leidžia susidaryti išsamų arba bendrą vaizdą apie vertinamo asmens asmenybę ir kelti prielaidas apie jo funkcionavimą įvairiose situacijose. Šia metodika įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas, sutarumas, sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Šis vertinimo instrumentas naudojamas nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams, dažniausiai planuojant karjerą ar norint geriau pažinti save.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimas
Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas (VBMĮ-2) yra metodika, skirta įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Vertinimo tvarka apima pirminį pokalbį su vaiku ir jo tėvais, vaiko įvertinimą VBMĮ-2 metodika, tyrimo duomenų skaičiavimą ir analizę, išvadas ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimą. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Kitų Specifinių Problemų Diagnostika
Be anksčiau minėtų metodikų, yra ir kitų specifinių psichologinių diagnostikos būdų, taikomų siekiant įvertinti problemas ar sutrikimus, esant labai panašiai simptomatikai. Kompleksinė klinikinė psichologinė diagnostika yra išsamus paciento emocinės sferos, mąstymo ypatumų, atminties ir dėmesio charakteristikų bei asmenybės ypatumų įvertinimas, taikant keletą diagnostinių metodikų.
Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromo (ADHD) Vertinimas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje. Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Psichologinio vertinimo metu atliekamas ADHD simptomų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar vaikui yra šis sutrikimas.
Emocinės Savijautos Vertinimas
Išgyvenant įtampą, nerimą ar stresą, kinta emocinės ir elgesinės reakcijos, mažėja psichologinis atsparumas.
Psichologinio Vertinimo Procesas
Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis. Taip pat svarbi informacija apie individo asmeninę, darbo ar sveikatos istoriją.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Psichologinio Vertinimo Taikymas Lietuvoje
Lietuvoje psichologinis vertinimas naudojamas įvairiose srityse. Tačiau, kaip teigia Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė dr., psichologinis įvertinimas yra „psichologijos meno forma“. Psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.
Nepaisant to, Lietuvoje susiduriama su iššūkiais klinikinio psichologinio vertinimo srityje. Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami. Be to, būtina geriau teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją Lietuvoje ir orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus.
Teisės Psichologinis Įvertinimas
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus, susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas. Atlikus įvertinimą, užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, pagrindžiami atsakymai ir formuluojamos rekomendacijos.
Priklausomybės nuo Interneto (PIN) Vertinimas
Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas. PIN vertinimui plačiausiai taikoma priklausomybės nuo interneto testas (IAT, angl. Internet Addiction Test) (Young, 1998), priklausomybės nuo interneto skalė (CIAS, angl.
Depresijos ir Nerimo Vertinimas
Depresijos ir nerimo simptomų sunkumo įvertinimui naudojamas devynių klausimų paciento sveikatos klausimynas-9 (PHQ-9, angl. Patient Health Questionnaire-9), skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui, ir septynių klausimų generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas-7 (GAD-7, angl. Generalized Anxiety Disorder-7). Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai.
Psichologinės Pagalbos Būdai
Psichologinis Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas yra vienas iš psichologinės pagalbos būdų, apimantis nuo vieno iki kelių sesijų trunkančius psichologo ir kliento susitikimus, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Pokytis kurioje nors iš jų lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta, o jos efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus, todėl klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.
Meno Terapija
Meno terapija yra psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus.
Tyrimai ir Rezultatai
Straipsnyje pateikiama įvairių tyrimų rezultatų, susijusių su psichologiniu atsparumu ir sveikatai palankiu elgesiu tarp paauglių.
Psichologinio Atsparumo ir Sveikatos Elgsenos Sąsajos
Tyrimai parodė, kad didėjant psichologiniam atsparumui, gerėja sveikatai palankus elgesys. Tačiau lieka neaiški prognozavimo galimybė. Regresinė analizė atskleidė, kad psichologinis atsparumas paaiškina 27,8% sveikatai palankaus elgesio dispersijos.
Apsauginių Veiksnių Įtaka
Tyrimai taip pat nagrinėjo, kaip atskiri psichologinio atsparumo apsauginiai veiksniai (asmenybė, draugai, namai, visuomenė ir mokykla) susiję su sveikatos elgsena. Nustatyta, kad šie veiksniai paaiškina 28,2% sveikatai palankaus elgesio dispersijos.
Ryšys su Žalingais Įpročiais
Tyrimai atskleidė, kad bandymo rūkyti grupės statistiškai reikšmingai skiriasi pagal psichologinio atsparumo lygį. Taip pat nustatyta sąsaja tarp rūkymo ir asmenybinių, draugų, namų bei mokyklos apsauginių veiksnių. Panašūs ryšiai nustatyti ir tarp alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo ir psichologinio atsparumo.
Mitybos Įpročiai ir Psichologinis Atsparumas
Tyrimai parodė, kad tik dalis paauglių laikosi taisyklingo dienos mitybos režimo. Nustatyta statistiškai patikima sąsaja tarp paauglių dienos mitybos režimo ir namų bei mokyklos apsauginių veiksnių.
Religinis Tikėjimas ir Psichologinis Atsparumas
Religinis tikėjimas ir su juo susijęs psichologinis atsparumas yra aktuali sritis šiuolaikinei visuomenei, mokslui ir specialistų darbo praktikai su vyresnio amžiaus asmenimis. Šioje disertacijoje nagrinėjamas vyresnio amžiaus asmenų religinis (Romos katalikų) tikėjimas, kaip daugiakomponentis reiškinys, turintis gebėjimą vystytis, ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui. Tyrimo analizė atskleidė, kad šeimos aplinka vaikystėje sukūrė ankstyvą pozityvų santykį su Romos katalikų tikėjimu, kuris gyvenimo eigoje sudarė sąlygas formuotis skirtingoms raiškos tendencijoms: stabiliam ir banguojančiam religiniam tikėjimui. Vyresnio amžiaus Romos katalikams būdingi šie religinio tikėjimo tipai: paveldėtas, socialus ir autentiškas.
Psichologinio Atsparumo Ugdymas
Kai pasaulis darosi vis mažiau nuspėjamas ir aplink tiek nemažai neapibrėžtumo, žmonės patiria dar daugiau streso ir nerimo. Tokioje aplinkoje augantys vaikai daug ką perima ir mokosi iš suaugusiųjų. Specialistai susirūpinę, kad pagalbos reikia vis jaunesniems asmenims. Nebeužtenka vaiko aprūpinti maistu, stogu virš galvos, drabužiais bei išsilavinimu - šiuolaikinės visuomenės kontekste vaikui reikia žymiai daugiau, ne tik rūpeščio jo fiziniais poreikiais, bet ir emociniais.
Komponentai ir Strategijos
Savarankiškumo raida. Kada? Kiek? Kaip? Vaiko ir paauglio palaikymas ir stiprinimas. Pagyrimai ir paskatinimai. Ypatingas vaikas ir atsparumas. Traumą patyrę vaikai. Kaip padėti atsistoti ant kojų? Saugumo jausmą didinančios technikos. Savivertę ir pasitikėjimą savimi didinančios afirmacijos. Nusiraminimo ir emocijų reguliavimo technikos. Dr. 7C atsparumo ugdymo modelis.
Specialistų Įžvalgos
Dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Dr. psichologė - psichoterapeutė. Įsisąmoninimu grįstos psichologijos ir schemų terapijos vaikams praktikė. Su vaikais ir paaugliais dirbanti virš dešimt metų, nuolat vedanti tėvystės mokymus. Savo patirtį gilinanti tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose projektuose.
tags: #psichologinis #atsparumas #vaikysteje #sampratos #problematika