Psichologinis Smurtas Pora: Atpažink Požymius, Sužinok Pasekmes ir Rask Efektyvią Pagalbą!

Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas psichologinis smurtas poroje, jo požymiai, priežastys, pasekmės ir galimi pagalbos būdai. Siekiama padėti atpažinti šią subtilią smurto formą, suprasti jos žalą ir rasti kelius į sveikesnius santykius.

Kas Yra Psichologinis Smurtas?

Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.

Psichologinio Smurto Formos ir Požymiai:

Agresija: Atviras puolimas, grasinimai, šaukimas.
Pasyvi Agresija: Sunkiau pastebima, bet lygiai taip pat gali nuodyti santykius. Dažnai net pats pasyviai agresyviai besielgiantis nepastebi, kad tai vyksta.
Atvirumo Stoka: Privatumas yra viena, bet nuolatinis vengimas dalintis mintimis ir jausmais - kitas dalykas.
Nepagrįstas Pavydas: Kiekvieną kartą susitinkant su draugu ar drauge partneris daro sceną? Uždraudžia draugauti su buvusiais draugais, kontroliuoja santykius su priešinga lytimi?
Nuolatinė Kritika ir Kaltinimai: Poroje tvyro kaltinimų ir nesibaigiančios kritikos debesis, nuolat? Normalu, kad kartais kritikuojame kitus, kartais ir apkaltiname būtais ar nebūtais dalykais.
Nuolatiniai Kivirčai ir Dramos: Net ir geriausiai sutariančios poros kartais pasiginčija ar susipyksta.
Santykis Tik Sau: Vienas poroje gauna viską, kitas - tik tai, kas tinka pirmajam. Taip nutinka, kai vienas sutuoktinių gyvena dėl kito, be asmeninės laisvės.
Konkurencija: Jei nuolat poroje konkuruojate ir „skaičiuojate taškus“ - kas daugiau padarė, o kas daugiau prasikalto, rodo pasitikėjimo trūkumą ir siekį kontroliuoti.
Svarbių Temų Vengimas: Baimė kalbėti apie svarbius dalykus, nes tai gali sukelti konfliktą.
Žeminimas ir Įžeidinėjimas: Tai dalis temos apie agresiją, tačiau galima žeminimas ne visada bus agresyvus.
Kūno Įtampa: Jei santykiuose nuolat jaučiate kūno įtampą, tai greičiausiai signalas, kad jūsų kūnas sako - santykis toksiškas.
Pastangos Tik Dėl Partnerio: Visa, ką bedarytumėte yra tik dėl jo ar jos? Jūsų poreikiai, interesai ar hobiai - ignoruojami?
Negatyvus Požiūris Į Pokyčius Ar Augimą: Žmonės nesikeičia. O jei keičiasi, tai savo noru. Dažniausiai tie pokyčiai sveikintini ir palaikytini.
Įtikinėjimą: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
Suvaikinimą: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
Izoliavimą: Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
Tylėjimą: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
Manipuliavimą: Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
Kontroliavimą: Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Perdėtas pavydas, siekis kontroliuoti, persekioti, draudimas bendrauti su artimaisiais, draugais - tai reiškiniai, pranešantys apie psichologinį smurtą.

Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.

Kibernetinis Psichologinis Smurtas

Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.

Psichologinio Smurto Priežastys

Smurtui užaugti reikia laiko. Juk santykių pradžioje, kol sutuoktiniai „medų kopinėjo“, nebuvo jokio smurto. Smurto dažnumas ir stiprumas auga kartu su bendro gyvenimo metais. Santykių pradžioje, kol tarp sutuoktinių vyrauja Pagarba ir Meilė, abu jaučiasi Saugūs. Praėjus maždaug metams ir sutuoktiniams pamačius tikrąsias savo antrąsias puses, atsiranda abipusis nusivylimas vienas kitu. Bendravimas tampa ne toks pagarbus… Ilgainiui Nusivylimas perauga į Nepasitenkinimą, o šis į priekaištus, pažeminimus, ignoravimą. Pagarba, Meilė vienas kitam ir Saugumo būti kartu jausmas nyksta. Jausdamiesi Nesaugūs, pradedame „ginti savo ribas“ - konfliktuoti. Konfliktuojame visose įmanomose bendro gyvenimo srityse: dėl tarpusavio bendravimo, sekso, vaikų auklėjimo, namų priežiūros, pinigų valdymo, gebėjimų atlikti ir t.t. Jei vienoje srityje „pralošiame“, tai stengiamės atsigriebti kitoje. Konfliktų karuselė įsisiūbuoja. Konfliktai tampa chroniški, t.y. reguliarūs. Konflikto metu abu stengiasi įrodyti savo „teisybę“, savo Viršenybę virš kito.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Dažniausios priežastys, dėl ko kyla smurtas:

Vieno arba abiejų partnerių alkoholio vartojimas - vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių smurtą artimoje aplinkoje. Alkoholio veikiami asmenys praranda savikontrolę, todėl nevaldo savo emocijų bei veiksmų.
Didelis veiksnys - trauminės vaikystės patirtys. Jei vaikas matė tėvą, mušantį mamą, didelė tikimybė, kad užaugęs susidurs su smurtu savo susikurtoje šeimoje. Taip susiformuoja teigiamas požiūris į partnerio smurto naudojimą prieš moterį. Neretai smurtautojai ir patys yra patyrę smurtą, skriaudą, pažeminimą vaikystėje ar paauglystėje.
Nesutarimai šeimoje ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų, skirtingos nuostatos ir vertybės taip pat dažnai lemia prievartinius veiksmus.
Reiktų paminėti, kad įtaką sąlygoms smurtui atsirasti turi ir kultūra, įsisenėjusios „normos“, kuomet vyras laikomas autoritetu moters atžvilgiu, ir elgiasi su ja kaip pavaldžia sau, moteris laikoma menkesne už vyrą.
Neištikimybė santuokoje, ar gyvenant poroje gali kilti dėl neištikimybės. Tačiau tai jokiais būdais nepateisina smurtinio elgesio. Žmogus gali ir turi kontroliuoti savo elgesį ir tai nėra priimtinas reagavimo būdas.

Pirma sąlyga - skirtingi vyro ir žmonos norai, tikslai yra duotybė. Juk mes esame gimę skirtingose šeimose, mokėmės skirtingose mokyklose, klasėse, turėjome skirtingus tėvus, draugus, bendramokslius ir t.t. Skirtingai augę, mes turime skirtingą temperamentą, asmenines savybes, vertybes, įsitikinimus, nuostatas, poreikius. Taigi, - esame skirtingi ir mūsų norai bei tikslai yra skirtingi. To nepakeisime. Antra sąlyga - nepasitenkinimas antros pusės sprendimu, su kuriuo nesutinkame. Kadangi esame skirtingi, tai tuos pačius dalykus matome skirtingai. Skirtingas matymas ir skirtingi tikslai nedera tarpusavyje. Trečia sąlyga - noras įrodyti savo teisumą. Šis noras yra susiformavęs dar vaikystėje ir paauglystėje. Jo stiprumas buvo nulemtas tėvų ir artimųjų poveikio mums. Žmonės, kurie vaikystėje iš tėvų ir artimųjų gavo nepakankamai dėmesio, meilės, siekia to dėmesio gauti iš kitų. Paauglystėje tai gali pasireikšti iššaukiančiu elgesiu: apranga, elgesys, bendravimo maniera, noru priklausyti kokiais nors grupei - būti priimtu. Jaunystėje noras būti priimtam bandomas realizuoti sutikus Pirmąją Meilę. Jei Pirmoji Meilė mus nuvilia, įskaudina, atstumia yra pažeidžiama mūsų Savivertė, o „širdyje“ palieka gilūs randai. Noras būti priimtam(-i) dar labiau išauga. Kai toks žmogus suauga, jis visomis išgalėmis siekia gauti dėmesio, pripažinimo. Jei toks žmogus turi gerą balsą ir klausą, jis siekia tapti dainininku ir mėgaujasi plojimais po koncerto. Jei toks žmogus turi išlavintą kūną, jis tampa sportininku ir mėgaujasi nugalėtojo titulais ir t.t. Tikėdamasis tokios pat pagarbos ir namie, jos nesulaukia. Priešingai - gauna nepagarbą. Dėl to jaučiasi dar labiau pažeistas, sumenkintas, atstumtas. Jei atstūmimo ir nereikalingumo jausmą patyręs vyras bando „gydyti savo Pirmosios Meilės pažeistą širdį“, jis gali tapti mergišiumi ir siekti užkariauti kuo daugiau moterų. Deja, jo kelias yra klaidingas ir užkariautos moterys niekada nepripildys jo „Meilės Troškulio Šulinio“. Gali būti ir kitas žmogaus, vaikystėje jautusio priėmimo ir meilės trūkumą, kelias per gyvenimą. Jei toks žmogus neturi pakankamai vidinių galių įveikti gyvenimo iššūkius, jis/ji užsisklendžia savyje, užsidaro, nelavina bendravimo su priešinga lytimi gebėjimų ir, dažnu atveju, tampa senberniu/senmerge.

Angelo - Velnio matymas

Labai dažnai girdime sutuoktinių konfliktų ir smurto apibūdinimą, kad vyras (Velnias) smurtauja prieš žmoną (Angelas). Tai gali būti dėl to, kad mes smurtą labiau suprantame, kaip fizinį poveikį. Kitas dalykas - fizinį smurtą galima įrodyti, pademonstravus mėlynes. Fizinį smurtą dažniau naudoja vyras, nes jis yra fiziškai pranašesnis. Moteris paprastai nesinaudoja fizine smurto forma. Ar galima įrodyti psichologinį smurtą? Labai sunkiai, nes pokalbį reikia įrašinėti, o įrašinėjimui reikia gauti antros pusės sutikimą ir t.t. Kadangi išsamių tyrimų šia tema nėra, tad kuris: vyras ar žmona labiau smurtauja galima suprasti tik iš kitų požymių. Vienas jų - skyrybų inicijavimas. Juk sutiksite, kad, jei skyrybas inicijuoja žmona, tai reiškia, kad ji nebegali toleruoti vyro smurto prieš ją. Žmonos inicijuoja maždaug 65 proc.

Psichologinio Smurto Poveikis

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Toksiški santykiai sukelia ne tik emocinį disbalansą. Ilgainiui jie gali sugriauti psichinę sveikatą, iššaukti depresiją, nerimo sutrikimus, o kartais - net fizinius simptomus: nemigą, galvos ar skrandžio skausmus.

Kaip Elgtis, Pastebėjus Pirmuosius Ženklus?

Labai svarbu palaikyti socialinius ryšius su artimais žmonėmis, draugais, dalintis savo išgyvenimais, nuojautomis, įtarimais. Nuoširdus artimų žmonių domėjimasis jūsų gyvenimu ir jų suteikiamas grįžtamasis ryšys gali padėti atpažinti grėsmes ar santykiuose atsirandančius „ne normalumus“, kurių moteris gali ir neatpažinti.

Visų pirma reikia suprasti, kad kelti ranką prieš žmogų yra nepriimtinas būdas pykčiui išreikšti. Laužyti, daužyti daiktus - taip pat. Tam, kad emocija būtų išreikšta konstruktyviai, reikia išmokti ją atpažinti, įsivardinti sau - ką aš jaučiu, suvokti, kas šiuo metu su manimi vyksta. Įvardinta emocija tampa mažesnė ir lengviau kontroliuojama. Tuomet pravartu nukreipti dėmesį, pavyzdžiui, į kvėpavimą, atsitraukti fiziškai nuo situacijos, suskaičiuoti iki dešimties. Taip susitvardyti ir susikoncentruoti taps lengviau.

Pajutus, kad kyla pavojus sveikatai ir gyvybei - bėgti į saugią vietą, vengiant uždarų erdvių (tokių, kaip pvz.: vonios kambarys, virtuvė) ir vietų su pavojingais daiktais (jais gali tapti virtuvės įrankiai, ūkio reikmenys), taip pat vengti atsidurti toli nuo lauko durų ar išėjimo iš buto. Esant galimybei, iš karto skambinti policijai. Saugumą smurto artimoje aplinkoje atvejais didina pasiruošimas galimam smurtiniam epizodui, iš anksto apgalvojant savo veiksmus - nusprendžiant, kur kreipsis, jei tektų bėgti iš namų, susiruošti ir paslėpti pas artimuosius būtiniausius daiktus, dokumentus. Pravartu turėti pasitaupius pinigų.

Dažniausiai smurtiniai santykiai į gerą neveda. Kadangi smurtas su laiku tik didėja ir agresyvėja, kyla rimtas pavojus artimojo sveikatai ir gyvybei. Todėl tai yra rimta priežastis santykiams nutraukti. Nereikia keisti kito žmogaus. Keisti reikia savo gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Kaip Elgtis, Jei Patiriate Psichologinį Smurtą?

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui.

Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
Nustatykite ribas. Psichologinis smurtas gali būti labai žalingas jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
Rūpinkitės savimi. Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
Kreipkitės profesionalios pagalbos. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę. Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Savipagalbos Būdai Nutraukus Santykius:

Ieškoti pagalbos: Pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Teisinga Reakcija Į Psichologinį Smurtą

Asertyvus elgesys, tai lietuviškai vadinamas tvirtabūdiškas elgesys, dar vadinamas vidurio kelias. Tam žmonės turi būti pasiruošę. Svarbu yra išmokti nepasiduoti smurtiniam elgesiui, nereaguoti į smurtą smurtu. Tai viena iš pagrindinių klaidų, išskyrus žinoma tuos atvejus, kai yra tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Smurtaujančio asmens vienas iš pagrindinių tikslų yra iššaukti kito žmogaus smurtą. Pykti vienam yra sudėtinga, viduje gyventi su tuo skausmu yra sunku. Piktam, ketinančiam smurtauti asmeniui reikia rasti atitinkamą asmenį arba auką tam, kad būtų galima realizuoti savo ketinimus.

Sakykime, grįžęs namo vyras keiksmažodžiais bando reikšti savo nepasitenkinimą rasta ne tokia tvarka namuose, kokios jis tikėjosi. Kai vyras supyksta, jis paprastai naudoja keiksmažodžius, šaukia. Vyrui atrodo, kad moteriai turėtų būti aišku, kad jis supykęs. Bet kai paklausi, ką moteris galvoja, kai vyras naudoja necenzūrinę leksiką, pasirodo, kad ji dažnai galvoja, kad taip jis ją siekia įžeisti, pažeminti, juk pati necenzūrinė leksika tai iš esmės moterį žeminantys žodžiai. Taigi, asertyviai besielgianti moteris turėtų ramiu tonu įvardinti savo jausmus, pasakyti - jaučiuosi pažeminta ir įskaudinta girdėdama tokius žodžius ir pasistengti pasišalinti, trumpam palikti konflikto vietą. Kai vyras nusiramina, reikia bandyti kalbėtis su juo apie tai, kas čia įvyko. Pokalbis apie jausmus vyrams nėra lengvas užsiėmimas, bet tai viena esminių sėkmingo gyvenimo kartu sąlygų, apie tai reikia kalbėtis…

Kaip Susitvardyti, Jei Savyje Pastebi Kylantį Pyktį?

Kada Kreiptis Pagalbos?

Jei radote daugiau nei vieną požymį, tai reiškia, kad laikas santykius peržiūrėti ir radikaliai kažką juose keisti.

Statistikai prognozuoja, jog iš šiemet susituoksiančių 20 tūkst. porų, 40 proc. (arba 8 tūkst. porų) išsiskirs po vidutiniškai 13 metų. Šie skaičiai byloja, kad smurtas ir skyrybos yra sisteminė problema, o ne vieno kurio nors sutuoktinio kaltė. Jei patiriate smurtą, kreipkitės specialisto konsultacijos nedelsdami.

Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Pagalbos Kontaktai:

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos. Mob. El.

Psichologinio Smurto Įrodymo Teisiniai Aspektai

Teisiškai sunku įrodyti psichologinį smurtą. Jei kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020 metais iš 58 553 policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tik 7132 buvo pripažinti nusikaltimais ir už tokias veikas jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai yra tik kiek daugiau nei 12 proc. atvejų, nuo bendro skaičiaus ir absoliuti dauguma smurtautojų artimoje aplinkoje nuteisiama už fizinio skausmo sukėlimą… Visuomenė klaidingai gali suvokti, kad 88 proc. pranešimų atvejų smurto artimoje aplinkoje nebuvo… Smurtas paprastai būna, tik neužtenka požymių patraukti smurtautoją baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinės atsakomybės forma, už kurią baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jei smurtinės veikos požymiai neatitinka baudžiamosios atsakomybės, vadinasi, galima pagalvoti, kad smurtautojas yra nekaltas ir kad taip, kaip jis elgėsi galima elgtis? Tačiau smurtautojo kaltė gali būti ne tik vertinant iš baudžiamosios atsakomybės perspektyvos. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tuos 88 proc. atvejų. Pavyzdžiui jei viešoje vietoje moteris sudavė vaikui, bet jos nenuteisė laisvės atėmimo bausme, ar galime traktuoti, kad taip elgtis priimtina, priimtina naudoti tokį vaiko auklėjimo metodą? Visuomenėje gali formuotis tokia nuomonė, kad taip elgtis priimtina, juk nenuteisė… smurtavusi moteris taip pat gali galvoti, kad viskas čia gerai - juk nenuteisė… Bet mušti vaiką nėra gerai, tik už tai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau akivaizdu, kad moteris turi pykčio valdymo problemų ir jai reikia keisti smurtinį elgesį. Baudžiamoji atsakomybė, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, paprastai pasiekiama tada, kai artimoje aplinkoje vyksta ilgalaikis psichologinis, o vėliau jau ir fizinis smurtas, kuris laiku nesustabdžius stiprėja…

Situacija išsisprendžia paprasčiau, jei fizinį smurtą patyrusi moteris nebegyvena su smurtautoju, bet nemažai moterų pasilieka ir toliau gyvena smurtiniuose santykiuose. Kartais moteris lieka, nes neturi kur išeiti, tiki smurtautojo pažadais pasikeisti, gauna iš smurtautojo dovanų, galvoja, kad jei ji paliks smurtautoją, tai jam atsitiks kažkas baisaus - pvz., palikimo atveju jis grasina nusižudyti… Kita vertus, juos - auką ir smurtautoją gali sieti ir kiti dalykai, tarkime, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų.

tags: #psichologinis #smurtas #poroje