Įvadas
Lietuvoje psichologinis smurtas, patiriamas slaugytojų darbe, tampa vis aktualesne ir labiau pastebima problema. Nepaisant to, Lietuvoje beveik nėra statistikos apie smurtą prieš slaugytojas, neanalizuotos smurto darbe priežastys, nėra reabilitacijos bei prevencijos programų. Šiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į šią opią problemą, apžvelgiant tyrimų duomenis, slaugytojų patirtis ir galimus problemos sprendimo būdus.
Psichologinio Smurto Paplitimas ir Formos
Tyrimai atskleidžia problemos mastą
Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs tarp slaugos specialistų. Vienas tyrimas, atliktas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, parodė, kad dauguma (89,47%) apklaustų slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. Dažniausios formos buvo įžeidinėjimai/žeminimai (65,79%) ir bauginimai (39,47%).
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiųjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai, atskleidė, jog 20,2 proc. apklaustų respondentų teigė patyrę fizinį smurtą, o 46,5 proc. buvo fizinio smurto liudininkais.
Skyrių specifikos įtaka
Pastebėta, kad psichologinio smurto paplitimas priklauso nuo skyriaus specifikos. Pavyzdžiui, priimamajame, ambulatoriniame ir chirurginiame skyriuose slaugos specialistai dažniausiai patiria įžeidinėjimus/žeminimus, o ambulatorinio, priimamojo ir intensyvios terapijos skyrių slaugos specialistai - bauginimus. Slaugos specialistai, kurie dirba pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiškai patikimai dažniau lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis.
Reakcija į smurto incidentus
Liūdina faktas, kad dažniausiai (66,86% įžeidinėjimo/žeminimo atveju ir 62,62% bauginimo) įvykus psichologinio smurto incidentui nesiimta jokių priemonių. Tai rodo, kad sveikatos priežiūros įstaigose trūksta efektyvių mechanizmų, skirtų reaguoti į smurto atvejus ir apsaugoti darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Smurto Priežastys ir Šaltiniai
Pacientų ir jų artimųjų elgesys
Tyrimai rodo, kad smurtą slaugytojai dažniausiai patiria iš pacientų, kurie dažnai būna neblaivūs ar nestabilios psichikos. Pacientų artimieji taip pat gali būti smurto šaltinis, ypač priėmimo skyriuose.
Kolegų ir vadovų elgesys
Jauni slaugytojai neretai susiduria su psichologiniu smurtu iš vyresnių kolegų, vadinamuoju „mobingu“. Naujoko adaptacijos programų šiame darbe nėra, dažniausiai tvarkaisi, kaip sugebi. Iš tiesų pats darbas jau įtemptas, o, kai tenka patirti priešiškumą iš kolegų ir vadovo, tai ypač sunku. Be to, tikrai vis dar jaučiama hierarchija tarp slaugytojų, gydytojų ir kito personalo.
Darbo sąlygos ir krūvis
Per didelis darbo krūvis, varginanti darbo aplinka, mažas atlygis ir profesijos prestižo stoka taip pat prisideda prie psichologinio smurto. Slaugytojams dažnai tenka dirbti ilgas valandas, be tinkamo poilsio ir atlygio, o tai didina stresą ir pažeidžiamumą.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Poveikis emocinei sveikatai
SPS slaugytojų patiriamas tiek fizinis tiek psichologinis smurtas turi įtakos jų emocinei sveikatai. Psichologinis smurtas gali sukelti nerimą, depresiją, perdegimo sindromą ir kitas psichologines problemas.
Poveikis darbo kokybei ir pacientų priežiūrai
Patiriamas smurtas gali neigiamai paveikti slaugytojų darbo kokybę ir pacientų priežiūrą. Stresas ir išsekimas mažina dėmesingumą, empatiją ir gebėjimą priimti tinkamus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Personalo trūkumas ir motyvacijos stoka
Psichologinis smurtas, mažas atlygis ir kiti iššūkiai lemia tai, kad jauni specialistai nenori tapti slaugytojais. Slaugytojo darbo pasiūlymų daug, bet norinčiųjų dirbti trūksta visoje šalyje.
Galimi Sprendimo Būdai
Prevencinės priemonės
Svarbu įgyvendinti prevencines priemones, skirtas mažinti psichologinį smurtą slaugytojų darbe. Tai apima mokymus apie smurto atpažinimą ir valdymą, konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymą ir saugios darbo aplinkos kūrimą.
Reagavimo į smurto atvejus mechanizmai
Būtina sukurti efektyvius mechanizmus, skirtus reaguoti į smurto atvejus. Tai apima pranešimų apie smurtą procedūras, tyrimus ir atsakomybės taikymą smurtautojams.
Darbo sąlygų gerinimas
Svarbu gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimus, mažinti darbo krūvį ir didinti profesijos prestižą. Tai padės pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus slaugos specialistus.
Teisinė apsauga
Būtina užtikrinti teisinę apsaugą slaugytojams, patiriantiems smurtą darbe. Tai apima įstatymus, draudžiančius smurtą prieš sveikatos priežiūros darbuotojus, ir mechanizmus, skirtus ginti jų teises.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Darbdavių atsakomybė
Kol nėra aiškaus teisinio reguliavimo, didesnę atsakomybę, apsaugant savo darbuotojus, turėtų prisiimti darbdaviai: pavyzdžiui, įrengti panikos mygtukus, rengti mokymus, turėti aiškų algoritmą, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje.
tags: #psichologinis #smurtas #slaugytoju #darbo #vietoje