Kiekvienais metais Lietuvos teismus pasiekia apie 300 tūkstančių bylų, o teisėjai kasdien išnagrinėja vidutiniškai 1400 bylų. Šiame procese, kurio metu tenka apklausti šimtus žmonių, tapusių smurto, seksualinio išnaudojimo aukomis ar liudijusių apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichologinis teisimas įgauna ypatingą svarbą. Teismų ar kitų teisėsaugos institucijų elgesys su pažeidžiamais asmenimis daro didelę įtaką atkuriant jų psichologinę gerovę.
Psichologinio poveikio svarba teismo procese
Specialistų nuomone, teigiamą poveikį lemia ne tik kruopštus teisinių procedūrų laikymasis, bet ir jautrus, supratingas elgesys su traumuojančius įvykius patyrusiais asmenimis, nukentėjusiaisiais ar liudytojais, suteikiant jiems reikiamą paramą. Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad teisėjams labai svarbu gerai suprasti nukentėjusiojo ir liudytojo psichologiją.
Intensyvios emocijos ir jų poveikis
Nusikaltimo metu išgyvenamos intensyvios emocijos daro įtaką gebėjimui racionaliai mąstyti, adekvačiai elgtis ir įsiminti informaciją. Kai kuriems tai tampa trauminiu patyrimu, sukeliančiu ilgalaikių neigiamų emocinių ir socialinių pasekmių, keičiančiu požiūrį į visuomenę ir save, dėl ko gali stipriai pablogėti gyvenimo kokybė. Todėl teisėjų ir teismo darbuotojų bendravimo su liudytojais ir nusikaltimo aukomis įgūdžiai yra labai svarbūs apklausų teisme metu.
Praktiniai įgūdžiai ir priemonės
Tinkamas klausimų formulavimas, pokalbio palaikymas ir paskatinimas, netinkamo proceso dalyvių elgesio sustabdymas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Apklausa nuotoliniu būdu ar naudojant specialią širmą, apklausos stebėjimas per televizorių kitoje teismo patalpoje padeda padidinti liudytojų ir nusikaltimų aukų emocinį saugumą ir prisideda prie teismo darbo kokybės.
Iniciatyvos ir pagalbos tinklas
Lietuvos teismuose šios priemonės pradedamos taikyti vis dažniau. Siektina, kad ir kitos valstybės institucijos prisijungtų prie efektyvios pagalbos nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, kurių skaičius Lietuvoje kasmet siekia 50 tūkstančių. Tai gali būti sėkmingai įgyvendinta, stiprinant nevyriausybinio sektoriaus, kaip tarpininko tarp žmogaus ir valstybės, ir valstybės institucijų iniciatyvas ir jėgas. Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė teigia, kad siekiama sukurti efektyviai veikiantį pagalbos nusikaltimų aukoms ir liudytojams tinklą.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Kvalifikuoti specialistai ir savanoriai
Didžiuosiuose šalies teismuose darbą pradėjo kvalifikuoti psichologai, taip pat jau galima pasidžiaugti matant pirmuosius bendradarbiavimo su savanoriais teismuose rezultatus. Šiaulių apygardos teismo parengti Šiaurės kolegijos studentai padeda sudėtingų bylų dalyviams susiorientuoti nepažįstamoje erdvėje, teikia būtiną pagalbą, atsako į kylančius klausimus.
Informavimas ir edukacija
Turėdama tikslą suteikti reikiamą informaciją dar iki bylos nagrinėjimo teisme, Nacionalinė teismų administracija yra parengusi specialų lankstinuką „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti?“. Taip pat startavo edukacinis projektas - virtuali teismo posėdžių salė, kurioje galima susipažinti su standartiniu teismo posėdžių salės išdėstymu, teismo posėdyje dalyvaujančiais asmenimis.
Mokymai teismų darbuotojams
Iki šių metų nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi, kaip įvertinti nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną, kaip jiems teikti pagalbą. Mokymai atskleidė, kad teismų atstovai kartais tiesiog nežino, kaip reikėtų tinkamai ir efektyviai bendrauti su pažeidžiamais asmenimis. Įgytos žinios padės teismų sistemos atstovams bendrauti su pažeidžiamomis grupėmis jautriai ir dėmesingai.
Fizinis saugumas ir pasirengimas apklausai
2016 metais daug dėmesio Lietuvos teismuose bus skiriama fizinio liudytojų ir nukentėjusiųjų saugumo stiprinimui. Užsienyje plačiai taikomas nukentėjusiojo paruošimas apklausai teisme dar iki teismo posėdžio dienos. Pažeidžiami nukentėjusieji prieš apklausas teisme yra supažindinami su pačiu teismo pastatu, posėdžių sale.
Savanorių patirtis Norvegijoje
Pavyzdžiui, Norvegijoje pirmieji teismo savanoriai pradėjo dirbti nuo 2006 metų. Dviejuose teismuose startavusi iniciatyva šiandien veikia jau 40 Norvegijos teismų. Lietuvos teismai turi daug galimybių pagerinti liudytojų ir nukentėjusiųjų padėtį.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Teisės psichologija: jauna, bet sparčiai auganti sritis
Teisės psichologija yra jauna, bet sparčiai auganti sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį teisingumo sistemoje, ypač kai reikia dirbti su vaikais. Šiame straipsnyje aptariama, kokie klausimai dažniausiai kyla teismo psichologams dirbant su vaikais, kokie iššūkiai kyla ir kaip užtikrinama vaiko teisių apsauga.
Klinikinės psichologijos ir teisės sankirta
Teisės psichologai populiariojoje kultūroje dažnai įsivaizduojami kaip nusikaltėlių psichologinius profilius sudarantys specialistai, tačiau jų veikla apima daug platesnį spektrą. Teisės psichologija yra klinikinės psichologijos ir teisės ekspertizės sankirta, apimanti tyrimus ir šių disciplinų taikymą įvairiose probleminėse situacijose, pradedant aukos teisėmis ir baigiant šeimos sunkumais.
Teisės psichologijos pripažinimas
Teisės psichologija kaip atskira sritis buvo pripažinta tik 1981 m., kai tapo Amerikos psichologų asociacijos padaliniu. Nuo to laiko ši sritis išsiplėtė ir apima tiek klinikinius, tiek teisinės sistemos darbuotojus, kurie siekia geriau suprasti psichologijos ir įstatymų sąsajas. Teisės psichologo atsakomybės yra labai įvairios, tačiau dažniausiai jos susijusios su baudžiamojo teisingumo sistema.
Teismo psichologo vaidmuo
Teismo sistemoje teisės psichologas atlieka svarbų vaidmenį nustatant atsakovo psichinio funkcionavimo aspektus. Teisės psichologai gali būti kviečiami ieškovų arba gynybos atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali būti įvairūs - nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo. Be to, teisės psichologai dažnai dirba su nusikaltimų aukomis, jas įvertindami ir teikdami terapinę pagalbą.
Klausimų formulavimo svarba
Teisiniame procese pasikliaujama advokatų pagalba, tačiau daugelis jų netinkamai formuluoja klausimus psichologijos/psichiatrijos specialistams, dalyvaujantiems byloje. Teismo psichologijos specialistams dažniausiai užduodami standartizuoti klausimai, kurie yra nukreipti pakaltinamumui išsiaiškinti ir atsakyti į klausimą, ar asmuo buvo gebus suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę. Todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės tinkamai suformuluoti klausimus ir išsiaiškinti asmenybės specifiškumą, galintį turėti įtakos bylos eigai.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Vaikų apklausos teisme: jautrumas ir specialūs reikalavimai
Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų, todėl jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti mažuosius ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje.
Vaiko globa: tėvų rūpestis ir teismo sprendimai
Tėvai, kurie ruošiasi skirtis arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendrą abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, jis įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką.
Piešimas kaip vaiko vidinio pasaulio atspindys
Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus.
Nepilnamečių apklausų kokybė: kognityviniai gebėjimai ir komunikacija
Analizuojant nepilnamečių vaikų apklausas - skaitant stenogramas - mokslininkai pastebi, jog didžioji dalis formalizuojamų klausimų yra uždari, nukreipiantys, šališki ir/arba atsakymą menantys. Dėl to A. Mykolo Riomerio universitete daktaro laipsnio siekiantis teisės psichologas neseniai savo monografijoje apibendrino pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką nepilnamečių apklausų kokybei. Kaip svarbiausius jis pažymi nepilnamečio kognityvinius gebėjimus, apklausos atlikėjo komunikaciją, pat interviu metu naudojamos kalbos įvertinimą bei kontakto užmezgimą.
Specialistų trūkumas
Vis dėlto, specialistų, kurie nuodugniai geba pritaikyti savo įgūdžius ir atliepti visus veiksnius, pasak A. Segal, yra ne tiek, kiek norėtųsi. Jo žiniomis, Lietuvoje teismų psichologams yra skirta 15 etatų, be to, yra papildomas sąrašas specialistų, iš kurio, esant poreikiui, jie kviečiami atlikti nepilnamečių apklausas.
Psichologo dalyvavimas
Nuo 2018 metų teisiškai įsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra būtinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas. Mokslininkai mano, kad netrukdant vaikui pasakoti, šis gali pasakyti daug tiesą atspindinčios informacijos, tačiau, į pasakojimą įsiterpus suaugusiam su savo klausimais, naratyvas dažnai pasikeičia.
Vieno apklausos taisyklė
Būtent dėl to, A. Segal teigia, kad turime ploną ribą ir ją peržengus apklausai ne tik, kad nepadėsim, bet dar ir pakenksime kalbinamam vaikui. Pateikdamas pavyzdį iš asmeninės praktikos, jis teigia, kad specializuojasi vaikų, galimai patyrusių seksualinį smurtą apklausuose. Tokio tipo atvejai yra sudėtingi tuo, kad dažniausiai vaikų apklausa yra vienintelis informacijos šaltinis. Kai mažamečiams vaikams tenka kelis kartus kalbėtis ta pačia tema, jie gali keisti savo parodymus, nes suvokia, kad pirmą kartą jų pasisakymai neįtiko apklausėjui, tad reikia pasakyti kitaip. Tad tokio tipo apklausoms taikoma vienos apklausos taisyklė, t.y. pageidautina, kad vaikas būtų apklausiamas iš vieno karto, o pati apklausa atvirais klausimais turėtų padėti vaikui atskleisti naratyvą, užuot naviguojant uždarais ar nukreipiančiais klausimais ką pasakoti.
Pakartotinė traumatizacija
A. Segal pabrėžia, kad kur kas prasčiau, kai nukentėjęs nepilnametis yra priverstas tą pačią istoriją pasakoti dar daugiau kartų. Juk kalbėti, ypač su nepažįstamais, svetimais žmonėmis apie trauminę patirtį savaime įvyksta pakartotina traumatizacija. MRU atstovas pasakoja, jog visi didieji šalies miestai turi specialius apklausos kambarius, kuriuose nepilnamečiai kalbasi su specialistu. Idealiu atveju pokalbyje dalyvauja tik specialistas. Stengiamasi vengti akistatų su smurtautoju ar kitomis šalimis, šiuo metu jose nerekomenduojama dalyvauti nei tėvams ar globėjams, nei kitiems, glaudžiai susijusiais asmenims, pavyzdžiui, mokytojams. Traktuojama, jog papildomi asmenys gali trikdyti naratyvo detales, jas iškreipti. Specialistas turi ausinę, per kurią stebintys teisėsaugos pareigūnai gali užduoti klausimus, tačiau apklausa neturi virsti tardymu ir kontrolė privalo išlikti specialisto rankose.
Emocijų reguliavimas ir saugus eismas: vaikų saugumo užtikrinimas
Vaikų elgesį kelyje lemia ne tik žinių trūkumas, bet ir psichologiniai veiksniai. Pagrindinės priežastys yra ne iki galo susiformavęs emocinis savireguliacijos gebėjimas, temperamento ypatumai ir nepakankamas gebėjimas realiai įvertinti galimas pasekmes.
Emocinė savireguliacija
Psichologė Silvestra Markuckienė teigia, kad viena pagrindinių priežasčių yra nepakankamai išvystyti emocinės savireguliacijos gebėjimai. Nors vaikai puikiai žino saugaus eismo taisykles, stiprios emocijos - ar tai būtų džiaugsmas, ar nerimas - gali akimirksniu užgožti gebėjimą jas pritaikyti. Psichologė atkreipia dėmesį, kad emocijų reguliacijos tyrimai dažnai rodo, jog savikontrolė - vaiko gebėjimas valdyti savo elgesį impulsyviose situacijose - dar nėra visiškai susiformavusi.
Temperamento įtaka
S. Markuckienė pabrėžia, kad vaiko gebėjimas laikytis taisyklių glaudžiai susijęs ir su temperamentu. Fiziškai aktyvesniems vaikams ar tiems, kurie lengvai atitraukia dėmesį, gali būti sudėtingiau išlaikyti koncentraciją ir elgtis prognozuojamai.
Pasekmių įvertinimas
Psichologė S. Markuckienė priduria, kad šis atsargumo trūkumas susijęs su dar nesusiformavusiu gebėjimu realiai įvertinti pasekmes. Dažnai vaikai vadovaujasi principu „man nieko blogo nenutiks“. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad rizikos vertinimo gebėjimas visiškai susiformuoja tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Todėl net paaugliai bravūrišką elgesį ne visada sieja su galimybe susižeisti ar sužaloti kitus.
Saugumo taisyklių paaiškinimas
Kalbant su vaikais apie eismo saugumą ir galimas rizikas, nepakanka vien priminti taisykles. Psichologė pabrėžia, kad itin svarbu paaiškinti, kodėl tos taisyklės egzistuoja ir kokios yra jų laikymosi naudos. Tėvai gali padėti vaikams ugdyti emocinę savireguliaciją per pavyzdį, kalbėjimąsi apie emocijas ir jų įtaką elgesiui kelyje. Svarbu užtikrinti pakankamą vaiko miego kiekį ir poilsį, nes nuovargis stipriai mažina gebėjimą reguliuoti emocijas.
Tėvų ir pedagogų vaidmuo
Vaiko temperamentas turi didelės įtakos. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvesniems vaikams arba tiems, kurių dėmesį lengvai patraukia aplinkos pokyčiai, gali būti sunkiau laikytis taisyklių, o jų elgesys gali būti impulsyvesnis ir nenuspėjamas. Tėvai ir pedagogai turėtų nuosekliai ir kantriai mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių, aptarti galimas pasekmes ir rodyti gerą pavyzdį patys.
Tėvų ir auklėtojų ugdymo programos: konstruktyvus bendravimas su vaikais
Tarptautinė tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa siekia mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais, kurti pagarbius tarpusavio santykius. Drauge analizuojama santykiuose su vaikais kylančius iššūkius, aptariama perskaitytą medžiagą, grupės aplinkoje praktiškai išbandoma aprašytus metodus. Mokymosi metodai apima trumpas teorines žinias ir aktyvaus mokymo būdus, tokius kaip psichologiniai pratimai, įvairių bendravimo su vaiku situacijų imitavimas, jų aptarimai, diskusijos. Programos taip pat skirtos spręsti vaikų mokymosi sunkumus, mokyklos nelankymą, bendravimo su bendraamžiais problemas ir kitas su mokykliniu gyvenimu susijusias problemas.
Teismo psichologų vaidmuo ir indėlis į teismo procesą
Šiandien Lietuvos teismuose dirbantys teismo psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant teisingumą ir vaiko teisių apsaugą. Ši profesija, nors ir palyginti jauna Lietuvoje, per dešimtmetį įrodė savo reikalingumą ir efektyvumą.
Vaiko apsauga ir objektyvios informacijos gavimas
Vienas pagrindinių teismo psichologo uždavinių - kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu. Teismo psichologas pirmasis susitinka su vaiku, užmezga ryšį su juo ir paruošia apklausai. Dalyvaudamas apklausoje, psichologas padeda teismui gauti kuo objektyvesnę informaciją.
Pokalbio nukreipimas ir aktyvus dalyvavimas apklausoje
Teisėjas D. Dauginis pabrėžia, kad teismo psichologas ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduoda teisėjo nurodomus klausimus, bet ir geba atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą). Anot V. Lisienės, psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje.
Proceso kokybės gerinimas ir pagalba teisėjams
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis ir palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisėjas D. Dauginis teigia, kad per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą. Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų.
Iššūkiai teismo psichologo darbe
Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su situacija, kai vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai, vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą tenka nutraukti. Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų.
Efektyvus apklausos atlikimas ir pasitarimas
Teismo pirmininko pavaduotojas D. teigia, kad vienas pagrindinių ir svarbiausių iššūkių - kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti ir tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje. V. Lisienė sako, kad labai svarbu prieš apklausą trims žmonėms susitikti ir pasitarti, kokia bus apklausos strategija. Anot jos, svarbus susiklausymas, girdėjimas ir pajautimas. Anot teisėjo D. Dauginio, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kartais tekdavo konsultuotis su teismo psichologu siekiant išsiaiškinti, kokią apklausos taktiką būtų galima naudoti konkrečiu atveju, kiek ilgiausiai gali tęstis vaiko apklausa, jei tokių duomenų byloje nėra pakankamai.
Teismo psichologai civilinėse bylose
Teismo psichologė V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės. Civiliniame procese, kaip ir ikiteisminiame, teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku. Daugėja bylų, kur didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas, tampa vaikai. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas, kaip specialistas, yra kviečiamas liudyti teisme. Kalbant apie vaiko interesus, psichologas padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie ką yra šalių interesai, kaip jaučiasi vaikas. Teisėjai vis labiau pasitiki psichologu.
Teismo psichologų trūkumas ir finansavimo svarba
Nuo 2018 m. interviu Eltai teisėjas M. Povilanskas tikino, kad į teismus pritraukti kompetentingus psichologus sunku ir dėl to, kad tokie specialistai dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje, kuriame jiems siūlomas didesnis atlyginimas nei teismuose. 2018 m. akivaizdu, jei valstybė skirtų dosnesnį finansavimą teismams, tų psichologų būtų daugiau. Kai apklausinėjame mažametį vaiką, tarkime 5-6 metų vaiką, tai reikalingas ne tik apklausos atlikimo momentas, bet reikia ir papildomai ruoštis tai apklausai, tai yra psichologas turi susipažinti su vaiko socialine aplink…
Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas
Keturis metus Lietuvos ir Norvegijos teismų atstovai dirbo, siekdami norvegų sukauptą patirtį perkelti į Lietuvą ir padėti sukurti efektyvesnę ir skaidresnę Lietuvos teismų sistemą. Didelis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems teismo proceso dalyviams - mažiesiems liudytojams. Tarpininkauti tarp vaiko, jo artimųjų ir teisėjo padeda 2015 metais darbą didžiuosiuose šalies teismuose pradėję kvalifikuoti psichologai.
Psichologų integracija į teismo procesą
„Pradžia buvo nelengva - reikėjo pakeisti ne tik savo mąstymą, bet ir surasti psichologams vietą po saule, t. y. vietą procese. Jame dalis teisėjų funkcijų ir neginčijamo vaidmens perėjo psichologams. Kita vertus, su psichologais į teismus atėjo ir naujas požiūris į nepilnamečių apklausas, bendravimą su nepilnamečiais procese ir po jo“, - pasakojo V.
Psichologų poreikis
Šiandien Lietuvos teismuose dirba penki psichologai. Teismo pirmininko manymu, akivaizdu, kad teismo psichologų ateityje reikės žymiai daugiau. Nors psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktika dar nedidelė, pirmoji teismo psichologų komanda - penki kvalifikuoti specialistai - siekia kokybiškos, vienodos, sklandžios ir visoje Lietuvoje prieinamos psichologinės pagalbos vaikams. Kas mėnesį organizuojami bendri teismo psichologų darbo susitikimai. Kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga. Kaip vieną sudėtingiausių ir jautriausių atvejų V.
Agresija apklausos metu
„Demonstruojama žodinė ir fizinė agresija, nukreipta į mane, apklausos kambaryje esančias kameras, užduodamus klausimus tapo vienu didžiausių iššūkių. Kartu su teismo psichologais 2015 m.
Savanorių pagalba
Šiandien 9-iuose šalies teismuose dirba 75 kvalifikuoti savanoriai. Jie prieš teismo posėdį pasitinka žmones ir ima su jais bendrauti. Žmonės į teismus atvyksta išsigandę, įsitempę.
Psichologinės įtampos mažinimas
„Daugelis atėjusiųjų pirmąkart nežino, kaip elgtis, būna apimti baimės. „Vieną kartą teismo koridoriuje pakalbinau posėdžio laukusią moterį. Ji nenorėjo kalbėti apie savo emocijas, tačiau papasakojo apie šeimą, mylimus anūkus, gyvenančius užsienyje. Įeidama į posėdžių salę, teismo lankytoja man padėkojo, kad padėjau įveikti psichologinę įtampą laukiant bylos nagrinėjimo“, - prisiminė B.
Pasitikėjimo teismais didinimas
Ketverių metų pastangos stiprinti socialiai atsakingo teismo iniciatyvas davė rezultatų. Visuomenė įvertino didesnį dėmesį žmogui teisme - „Vilmorus“ duomenimis, žmonių pasitikėjimas teismais nuo 12 proc.
Garso perdavimo sistemos ir saugūs atitvarai
„Teismo posėdžių salėse ir atitvare įrengta šiuolaikiška garso perdavimo sistema, kuri užtikrina sklandžią teismo posėdžio eigą. Teisėjas prisiminė vieną grėsmingą situaciją, kai proceso dalyviams ir teismo darbuotojams buvo kilęs rimtas pavojus. „Kai dirbau Mažeikių rajono apylinkės teisme, per vieną incidentą kaltinamasis koja išspyrė medinius atitvarus ir puolė kitą proceso dalyvį. Įrengus šiuolaikiškus saugius atitvarams, tokia situacija apskritai nebūtų kilusi“, - pastebi S. Bliudsukis. Pastaraisiais metais saugumo priemonių teismuose arsenalas augo.
Pavojaus pranešimo mygtukai ir vaizdo stebėjimo kameros
Taip pat teismų posėdžių salėse, raštinių priimamuosiuose, teisėjų kabinetuose įrengta 760 pavojaus pranešimo mygtukų, kuriais operatyviai perduodamas pavojaus signalas policijos pareigūnams, kilus ekstremaliai situacijai. Teismų patalpose papildomai įrengtos 145 vaizdo stebėjimo kameros, kurios užtikrina teismo lankytojų saugumą ir 290 įeigos kontrolės sistemų.
Teismų pokyčiai ir teisėjų psichologinis portretas
- Justinai, su teismais, teisėjais dirbate jau ne vienus metus. Kaip, Jūsų nuomone, per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė teismai, jų įvaizdis visuomenės akyse? Koks teismų ir teisėjų psichologinis portretas atsiskleidžia lyginant anksčiau vestus ir dabar vedamus įvairaus pobūdžio mokymus teisėjams?
Profesionalumas ir požiūris į žmogų
- Pradėsiu nuo to, kas nepasikeitė. Mano galva, ir prieš dešimt metų dirbo, ir dabar teismuose dirba žmonės, pasižymintys aukštomis profesinėmis kompetencijomis. Mokymų metu, bendraujant su teisėjais, didelį įspūdį palieka jų savo profesinės srities išmanymas. Visada jauti, kad dirbi su savo srities profesionalais, ir tai, beje, nemenkai įpareigoja. Kartu atrodo, kad vienas dalykas per tą laiką vis dėlto pasikeitė, - tai teismų sistemos požiūris į žmogų. Mano subjektyviu matymu, ilgą laiką pagrindinis teismų prioritetas buvo… bylos.
#
tags: #psichologinis #teisimas #judge