Cheminiai Pakitimai Smegenyse Depresija: Giluminė Analizė

Įvadas

Depresija, vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, yra susijusi su sudėtingais cheminiais pakitimais smegenyse. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip uždegiminiai procesai, neurotransmiterių disbalansas ir kiti veiksniai prisideda prie depresijos vystymosi. Taip pat aptarsime, kaip gyvenimo būdo pokyčiai, mityba ir medicininis gydymas gali paveikti šiuos cheminius pakitimus ir pagerinti pacientų būklę.

Chroniškas Uždegimas ir Smegenys

Chroniškas uždegimas yra siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais visame kūne, įskaitant ir smegenis. Mokslininkai intensyviai tiria, kaip uždegiminiai procesai veikia smegenis ir gali sukelti ligas. Ūminis, arba trumpalaikis, uždegimas yra normali imuninės sistemos reakcija. Tačiau, jei uždegimas tęsiasi kelis mėnesius ar net metus, jis tampa žalingas. Uždegimas nervinėje sistemoje, vadinamas neurouždegimu, ypač žalingas, kai tampa chronišku.

Neurouždegimas yra normalus imuniteto atsakas, apsaugantis smegenis ir centrinę nervų sistemą nuo infekcijų ir sužalojimų. Vis dėlto, surasti chroniško uždegimo priežastis yra sudėtinga. Kai kurie ekspertai mano, kad tai gali būti imuninės sistemos trikdžių, taršos, aplinkos veiksnių, užsitęsusių infekcijų, sveikatos sutrikimų (pvz., nutukimo) ar prastų įpročių (pvz., blogos dietos) pasekmė.

Smegenyse svarbų vaidmenį atlieka hematoencefalinis (kraujo-smegenų) barjeras, kuris yra sudėtingas centrinės nervų sistemos sargas. Tam, kad smegenys funkcionuotų, šis barjeras turi veikti tinkamai. Endotelinės ląstelės sudaro siauras jungtis, kurios apsunkina žalingų medžiagų patekimą į smegenis. Pericitai, specializuotos ląstelės, randamos kraujagyslių sienelėse, veikia kartu su endotelinėmis ląstelėmis, nustatydamos, kokioms medžiagoms leidžiama patekti į smegenis. Jie taip pat padeda reguliuoti kraujo tekėjimą ir gali nustatyti bei sunaikinti žalingus įsilaužėlius. Astrocitai taip pat svarbūs, prisideda prie barjero kūrimo ir veikia kartu su neuronais, reguliuodami smegenų imunines ląsteles.

Kai visos ląstelės veikia kartu tvarkingai, hematoencefalinis barjeras kontroliuoja cheminę smegenų skysčio sudėtį, padėdamas išlaikyti smegenis tinkamas neurologinei veiklai. Chroniškas uždegimas gali sutrikdyti hematoencefalinio barjero komponentų veiklą, susilpnindamas visą struktūrą. Dėl savo kompleksiškumo šiam kraujo-smegenų barjerui sunku atsinaujinti. Susilpnintas barjeras įleidžia daugiau medžiagų į smegenis, nebeišfiltruodamas neurotoksinų, imuninių ląstelių ar cheminių agentų, galinčių sustiprinti neurouždegimą.

Taip pat skaitykite: Kaip galvos kraujagyslės veikia miego kokybę

Žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, uždegimas padidina beta-amiloido (β-amiloido) kiekį smegenyse. Manoma, kad padidėjęs β-amiloido kiekis prisideda prie Alzheimerio stiprėjimo dėl jo polinkio sulipti ir blokuoti ląstelių signalus. Hematoencefalinio barjero pralaužimas yra siejamas su tokiais sutrikimais kaip šizofrenija, bipolinis sindromas bei stipri depresija. Atliekami tyrimai, bandant išaiškinti, kaip uždegimas ir neurologiniai sutrikimai veikia vienas kitą ir ar gydant paveiktą hematoencefalinį barjerą galima sustabdyti ar pakeisti ligos progresijos kursą.

Mitybos Įtaka Uždegimui ir Smegenų Veiklai

Tai, ką valgote, veikia uždegimo lygį jūsų kūne. Tyrimai rodo, kad tam tikras maistas gali paveikti C-reaktyvinio baltymo - uždegimo matavimo vieneto - lygį kraujyje. Maistas, pavyzdžiui, perdirbti cukrūs, išleidžia uždegiminius signalus, didinančius chroniško uždegimo riziką.

Rekomendacijos Mitybai

1. Valgyti daugiau augalinio maisto: Įtraukti tokius vaisius ir daržoves kaip uogos, žalumynai, burokėliai, granatai ir avokadai. Kiti geri pasirinkimai yra pilno grūdo produktai, imbieras, žalioji arbata, ciberžolė.
2. Susitelkti ties sveikais riebalais: Omega-3 riebiosios rūgštys prisideda reguliuojant kūno uždegiminius procesus ir gali net sumažinti uždegiminį skausmą.
3. Sumažinti raudonos mėsos vartojimą: Nors raudona mėsa gali skatinti uždegimus, jums nereikia jos visiškai pašalinti iš savo mitybos tam, kad pamatytumėte skirtumą. Pabandykite pakeisti savo pietus iš jautienos kepsnio į žuvį, riešutus ar sojų baltymus bent kelias dienas per savaitę.
4. Atsisakykite smarkiai apdirbto maisto: Dribsniai ar gėrimai su daug cukraus, gruzdintas maistas, vytinta mėsa (dešrainiai, peperoni dešra, bekonas), bei kepiniai yra pilni nesveikų riebalų, kurie siejami su uždegimais. Vietoje to, valgykite ruduosius ryžius, nevytintą kalakutieną ir keiskite daug cukraus turintį desertą į vaisius.

Kiti Būdai Sumažinti Uždegimą

Maistas nėra vienintelis būdas sumažinti uždegimus.

1. Sveiko svorio palaikymas: Svorio metimas iš savęs yra priešuždegiminis veiksnys.
2. Fizinis aktyvumas: Kasdien 20 minučių užsiimti fizine veikla.
3. Kokybiškas miegas: Žmonės, kurie reguliariai išsimiega, turi daug mažesnę chroniško uždegimo riziką, nei žmonės išgyvenantys miego trūkumą ar susiduriantys su miego sutrikimais.
4. Streso mažinimas: Kai jaučiate stresą ir nervinatės, kūnas išleidžia uždegiminius citokinus.
5. Nustokite rūkyti.

Nuovargis ir Apatija kaip Depresijos Simptomai

Chroniško uždegimo simptomai ir ženklai dažnai yra labai subtilūs. Nuovargis ir apatija - dažni simptomai, kurie gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių. Daugelis žmonių šiuos pojūčius kartais patiria dėl aktyvaus gyvenimo ritmo, streso ar miego trūkumo. Tačiau, jei nuovargio ir energijos stygiaus jausmas tampa nuolatiniu palydovu, vertėtų rimčiau susimąstyti: ar už šių simptomų neslypi rimtesnės sveikatos problemos?

Nuovargis dažniausiai apibūdinamas kaip išsekimo, silpnumo jausmas ar energijos stoka, nors žmogus, atrodytų, ir ilsisi pakankamai. Apatija - tai motyvacijos stoka, kai prarandamas susidomėjimas įprastomis veiklomis ar pomėgiais. Vis dėlto, jei nuovargis ar apatija trunka ilgiau nei kelias savaites ir pats nepraeina, verta į tai žiūrėti rimtai. Tokie simptomai gali būti įvairių ligų pranašai.

Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie šunų kastraciją ir elgesį

Galimos Nuovargio ir Apatijos Priežastys

1. Skydliaukės problemos: Skydliaukė - itin svarbi liauka, reguliuojanti medžiagų apykaitą. Jos gaminami hormonai daro įtaką praktiškai visoms organizmo funkcijoms, nuo energijos apykaitos iki emocinės būklės.
2. Anemija: Tai būsena, kai organizmui trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, kuris perneša deguonį. Norint nustatyti anemiją, būtinas bendras kraujo tyrimas.
3. Psichikos sveikatos problemos: Viena dažniausių ilgalaikio nuovargio priežasčių. Psichikos sveikatos sutrikimai labai dažnai lieka nepastebėti, nes žmogus ar aplinkiniai juos sieja su nuovargiu nuo „įtempto laikotarpio“.
4. Cukrinis diabetas: Tai lėtinė liga, kurią sukelia sutrikusi insulino gamyba ar veikimas.

Svarbu neignoruoti savo pojūčių. Net ir diagnozavus ligą, gyvenimo būdo pokyčiai dažnai padeda palengvinti nuovargį. Svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą, kokybišką miegą, aktyvų laisvalaikį ir stresą mažinančias veiklas. Nuolatinis nuovargis ir apatija - universalūs simptomai, slepiantys tiek fiziologines, tiek psichologines priežastis. Tai dažnas skydliaukės veiklos sutrikimų, mažakraujystės, depresijos, lėtinio nuovargio sindromo ar diabeto simptomas. Kuo anksčiau nustatoma pagrindinė problema, tuo lengviau ją gydyti.

Neurotransmiteriai ir Depresija

Neurotransmiteriai - cheminės medžiagos, atpažįstamos kaip cheminiai pernešėjai ar neurotransmiteriai.

Svarbiausi Neurotransmiteriai

• Dopaminas (DA): Sintetinamas iš tirozino, dopamino receptoriai stimuliuojami dopamino agonistų gydant Parkinsono ligą ir blokuojami gydant psichozę. Dopaminas apima kognityvinę ir emocinę sferas, plačiai išsidėstęs smegenyse. Dopaminerginė hipotezė išlieka aktuali ir šiai dienai, tačiau įtraukiama daugiau receptorių, mediatorių.
• Norepinefrinas: Noradrenerginiai neuronai kyla locus ceruleus, išsidėstę po beveik visas smegenų struktūras, labai svarbus vaidmuo reguliuojant nuotaikos simptomus, psichikos ligų simptomus.
• Serotoninas: Sintetinamas iš amino rūgšties triptofano. Serotoninas mažina agresyvumą, nerimą, reguliuoja lytinę elgseną, miego ciklus, slopina jautrumą skausmui, vadinamas geros nuotaikos mediatoriumi.
• GABA: GABA erginė sistema pasižymi inhibuojamu poveikiu, daug anksiolitinių preparatų veikia kaip GABA agonistai.
• Endorfinai: Endogeniniai opioidiniai polipeptidai, gaminami konkorėžinėje liaukoje ir hipotalamuse, išskiriami susijaudinimo, orgazmo metu, kaip ir opiatai sukelia analgeziją ir geros savijautos jausmą, veikia kaip natūralios karščiavimą slopinančios medžiagos.
• Neuropeptidas Y: Veikia į energijos balansą, atmintį, mokymąsi ir epilepsiją, dalyvauja viršsvorio formavimesi.

Neurotransmiteriai veikia per dideles baltymo molekules, išsidėsčiusias neurono membranoje, kurias atpažįsta neurotransmiteriai ir yra jiems specifiški. Receptoriai skiriami į G baltymo (metabotropinius) ir jonų kanalų (jonotropinius). Impulso perdavimas per G baltymą kyla lėtai, per jonų kanalus impulsas perduodamas greitai, sukelia greitą neurono membranos sujaudinimą. Didžioji dalis psichiatrijoje svarbių receptorių yra priskiriami G baltymo tipo receptoriams (tai ir seratonino, dopamino, alfa ir beta adrenerginai, muskarininiai). GABA erginiai, nikotininiai ir gliutamaterginiai yra jonotropiniai.

Genetika ir Psichikos Ligos

Ligos atsiradime skiriami genetiniai ir negenetiniai faktoriai (motinos karščiavimas, artimo žmogaus praradimas ir kt.). Visos psichinės ligos - multifaktorinės, tyrimai tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių rodo konkordantiškumą didžiosioms psichikos ligoms. Paveldimumas šeimose nėra pagal paprastus mendelejevo dėsnius, tai kompleksinis, multifaktorinis etiologiškai kaip ir cukrinis diabetas, kt. Genetinė predispozicija gali būti būtina, bet nepakankama, ir genetinė predispozicija pakankama bet nebūtina. Net jei ir randamas alelis produkuojantis per daug ar per mažai tam tikro baltymo, mes žinome kad tai sukelia ligą, bet nežinome kaip. Psichikos ligos pasitaikančios šeimose tai ir paveldėjimas, ir išmoktas elgesys, vaidmenų pasiskirstymas, socialinė aplinka.

Smegenų Struktūriniai Pokyčiai

Po Krepelino, Alzheimerio ir Nisl laikų dauguma psichiatrų manė, kad sergantiesiems psichikos ligomis yra struktūrinių smegenų nenormalumų. Atsiradus KT tyrimams buvo rasta anatominių pakitimų lyginant dideles sergančiųjų populiacijas su kontrolinėmis, aprašoma ir vagų padidėjimas, smegenėlių atrofija, frontalinės žievės pakitimai. Skilvelių išsiplėtimas daugiau susijęs su premorbido funkcionavimo, negatyviais simptomais ir prastu atsaku į gydymą. Tyrimai MRI - aprašoma selektyvus frontalinės skilties sumažėjimas ir tai priskiriama labiau neurovystymosi sutrikimams nei neurodegeneraciniams procesams. Taip pat stebimi pakitimai kitose smegenų srityse - thalamus, amygdala/ hippocampus, smilkininėje skiltyje ir pamato mazguose. Neuroanatominis substratas - tai daugiau takų (circuits) pažeidimas, nei konkreti ligos lokalizacija. Hipocampus tūrio sumažėjimas sergantiems depresija dažnesnis, lyginant su monozigotiniais dvyniais; hipocampo atrofija susijusi su pažeidžiamumu esant streso sukeltam psichiatriniam susirgimui.

Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai

Dr. Nancy Andreasen - iš neurovizualinių tyrimų psichiatrams svarbiausias PET, jis leido suprasti kaip veikia smegenys, kad jie sudaryti iš gausybės mazgų, vienai užduočiai yra aktyvuojami trys ar penki skirtingi smegenų regionai. Ką pavyko išsiaiškinti ŠF tyrimuose, kad keletas smegenų regionų yra hipofunkciški - tai prefrontalinė žievė ir temporalinė skiltis, taip pat stebimas pastoviai hipoaktyvus talamusas, kuris yra smegenų centre ir didžioji dalis mūsų apdorojamos informacijos praeina pro talamus. Kita stebėtina sritis esanti hipoaktyvi sergantiesiems ŠF yra smegenėlės.

Kiti Nuotaikos (Afektiniai) Sutrikimai

Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas, depresija ar distimija, yra susiję su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijas ir nuotaikas. Smegenyse, ypatingai hipokampe ir prefrontalinėje žievėje, vyksta cheminiai procesai, kurie reguliuoja nuotaiką, emocijas ir elgesį. Neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, atlieka svarbų vaidmenį šiose sistemose, ir jų disbalansas gali sukelti afektinius sutrikimus.

Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai yra psichinės sveikatos sutrikimai, kurie apima ilgalaikius nuotaikos pokyčius, tokiais kaip liūdesys, euforija, ir nerimas. Šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir bendrai fizinei sveikatai. Dėl savo sudėtingumo ir įvairiapusiškumo, šie sutrikimai dažnai reikalauja išsamaus gydymo ir priežiūros. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetinės, biologinės, psichologinės ir aplinkos veiksniai. Genetiniai tyrimai rodo, kad nuotaikos sutrikimai gali būti paveldimi, o šeimos istorija gali padidinti riziką. Biologiniu aspektu, smegenų chemija ir struktūra gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai ir ankstyvieji gyvenimo įvykiai (traumos, praradimai), taip pat gali prisidėti prie sutrikimų vystymosi.

Diagnostika paprastai apima išsamią psichologinę vertinimą, kurį atlieka kvalifikuotas psichiatras arba psichologas. Gydytojas gali naudoti standartizuotas diagnostikos priemones, tokias kaip DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), siekdamas nustatyti sutrikimo pobūdį ir sunkumą. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentinis gydymas gali apimti antidepresantus, stabilius nuotaikos reguliatorius ir antipsichozinius vaistus, priklausomai nuo ligos tipo ir simptomų. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip mindfulness praktikos, fizinis aktyvumas ir mitybos pakeitimai, taip pat gali padėti gerinti simptomus ir bendrą gerovę.

Mišrūs ir Kiti Asmenybės Sutrikimai

Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie dažnai siejami su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla. Nors šie sutrikimai neturi tiesioginio poveikio konkretiems organams, jie gali paveikti įvairius psichinius procesus, tokius kaip emocijų reguliavimas, socialinis elgesys ir mąstymas. Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai apima įvairius sutrikimus, kurie gali sukelti asmens elgesio, emocijų ir mąstymo pokyčius. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant, bet neapsiribojant, emociniais sutrikimais, socialine izoliacija ir sunkumais palaikant santykius.

Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai gali būti sukelti daugelio veiksnių, įskaitant genetinius, biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Genetiniai veiksniai gali lemti polinkį į tam tikras psichines problemas, o biologiniai veiksniai, tokie kaip cheminiai disbalansai smegenyse, gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstyvoji vaikystės patirtis, traumos ar stresinės situacijos, taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti emocinius sutrikimus, socialinę izoliaciją, sunkumus palaikant santykius, nestabilumą nuotaikose ir impulsų kontrolės problemas. Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniu vertinimu, kuris gali apimti psichologinius testus, interviu su pacientu ir jo šeima, bei stebėjimą. Psichiatrai ir psichologai dažnai naudoja diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų, ar asmuo atitinka tam tikrus diagnozės reikalavimus.

Mišrių ir kitų asmenybės sutrikimų gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra dažnai naudojama gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Taip pat gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, siekiant sumažinti simptomus.

Alzheimerio Liga ir Smegenų Pakitimai

Alzheimerio liga yra viena dažniausių demencijos priežasčių. Apie 60 proc. Alzheimerio ligos atveju stebimi fiziniai pokyčiai smegenų žievėje ir smegenų kamiene, o ypač priekinėje smegenų žievėje. Šalia smegenų ląstelių susidaro specifinės dėmės (senilinės apnašos), sudarytos iš įvairių baltymų sruogų. Daugiausiai randama į krakmolą panašaus baltymo beta amiloido. Aplink šią baltymų sruogą matosi tarsi išsišakojimas, kuris byloja apie nervinių ląstelių pažeidimą. Alzheimerio ligos metu pažeidžiama ta smegenų dalis, kuri yra atsakinga už biocheminių medžiagų gamybą bei impulsų perdavimą. Ypač pažeidžiama nucleus basalis žievinė sritis, o tai lemia sumažėjusį acetilcholino išsiskyrimą. Acetilcholino sumažėjimas sąlygoja dėmesio, atminties, kalbos pažeidimus.

Genetiniai Veiksniai

• 14- oje chromosomoje paveldima tam tikra medžiaga, kuri nulemia Alzheimerio ligos atsiradimą. Tai vienas dažniausių dominuojančių paveldimų variantų. O tai reiškia, jog apie 50 proc. žmonių, turintys šį geną, susirgs Alzheimerio liga. Šis paveldimumas sudaro 2-3 proc.
• Pažeidimas 21-oje chromosomoje bei 1 - oje chromosomoje.
• Alzheimerio liga vėlesniame amžiuje būdinga žmonėms, turintiems Apoliproteiną E e4. Šis baltymas atsakingas už riebalinių medžiagų transportą kraujyje. Randami trys APOE - e2, e3, e4. Paveldima medžiaga, esanti 19 chromosomoje apsprendžia, kurį baltymą žmogus turi. Net 90 proc. žmonių, paveldėję iš abiejų tėvų APOE e-4, virš 70 metų suserga Alzheimerio liga. Jei šis baltymas paveldimas tik vieno iš tėvų, tai rizika susirgti Alzheimerio liga sumažėja iki 40 proc.
• Žmonės su Dauno sindromu turi tris 21 -as chromosomas, kai tuo tarpu normaliai turime dvi. Pakitimai smegenyse, esant Dauno sindromui, labai primena Alzheimerio ligą. Smegenyse kaupiasi senilinės apnašos, o palaipsniui baltymai siūlų pavidalu apraizgo nervines ląsteles. Pradžioje pakitimai nėra tokie ryškūs, tačiau jie ypač išryškėja 40-50 metų amžiuje. Beveik visiems žmonėms, turintiems Dauno sindromą, pasireiškia smegenų pakitimai šiame amžiuje. 21- oje chromsomoje paveldima medžiaga, kuri reguliuoja beta amiloido gamybą. Kadangi žmonės su Dauno sindromu turi 3 chromosomas 21 - oje, tai beta amiloido gamyba bus aktyvesnė nei turinčių 2 chromosomas.

Kiti Rizikos Veiksniai

• Didėjant amžiui, didėja rizika susirgti Alzheimerio liga.
• Žemas išsilavinimas - turima omenyje, kai žmogus būna baigęs ne daugiau kaip 4 klases. Manoma, jog turintieji žemą išsimokslinimą, galėjo gyventi sunkesnį gyvenimą - vartojo alkoholį, patyrė galvos traumų, pasižymi ribotu mąstymu.
• Aukštas kraujo spaudimas - yra žinoma, jog aukštas kraujo spaudimas yra smegenų insulto bei kraujagyslinės demencijos rizikos faktorius.
• Virusinės ligos, tokios kaip AIDS bei Herpės, gali iššaukti demenciją, o pastaruoju metu tyrimai rodo, jog herpes simplex virusas 1 kartu su paveldimu baltymu APOE e4 veikia kartu kaip rizikos faktorius atsirasti Alzheimerio ligai.
• Kai kurie tyrimai parodė, jog moterys, vartojančios papildomus estrogenus menopauzės metu, rečiau suserga Alzheimerio liga. Tai aiškinama, jog estrogenai galimai užkerta kelią smegenų ląstelių žūčiai bei išsaugo nervinių skaidulų tarpusavio ryšius jūros arkliuko (hipokampo) zonoje bei pačiose smegenyse, o taip pat pagerina acetilcholino gamybą, gerina smegenų kraujotaką bei apsaugo nuo senėjimo.
• Kitas apsauginis faktorius - priešuždegiminiai vaistai arba nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV). Manoma, jog kaupiantis beta amiloidui smegenyse, iššaukiama uždegiminė reakcija, o vartojant šiuos vaistus slopinamas uždegimas.

Simptomai

Skirtingiems žmonėms skirtingai pasireiškia demencijos pradžia.

• Susilpnėjusi atmintis - vienas pagrindinių Alzheimerio ligos simptomų. Dažnai kartu atsiranda kalbos, rašymo ir/arba vizuospatialiniai sutrikimai (sugebėjimas atpažinti objektus ir erdvę) bei apraksija (nesugebėjimas atlikti tikslingus judesius).
• Jau ligos pradžioje gali atsirasti suvokimo sutrikimai. Kai kuriems pacientams gali būti taip stipriai išreikštas nesiorientavimas erdvėje ar kalbos sutrikimas, jog atminties sutrikimas ir dezorientacija laike atsiranda kaip pasekmė anksčiau paminėtų sutrikimų.
• Daliai sergančiųjų būna sunku atlikti įprastus kasdieninius veiksmus: gaminti maistą, užlipti laiptais, važiuoti dviračiu, apsimauti striukę, užrakinti duris.
• Atsiradus kalbos sutrikimui, būna sunku surasti tinkamų žodžių išreikšti mintis, sakinys pasakomas padrika tvarka.
• Kai Azheimerio liga prasideda vėlai (70-80 metų), labiausiai nukenčia atmintis bei orientavimasis, ypač sutrinka laiko suvokimas. Ligai progresuojant, pasireiškia kiti simptomai - apraksija, sutrinka orientavimasis erdvėje, sunkiau rasti tinkamų žodžių.

Diagnostika

Alzheimerio liga nustatoma remiantis simptomais. Ypač naudingas išsamus interviu su šeimos nariais, kurie pacientą gerai pažįsta bei pastebėjo pakitimus, o taip pat vertinami paciento intelektualiniai gebėjimai, atliekami psichologiniai testai, pacientas stebimas gydytojo bei personalo. Taip pat atliekamas psichiatrinis vertinimas, pacientas tiriamas dėl kitų somatinių ligų. Alzheimerio diagnozę žymiai lengviau nustatyti tada, kai liga būna ženkliai pažengusi, nei pačioje jos pradžioje.

• Smegenų rentgeno tyrimas, kompiuterinė tomografija - Alzheimerio ligos atveju šie tyrimai gali parodyti bendrą smegenų masės sumažėjimą, tačiau šie pakitimai būdingi ne tik Alzheiemrio ligai, tai yra įprasti pakitimai vėlyvame amžiumi.
• Magnetinis rezonansas (MR) - yra pranašesnis metodas nei KT bei matomas aiškesnis smegenų vaizdas. Kai kurie tyrimai rodo, jog magnetinės tomografijos metu įmanoma išmatuoti hipokampusą, kurio sumažėjimas yra vienas pagrindinių Alzheimerio ligos rodiklių.
• Vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija - tai gali būti patikima priemonė diagnozės nustatymui. Šio tyrimo metu suleidžiama į veną radioaktyvios medžiagos, kuri kraujo tėkmės pagalba nukeliauja į smegenų kraujagysles. Smegenų radiospinduliuotę užfiksuoja gamakamera, kuri sukasi aplink tiriamojo paciento galvą. Ligos pradžioje pakitimai gali būti matomi tik vienoje smegenų dalyje, vėliau pakenkiamos abi. Pakitimai smegenyse matomi tik atsiradus psichologiniams simptomams, tad šis metodas nėra informatyvus labai ankstyvose demencijos stadijose.

Tad Alzheimerio diagnozės nustatymui būtina remtis visais įmanomais tyrimo rezultatais, o ypač ligos pradžioje. Remiamasi tiek paciento ligos istorija, tiek surinkta informacija iš artimųjų, paciento laboratoriniais tyrimais, psichologiniais testais, KT/MR.

#

tags: #cheminiai #pakitimai #smegenyse #depresijos #metu